Alergija šalčiui nėra tokia jau „nekalta“

Nors daugelis į nuo šalčio atsiradusius paraudimus ar patinimus nekreipia dėmesio, tačiau, pasak Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Nemiros VAIČIULIONIENĖS, alergija šalčiui gali baigtis ne tik anafilaksiniu šoku, bet ir mirtimi.
 

Pažinti ligą nėra sunku


Alergija šalčiui nėra dažna liga, tačiau, mažėjant saulės kiekiui ir vėstant naktims, vis daugiau žmonių pajunta šios ligos simptomus. Užtenka alergija sergančiam žmogui ant veido nukristi keliems rudeninio lietaus lašeliams ar pabūti lauke pučiant žvarbiam vėjui, ir tuojau pat parausta ar patinsta veidas, jį išberia niežtinčiomis pūslelėmis. Šiai ligai būdinga tai, kad nuo šalčio alergijos kenčiantiems žmonėms alerginių bėrimų atsiranda tose vietose, kurios dažniausiai sąveikauja su šalčiu: ant rankų, kojų, veido. Kartais gali patinti pirštai, sąnariai. Retesniais atvejais atsiranda ir kitų požymių: ištinsta liežuvis, dėl paburkusios žarnyno gleivinės sutrinka virškinimas, o dėl šalto oro poveikio pažeidžiami kvėpavimo takai ir darosi sunkiau kvėpuoti. Kartais jautrus šalčiui žmogus negali valgyti šalto maisto – ledų, gerti atšaldytų gėrimų. Neretai šia liga serga paciento tėvai ar kiti artimi giminaičiai.
 

Negalima išdykauti


Svarbu įsidėmėti, kad tai ne tik niežtinčiais bėrimais, patinimais ar kitais kosmetiniais defektais pasireiškianti liga. Šalčiui veikiant didelį odos plotą, gali kilti net gyvybei pavojingų komplikacijų. Pasak gyd. N. Vaičiulionienės, ligą ignoruojant ir maudantis jūroje ar ežere, toks žaidimas su likimu gali baigtis labai liūdnai: gali prasidėti anafilaksinis šokas ar net ištikti mirtis. Jei artimas ar pažįstamas žmogus jūroje, ežere, upėje neteko sąmonės ir žinote, kad jis jautrus šalčiui, ištraukę į krantą ne tik gaivinkite, bet ir stenkitės kaip galima greičiau jį sušildyti (įtrinkite odą, šiltai apklokite, duokite šiltų gėrimų). Kartais net neprireikia greitosios medicinos pagalbos. Sušilęs žmogus atsigauna ir vėl jaučiasi gerai.
Tai labai pavojinga liga, todėl, įtarę alergiją šalčiui, kaip galima greičiau kreipkitės į alergologijos specialistą. Pasak ilgametę darbo patirtį sukaupusios medikės, laukiant mediko, ligos simptomus sušvelninti gali padėti ne tik šiluma, bet ir 2 kartos antihistamininiai preparatai. Šie vaistai parduodami be recepto, todėl rekomenduojama išgerti tabletę iki pateksite pas alergologą.
 

Gydymas – meistriškumo išbandymas


Nors liga žinoma daugiau nei šimtą metų, tačiau ji vis dar kelia aibę problemų ne tik pacientams, bet ir šią ligą gydantiems medikams. Alergija šalčiui sergantis žmogus turi vengti šalto vandens, žvarbaus oro ar vėsaus lietaus, o tai labai sudėtinga ir kelia daug problemų gyvenant mūsų klimato sąlygomis. Yra pacientų, kuriems nė neprireikia gydymo. Liga taip pat staigiai išnyksta, kaip ir atsirado. Deja, tuo gali džiaugtis ne kiekvienas.
Pasak gyd. N. Vaičiulionienės, dažniausios alergijos šalčiui priežastys yra lėtinės infekcijos, parazitinės žarnyno kirmėlės ar įvairios kitos vidaus organų ligos. Būtent todėl, kiekvieno šalčio alergija sergančio paciento gydymas pradedamas nuo išsamaus visų organizmo sistemų tyrimo. Ligą diagnozuoti padeda alerginis šalčio mėginys, kurį gali atlikti tik medikai. Nustačius ligą ir tinkamai ją gydant, alergija šalčiui dingsta, o žmogus vėl gali džiaugtis maudynėmis jūroje, ežere ar šaltais vaniliniais ledais. Deja, net 40–60 proc. atvejų alergijos priežasties taip ir nepavyksta nustatyti. Tačiau tokie žmonės nepaliekami likimo valiai. Medikai ir toliau juos tiria, tikėdamiesi atrasti ligos priežastį.
 

Jei susirgote – venkite šalčio


Gyd. N. Vaičiulionienės teigimu, pagrindinė taisyklė, kurios privalo laikytis sergantieji šalčio alergija – šalčio vengimas. Tai turi suprasti kiekvienas pacientas, nes tik šalčio vengimas ir tinkamas rūpinimasis savimi padės išvengti ligos. Mūvėkite dvigubas pirštines, pašiltintus batus nešiokite šiltus megztinius ir kepures. Prieš einant į lauką rekomenduojama veidą patepti kremu.
Nesiprauskite pernelyg šaltu vandeniu ir venkite žvarbaus vėjo, lietaus. Net ir vasaros vakarais patariama apsivilkti šilčiau. Jokiu būdu negalima maudytis jūroje ar ežere. Būtų geriausia, kad tik įtarę šalčio alergiją, kreiptumėtės į medikus, kurie laiku užkirs kelią ne tik alergijai į šaltį, bet ir kitoms ją sukėlusioms ligoms.
Išoriškai odą reikia tepti kremais ar tepalais, vadinamaisiais emolientais. Jie drėkina, minkština ir saugo odą. Jų yra labai įvairių, tačiau pagrindinės sudedamosios dalys tos pačios: riebalai, drėkinamosios medžiagos, emulsikliai, konservantai. Gali būti papildyti kitomis kvapą ir spalvą suteikiančiomis medžiagomis. Tačiau jos gali sukelti alergiją, ypač jei oda yra jautresnė. Todėl geriau vartoti naujos kartos emolientus, kuriuose kvapų bei dažiklių visiškai nėra. Be to, jie gaminami lipidų pagrindu ir su iki minimumo sumažintu konservantų kiekiu (pvz., Excipial, Spirg AG, Šveicarija).
Emolientai drėkina, minkština ir saugo odą. Jei sudėtyje yra šlapalo, slopina niežėjimą, malšina uždegimą bei skatina epidermio atsinaujinimą (pvz., Excipial U lipolosjonas, Spirig AG, Šveicarija).
Jei reikia odą tik saugoti nuo šalčio, patariama pasirinkti tepalą, kuris padengia odos paviršių apsaugine plėvele, pvz., Excipial riebus tepalas (Spirig AG, Šveicarija).

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai