Ar galima įveikti alergiją

Alergija - tai uždegiminė reakcija, kylanti dėl organizmo imuninės reakcijos į svetimas medžiagas - antigenus. Dažniausiai tai ne infekcinės kilmės medžiagos, sutinkamos buityje ar aplinkoje - žiedadulkės, chemikalai ir pan. Patekę į anksčiau su jomis susidūrusį ir sensibilizuotą (įjautrintą) organizmą, jos suaktyvina antikūnų gamybą, įsijungiant kraujo ir audinių ląstelėms, gaminančioms ir išskiriančioms biologiškai aktyvias medžiagas - histaminą, serotoniną, tiraminą. Jos plečia kraujagysles, didina jų laidumą, dirgina juntamųjų nervų galūnėles, padidina liaukų sekreciją ir sukelia niežulį, čiaudulį bei visus kitus alergijos simptomus. Alerginės reakcijos susijusios su atopija, - tai genetiškai nulemtas individualus organizmo polinkis gaminti daugiau antikūnų, veikiančių tam tikrą antigeną. Kliniškai atopija pasireiškia vietinėmis alerginėmis reakcijomis: nosies gleivinės - atopinis rinitas, bronchiolių - bronchinė astma, odos - dermatitas, žarnyno - gastroenteropatija.
 

Kuo alergija skiriasi nuo peršalimo?


Tiek alergija, tiek peršalimas gali sukelti gerklės skausmus, kosulį, slogą, čiaudulį ir nosies užburkimą. Svarbiausias skirtumas yra niežulys - alergijos metu niežti nosį ir akis, o peršalus tokio simptomo nebūna. Tačiau peršalimui būdingas nors ir nedidelis karščiavimas, o alergijos metu kūno temperatūra lieka normali. Peršalimas trunka ilgiausiai savaitę, o vėliau pamažu praeina. Tuo tarpu staiga prasidėjusi alergija gali staiga pasibaigti jau kitą dieną, o gali tęstis keletą savaičių. Sezoniškai pasikartojantis negalavimas taip pat verčia įtarti alergiją.

 

Pseudoalergija


Tai netikroji alergija, kurios atvejų ypač padaugėjo per keletą paskutiniųjų metų. Netikrąja ji vadinama dėl skirtingo vystymosi - pseudoalergijos metu nedalyvauja imuniniai (antigeno ir antikūno sąveikos) mechanizmai, bet išskiriamos tos pačios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip ir tikrosios alergijos metu, todėl jų simptomai labai panašūs. Šiuo atveju histamino ir serotonino išsiskyrimas iš juos gaminančių ir kaupiančių ląstelių vyksta dėl šių suirimo neimuninių reakcijų. Ląstelių suirimą ir mediatorių išsiskyrimą tiesiogiai gali skatinti karštis, šaltis, vibracija, audinių suspaudimas, saulės spinduliai ar net emocinė įtampa bei stresas. Pseudoalergiją gali sukelti tie patys veiksniai, kurie sukelia tikrąją alergiją - vaistai, cheminės medžiagos ir maistas. Abiem šiomis ligomis greičiau suserga jautresnės nervų sistemos žmonės, nes jiems būdingas greitesnis ir gausesnis mediatorių išsiskyrimas. Pseudoalergiją atskirti nuo alergijos sunku, o kartais net ir neįmanoma, nes vienas žmogus tuo pat metu gali sirgti abiem ligomis.

 

ALERGINIO RINITO TIPAI


Sezoninis alerginis rinitas yra ūmus nosies gleivinės uždegimas, prasidedantis anksti pavasarį ir pasibaigiantis rugpjūčio pabaigoje. Jam būdingas sezoniškumas. Alerginio rinito simptomus (nosies niežulį, čiaudulį, vandeningas išskyras, sutrikusį kvėpavimą pro nosį), lydimus akių paraudimo, ašarojimo, paakių pabrinkimo, gerklės perštėjimo, dažniausiai sukelia medžių ir žolių žiedadulkės. Todėl juo sergama beržų, lazdynų, alksnių, gluosnių, ąžuolų, motiejuko, šunažolės, balandos, pelyno, rugių ir kitų augalų žydėjimo metu. Gali būti ir kryžminių alerginių reakcijų (pvz., tarp beržo žiedadulkių ir obuolių bei morkų), dėl kurių liga gali paūmėti ir kitais metų laikais. 20 proc. sezoninio alerginio rinito būna kartu su bronchine astma.
Nuolatinis alerginis rinitas tęsiasi beveik ištisus metus. Jį dažniausiai sukelia dulkių erkės, naminių gyvūnėlių (kačių, šunų) epidermio ląstelės, tarakonai, pelėsinis grybelis. Net 90 proc. šio nuolatinio rinito būna kartu su bronchine astma.
Milijonams alerginiu rinitu sergančių pasaulio žmonių vasaros mėnesiai asocijuojasi su vargu, kurį kasmet tenka patirti. Didžiosios Britanijos sveikatos žurnalas “Men’s health” pateikia Denio Greiso (Denis Grace) pasakojimą apie tai, kaip jis pats rado būdų savo būsenai palengvinti. Tikimės, kad jis bus įdomus ir mūsų skaitytojams.
“Atrodytų, kad čiaudulys nėra tokia rimta bėda, dėl kurios vertėtų dejuoti ir skųstis. Bet pats daugybę kartų esu įsitikinęs, kad jis gali būti kaltas dėl neišlaikytų egzaminų, nesėkmingo socialinio gyvenimo, daugybės nelaimingų atsitikimų ir praleistų progų gauti gerą darbą. Kai buvau 13-os ar 14-os metų, šienligė buvo pasiekusi aukščiausią laipsnį - nuolat čiaudėdavau ir šnypšdavau tekančią nosį, šluostydavau ašarojančias akis, kasdien vartojau akių ir nosies lašus, įvairias tabletes. Mokykloje neišlaikydavau pavasario egzaminų kartu su kitais, todėl net manydavau, kad mokyklinių egzaminų laikas tendencingai parenkamas alergiškų žmonių nenaudai. Tiek čiaudulys, tiek nuolatiniai galvos skausmai ir nuovargio jausmas išsekina, neleidžia susikaupti ilgesniam laikui. Ryte pabundi 6 valandą - ne maloniai žiovaudamas, o nuo smarkaus čiaudulio. Tai tęsdavosi visą dieną, kol po kelių šimtų nusičiaudėjimų pasijusdavau tiesiog išsunktas ir bejėgis. Vėliau pastebėjau, kad savo būklę galima šiek tiek valdyti.
Neapsunkinkite situacijos patys. Jaunystėje klaidingai stengiausi bet kokia kaina išsišnypšti nosį iki galo ir tik vėliau pastebėjau, kad susikuria užburtas ratas - kuo daugiau šnypšti, tuo daugiau teka. Kitą klaidą darydavau žaisdamas su draugais parke futbolą. Kad galėtume atskirti komandas, pusė žaidėjų nusivilkdavo marškinėlius. Po to, kai be marškinėlių nugriūdavau ant žolės, odą išberdavo, labai niežėjo ir nusikasydavau taip, kad skausmą numalšindavo tik šalta vonia.
Svarbius gyvenimo įvykius planuokite kitu metu. Palikęs mokyklą, griebiausi kelių menkaverčių darbų. Vienas iš jų buvo dešrelių fabrike, kur turėjau surūšiuoti dėžes nuo konvejerio juostos. Konvejeris sukosi nesustodamas ir, norėdamas išvengti dėžių grūsties, aš negalėjau nueiti net į tualetą. Todėl nuspendžiau pabaigti mokslą, neišlaikytus egzaminus perlaikydamas lapkričio mėnesį, ir daugelį jų išlaikiau geriausiais pažymiais.
Išmokite atpažinti visus būseną sunkinančius faktorius. Būdamas maždaug 18-os metų pastebėjau, kad valgydamas cukrų, bulves, sūrį ir pieną, jaučiuosi blogiau. Vėliau pradėjau suvokti, kad veikia ir emocinis fonas, tam tikri stresą sukeliantys faktoriai. Atpažindavau simptomų pradžią - jie koncentravosi nosies gale kaip tvinkčiojimas ir kylantis niežulys. Tuo metu stengdavausi atsigulti prietemoje ir sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Galėdamas valdyti pojūtį nosies gale, valdydavau ir likusius simptomus. Taip pat pastebėjau, kad ryški, stipri šviesa padidina jautrumą, pradeda dilgčioti nosyje, todėl visur eidavau su tamsiais akiniais, netgi patalpose. Pradėjau ieškoti duomenų apie savo ligą pats. Ir daugiau sužinojau iš žurnalų bei knygų negu iš gydytojų. Kiekvieną gegužį pasikartojančios bėdos vis dar trukdydavo egzaminams, bet vienu atveju iš dviejų nugalėdavau aš. Baigęs koledžą išvykau į Japoniją ir pasijutau geriau. Taip buvo todėl, kad ten augančioms žolių rūšims nebuvau toks jautrus ir gyvenau labai urbanizuotoje aplinkoje. Bet po ketverių metų grįžau į Angliją, ir būsena vėl pablogėjo.
Atkreipkite dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis jaučiatės geriau - būkite lauke po smarkaus lietaus, kuris nuplauna žiedadulkes, planuokite pasivaikščiojimus anksti ryte ar saulei leidžiantis, venkite dulkėtų patalpų ir panašiai.
Susitaikykite su simptomais, priimkite juos. Dabar galiu savo ligą valdyti ir manau, kad tam padėjo susitaikymas su manyje vykstančiais pokyčiais. Žinau, kad keletą dienų bus sloga, akių ašarojimas ir susitaikiau su tuo. Ir norite tikėkite, norite - ne, tačiau geras čiaudulys sukelia tam tikrą pasitenkinimą. Kai kas sako, kad tai tikras nosies orgazmas. Aš taip toli dar nenuėjau, bet net ir būdamas tikrai išsekęs, su čiauduliu nebekovoju.”
Pasaulio spaudoje publikuojami pranešimai ir apie sėkmingą alergijos gydymą akupunktūra, kuri stimuliuoja natūralius organizmo sveikatingumo resursus, skatindama nervų sistemą išskirti biologiškai aktyvias medžiagas. Plačiau apie akupunktūrą skaitykite kituose “Sveiko žmogaus” numeriuose.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai