Alergija šalčiui vargina jaunus žmones

Alergologai seniai žino ligą, vadinamą alergija šalčiui, o plačioji visuomenė iki šiol apie ją yra girdėjusi nedaug. Netgi gydytojai kartais klaidingai diagnozuoja, nepagalvodami, kad negalavimus sukėlė būtent šaltis. Plačiau apie šią ligą ir jos gydymą pasakoja KMUK Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Jūratė STAIKŪNIENĖ.
 

Liga paūmėja, kai oras šaltas ir drėgnas


Yra dvi hipotezės apie šalčio alergijos priežastis. Vieni mano, kad tai netikroji, arba pseudoalergija, kai šaltis, kaip fizinis reiškinys, sukelia imuninėse ląstelėse tokius pokyčius, dėl kurių atsiranda klinikinių ligos požymių.
Kita teorija tvirtina, kad vis dėlto organizme vyksta tikroji alerginė reakcija, susidaro gynybiniai mechanizmai – antikūnai, antigenai, taigi iš esmės viskas vyksta taip pat, kaip ir pirmuoju atveju, skiriasi tik pati pradžia.
Šalčio alergija nėra labai dažna alerginė liga – ja serga tik keli procentai gyventojų. Bet tai yra jaunų žmonių liga, ja dažniausiai sergama nuo paauglystės iki 25–30 metų.
Pavojinga tai, kad tam tik-romis aplinkybėmis šalčio alergija kelia grėsmę gyvybei. Ypač, jeigu sergantysis nesilaiko gydytojo nurodymų, neįvertina ligos rimtumo ir, pavyzdžiui, maudosi šaltame vandenyje, nors jam to daryti negalima.
Blogiausia sergančiųjų šia alergija būklė būna tada, kai oras šaltas ir drėgnas. Kitas ligos paūmėjimo laikotarpis būna vasarą, kai žmonės maudosi šaltame vandenyje, ypač šaltoje jūroje.
Dar blogiau, kai sergantysis alergija šalčiui nardo. Išlipus į krantą jam būna silpna, svaigsta galva, niežti visą kūną, kartais net apalpsta, tad gali tekti kviesti greitąją pagalbą.
 

Kaip atpažinti alergiją šalčiui


Sergančio alergija šalčiui žmogaus kūno vietoje, kurią palietė, tarkim, šalti vandens lašai, po kelių minučių atsiranda raudonų niežtinčių pūkšlių, oda patinsta, atrodo kaip sudilginta, todėl liga dar vadinama dilgėline.
Išbėrimų gali būti ant viso kūno, bet dažniausiai jų atsiranda atvirose kūno vietose – ant rankų, veido, kaklo.
Požymiai ypač pasireiškia atšylant, pavyzdžiui, įėjus į patalpą iš šalto lauko. Vieniems ligoniams būna tik dilgėlinė, kitiems ji pasireiškia kartu su vadinamąja Kvinkės edema, t.y. atsiranda ir patinimų. Gali ištinti liežuvis, gerklos, prikimti balsas, pasidaro sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys. Tai jau net tik odos, bet ir gleivinių pažeidimas. Sutinus kvėpavimo takų gleivinei, žmogus gali uždusti.
Jei ištinsta virškinamojo trakto, žarnyno gleivinė, pavyzdžiui, išgėrus šalto gėrimo ar suvalgius šalto maisto, gali prasidėti pilvo skausmai, viduriavimas.


Daliai ligonių šalčio alergija pasireiškia sąnarių pažeidimu – ištinsta pirštai, prasideda pirštų sąnarių uždegimas. Bet taip atsitinka rečiau.
 

Negydoma liga darosi pavojingesnė


Sergantysis alergija šalčiui turi žinoti, ko jam reikia vengti: nesimaudyti šaltame vandenyje, dėvėti šiltas pirštines, kepurę – tiesiog saugotis šalčio.
Liga gali būti pirminė, t.y. kai jos aiški priežastis nežinoma, ir antrinė – kai ji išsivysto kaip kitų ligų požymis. Ji gali pasireikšti sergant kai kuriomis kraujo ligomis, infekcijomis, po imunoterapijos arba po bičių, vapsvų įgėlimo. Šiais atvejais reikėtų gydyti pagrindinę ligą.
Jei šalčio alergija pirminė, pirmiausia ji gydoma antros kartos antihistamininiais vaistais. Dažnai būna, kad reikia derinti kelis preparatus.
Šalčio alergijos eiga tokia, kad ji kaip atsiranda be aiškios priežasties, lygiai taip pat ir išnyksta be aiškios priežasties. Jos trukmė gali būti įvairi – nuo kelerių metų iki dešimtmečių. Tačiau ją gydyti reikia. Negalima laukti, kol liga kada nors pati praeis. Ji gali pradėti progresuoti, keisti savo formą, darytis pavojingesnė. Alergines reakcijas gali sustiprinti kai kurie vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, taip pat ir alkoholis.
Išoriškai odą reikia tepti kremais ar tepalais, vadinamaisiais emolientais. Jų yra labai įvairių, tačiau pagrindinės su­de­damosios dalys tos pačios: riebalai, drėkinamosios me­­džiagos, emulsikliai, konservantai. Daugelis emolientų būna papildyti kvapą ir spalvą suteikiančiomis medžiagomis. Tačiau jos gali sukelti alergiją, ypač jei oda yra jautresnė. Todėl geriau vartoti naujos kartos emolientus, kuriuose kvapų bei dažiklių visiškai nėra. Be to, jie gaminami lipidų pagrindu ir su iki minimumo sumažintu konservantų kiekiu (pvz., Excipial).
Emolientai drėkina, minkština ir saugo odą. Jei sudėtyje yra šlapalo, slopina niežėjimą, malšina uždegimą bei skatina epidermio atsinaujinimą (pvz., Excipial U lipolosjonas).
Jei reikia odą tik saugoti nuo šalčio, patariama pasirinkti tepalą, kuris padengia odos paviršių apsaugine plėvele, pvz., Excipial riebus tepalas. 

Kaip atpažinti alergiją šalčiui


Sergančio alergija šalčiui žmogaus kūno vietoje, kurią palietė, tarkim, šalti vandens lašai, po kelių minučių atsiranda raudonų niežtinčių pūkšlių, oda patinsta, atrodo kaip sudilginta, todėl liga dar vadinama dilgėline.
Išbėrimų gali būti ant viso kūno, bet dažniausiai jų atsiranda atvirose kūno vietose – ant rankų, veido, kaklo.
Požymiai ypač pasireiškia atšylant, pavyzdžiui, įėjus į patalpą iš šalto lauko. Vieniems ligoniams būna tik dilgėlinė, kitiems ji pasireiškia kartu su vadinamąja Kvinkės edema, t.y. atsiranda ir patinimų. Gali ištinti liežuvis, gerklos, prikimti balsas, pasidaro sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys. Tai jau net tik odos, bet ir gleivinių pažeidimas. Sutinus kvėpavimo takų gleivinei, žmogus gali uždusti.
Jei ištinsta virškinamojo trakto, žarnyno gleivinė, pavyzdžiui, išgėrus šalto gėrimo ar suvalgius šalto maisto, gali prasidėti pilvo skausmai, viduriavimas.
Daliai ligonių šalčio alergija pasireiškia sąnarių pažeidimu – ištinsta pirštai, prasideda pirštų sąnarių uždegimas. Bet taip atsitinka rečiau.
 

Negydoma liga darosi pavojingesnė


Sergantysis alergija šalčiui turi žinoti, ko jam reikia vengti: nesimaudyti šaltame vandenyje, dėvėti šiltas pirštines, kepurę – tiesiog saugotis šalčio.
Liga gali būti pirminė, t.y. kai jos aiški priežastis nežinoma, ir antrinė – kai ji išsivysto kaip kitų ligų požymis. Ji gali pasireikšti sergant kai kuriomis kraujo ligomis, infekcijomis, po imunoterapijos arba po bičių, vapsvų įgėlimo. Šiais atvejais reikėtų gydyti pagrindinę ligą.
Jei šalčio alergija pirminė, pirmiausia ji gydoma antros kartos antihistamininiais vaistais. Dažnai būna, kad reikia derinti kelis preparatus.
Šalčio alergijos eiga tokia, kad ji kaip atsiranda be aiškios priežasties, lygiai taip pat ir išnyksta be aiškios priežasties. Jos trukmė gali būti įvairi – nuo kelerių metų iki dešimtmečių. Tačiau ją gydyti reikia. Negalima laukti, kol liga kada nors pati praeis. Ji gali pradėti progresuoti, keisti savo formą, darytis pavojingesnė. Alergines reakcijas gali sustiprinti kai kurie vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, taip pat ir alkoholis.
Išoriškai odą reikia tepti kremais ar tepalais, vadinamaisiais emolientais. Jų yra labai įvairių, tačiau pagrindinės su­de­damosios dalys tos pačios: riebalai, drėkinamosios me­­džiagos, emulsikliai, konservantai. Daugelis emolientų būna papildyti kvapą ir spalvą suteikiančiomis medžiagomis. Tačiau jos gali sukelti alergiją, ypač jei oda yra jautresnė. Todėl geriau vartoti naujos kartos emolientus, kuriuose kvapų bei dažiklių visiškai nėra. Be to, jie gaminami lipidų pagrindu ir su iki minimumo sumažintu konservantų kiekiu (pvz., Excipial).
Emolientai drėkina, minkština ir saugo odą. Jei sudėtyje yra šlapalo, slopina niežėjimą, malšina uždegimą bei skatina epidermio atsinaujinimą (pvz., Excipial U lipolosjonas).
Jei reikia odą tik saugoti nuo šalčio, patariama pasirinkti tepalą, kuris padengia odos paviršių apsaugine plėvele, pvz., Excipial riebus tepalas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai