Alerginė kontaktinė egzema

Alerginė kontaktinė egzema – tai lėtinis odos uždegimas, sukeltas įvairių alergenų ir dirgiklių. Aplinkoje yra tūkstančiai cheminių alergenų, kurie gali sukelti egzemą, tačiau dažniausių alergenų yra 20-30 rūšių.
 

Alergenai, dažniausiai sukeliantys egzemą
• Metalai (nikelis, kobaltas). Nikelio yra daugelio metalų lipidinių sudėtyje, tad alergiją gali sukelti juvelyriniai dirbiniai iš paprasto metalo – bižuterija (auskarai, pakabukai, grandinėlės, neretai ir metalinės rūbų sagos).
• Cheminės medžiagos, esančios kosmetikos, parfumerijos priemonėse, vaistuose, gumoje.
• Dažai (iš jų dažnai juodas dažas parafenilendiaminas).
• Klijai.
• Konservantai parabenai.
• Įvairūs detergentai – indų plovikliai, skalbimo milteliai, naudojami buityje, sukelia iritacinius dermatitus – jie veikia ne kaip alergenai, o kaip dirgikliai, kurie pablogina egzemos eigą. Jie sumažina odos drėgnumą, o kuo oda sausesnė, tuo labiau ji yra pažeidžiama.
Kiekvienas kontaktas su alergenu paūmina alerginį odos uždegimą. Jeigu žmogus darbe ar buityje nuolat kontaktuoja su alergenu, tai egzema yra nuolatinė. Dažniausiai pažeidžiamos rankos, kaklas, veidas (jei tai darbo aplinkos alergenas).
Kai kurių profesijų žmonės dažniau nei kiti rizikuoja susirgti egzema. Tai medicinos darbuotojai (kontaktuoja su dezinfekuojamosiomis medžiagomis, lateksu, esančiu pirštinių sudėtyje), farmacijos darbuotojai, gaminantys vaistus, kirpėjai (dėl kontakto su žirklėmis, kurių sudėtyje yra nikelio, įvairiomis plaukų priežiūros priemonėmis, dažais), statybininkai (jei jie nenaudoja pirštinių, jiems atsiranda cemento sukelta egzema).
 

Profilaktika


Kontakto su alergenu vengimas
Norint išvengti egzemos reikia žinoti ją sukeliantį alergeną ir kiek įmanoma vengti tiesioginio kontakto su juo. Alergeną nustato specialistas alergologas ir klinikinis imunologas, turintis specialius ES patvirtintus rinkinius, kuriuose yra dažniausios alergiją sukeliančios medžiagos.
Kai kada nustatyti alergeną nesudėtinga apžiūrėjus ligonį. Jį rodo bėrimo vietos. Pavyzdžiui, moteris, kuriai alerginis dermatitas pažeidė ausų kaušelius, greičiausiai yra alergiška metalams, iš kurių gaminami auskarai. Jei bėrimas yra ties bamba, jį gali būti sukėlusi metalo saga, besiliečianti su oda, jei pažastyse – priežastis gali būti dezodorantas.
Blogiausia tai, kad dažniausiai alergenas nustatomas, bet visiškai jo išvengti neįmanoma arba labai sunku, nes jo yra labai daug kur. Tai galima pasakyti, pavyzdžiui, apie alergiją parabenams (tai turbūt labiausiai paplitęs kosmetikos priemonių konservantas; jo yra visuose šampūnuose, kremuose, kosmetikos priemonėse, netgi vaistuose) ar alergiją nikeliui, kuri vargina 10 proc. Europos moterų. Nikelio yra ne tik papuošaluose, bet ir paprasto metalo induose, iš jų šis metalas pereina į maistą, su kuriuo patenka į žmogaus organizmą. Nedidelis kiekis nikelio yra ir kavoje, arbatoje, konservuose. Alergijos šiam metalui atveju patariama pakeisti valgymo įrankius, puodus, nes, kai alergenas patenka pro virškinamąjį traktą, dermatitas gali išplisti po visą kūną, sukeldamas išplitusią egzemą.
Emolientų vartojimas
Kadangi alergenų ne visuomet įmanoma išvengti, odą nuo jų poveikio reikia apsaugoti tepant ją emolientais (pavyzdžiui, Excipial, Essex, Eucerin). Nustatyta, kad tai yra pagrindinė priemonė, atnaujinanti odos drėgnumą, suminkštinanti odą, daranti elastingesnę ir kartu atsparesnę visiems aplinkos veiksniams – tiek alergenui, tiek dirgikliams. Ši priemonė turi būti naudojama nuolat.
Pagal tai, kokia paciento oda – sausa ar šlapiuojanti, parenkama emoliento forma – kremas (riebiausia vaisto forma), tepalas arba losjonas. Kuo oda sausesnė, tuo riebesnė vaisto forma skiriama.
Kai kurie emolientai yra gaminami su priedais, sustiprinančiais jų veikimą. Pavyzdžiui, su šlapalu, kuris dar labiau sulaiko drėgmę, ar su pantenoliu (bepantenas, Essex plius), skatinančiu odos regeneraciją.
 

Gydymas


Ligos paūmėjimo metu turi būti gydomas alerginis uždegimas. Pirmiausia pasirenkami vaistai neabejotinai yra išorinio poveikio ant egzemos pažeistos odos tepami gliukokortikosteroidai (pavyzdžiui, mometazonas (Elocon), flutikazonas (Cutivate), metilprednizolonas (Advantanas), beta metazonas (Betnovate, Celestoderm), hidrokortizonas).Yra įrodytas jų veiksmingumas gydant alerginę kontaktinę egzemą.
Gliukokortikosteroidai yra kelių stiprumo klasių. Pradžioje gydoma stipresnio veikimo preparatais, vėliau, jei gydymas užsitęsia, reikia gydyti silpniau veikiančiu vaistu. Taip daroma norint išvengti nepageidaujamo vaistų poveikio – odos atrofijos, pigmentacijos pokyčių.
Reiktų vengti ir sisteminio gliukokortikoidų poveikio, pasireiškiančio dėl vaisto rezorbavimosi į kraujotaką tepant dideliais stipraus preparato kiekiais didelius odos plotus, ypač jautrias kūno vietas – kirkšnis, pažastis ar sėdmenis, veidą.
Egzema išplinta ne tik, kaip minėta, alergenui į organizmą patekus pro virškinamąjį traktą, bet ir tada, kai kontaktas su alergenu labai didelis, kai liga ilgai negydoma. Sunkios eigos ligą gydyti sudėtingiau. Dažnai neužtenka tepamųjų gliukokortikoidų, tuomet skiriama sisteminio poveikio preparatų.
Kadangi egzema sukelia niežėjimą, kasymąsi, kuris dar didina odos uždegimą, norint nutraukti tą užburtą ratą, neretai tenka skirti antihistamininių preparatų.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai