Aktualijos

2008 kovo 25
Gripas – viena iš seniausių žmonijos ligų, aprašyta dar antikos laikais. Jo sukėlėjas plinta čiaudint ar kosint kartu su mikroskopiniais seilių lašeliais. Kasmet Lietuvoje registruojama bent 2–4 su gripu susijusios mirtys, tačiau realiai jų kur kas daugiau. Pasaulyje kasmet nuo gripo ar jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo miršta 500 tūkst. – 1 mln. žmonių.
Ir tai, nepaisant to, kad gripo galima išvengti, ir netgi nelabai sudėtingai – tiesiog laiku pasiskiepijus. Apie tai ir kalbėjomės su Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju prof. habil. dr. Arvydu AMBROZAIČIU.
2008 kovo 25
Mūsų stuburui tenka didelis krūvis, ypač ilgai sėdint, dirbant pasilenkus, nešant ir keliant sunkius daiktus, dar blogiau, jei tai darome netaisyklingai. Dažnai 30–40 metų žmonės jau skundžiasi nugaros skausmu, tai yra dažna jaunų žmonių neįgalumo priežastis. Senstant nugaros skausmas vis stiprėja. Stebuklingų priemonių, kurios atnaujintų nuvargintą stuburą nėra, tačiau yra įvairių metodų ir medikamentų, kurie palengvina skausmą, o, jei įprantame taisyklingai sėdėti, stovėti, kelti, nešti daiktus, to skausmo galime niekada nebepatirti, tiesiog pamiršti.
2008 kovo 25
Niekaip nenorėdami susitaikyti su vėsesniais bei drėgnesniais orais, tinkamai savimi nepasirūpiname ir susergame. Tai skatina ir glaudesnis bendravimas, juk visi grįžta į mokyklas ir biurus, o ir viešajame transporte sąlygos oro lašeliniu būdu plintančioms ligoms tiesiog puikios. Ir vienas pirmųjų peršalimo simptomų – gerklės skausmas.
2008 kovo 25
Atrodo, visai neseniai atsisveikinome su vasara, o jau rudens sezono bėdos beužgriūnančios. Kartu su šaltuoju sezonu, kaip kasmet, sulauksime ir gripo. Atšalus orams, jo infekcijai tampame imlesni.
O liga gana pavojinga – gali komplikuotis smegenų dangalų (meningitu), plaučių uždegimu, bronchitu, taip pat vidurinės ausies uždegimu ar sinusitu.
Ką galime padaryti, kad liktume sveiki? Kaip nuo gripo apsisaugoti? Apie tai papasakojo KMUK Infekcinių ligų klinikos vadovas prof. hab. dr. Alvydas LAIŠKONIS.
2008 kovo 25
Varginantys alerginės ligos simptomai – čiaudulys, varvanti nosis, akių peršėjimas – labiausiai erzina tuomet, kai už lango šypsosi saulė. Prasidėjusi augalams pražydus ir pasibaigsianti tik jiems nužydėjus, ji būna labiausiai nepakenčiama kaip tik saulėtomis giedromis dienomis. Apie priemones, galinčias palengvinti šių ligonių gyvenimą, pasakoja Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytoja rezidentė pulmonologė-alergologė Indrė BUTIENĖ.
2008 kovo 25
Kosulys - tai refleksinis staigus oro išsiveržimas iš kvėpavimo takų, kurio metu jie išvalomi.
Kosėjimas - įgimtas apsauginis refleksas. Kosėjant iš plaučių ir kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai (skysčių, kieto maisto ar stambesnės dalelės, įkvepiamos su oru). Kartais atkosime bronchų sekretą, kitaip vadinamą skrepliais - tai bronchuose gaminamų gleivių ir senų plaučių ląstelių liekanų mišinys.
2008 kovo 25
Žmogaus skeletą sudaro apie 280 įvairaus dydžio sąnarių, jų harmoningas darbas leidžia nevaržomai judėti. Tačiau yra ir dešimtys reumatinių ligų, galinčių juos pažeisti. Sąnarių ligos aktualios ne tik ilgą amžių nugyvenusiems seneliams – skaudu, bet suserga ir vaikai.
Plačiau apie tai papasakojo Varėnos pirminio sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytojas Ričardas GULBINAS.
2008 kovo 25
VOS ATŠALUS ORAMS, NERETAI PRADEDAMA SKŲSTIS “VARVANČIOMIS” NOSIMIS, GERKLĖS PERŠTĖJIMU, SILPNUMU IR PAKILUSIA TEMPERATŪRA. IŠ PAŽIŪROS NEPAVOJINGI SIMPTOMAI GALI BŪTI KUR KAS RIMTESNI, NEI MUMS ATRODĖ. KAIP GALIMA IŠVENGTI PERŠALIMO LIGŲ IR KĄ DARYTI, JEI JOS“PUOLA”, KALBAMĖS SU DOC. E.RAZGAUSKU IR DOC.A.VINGRU.
2008 kovo 25
Nugaros skausmas vargina daugelį žmonių. Vienas iš svarbiausių pakaušio, kaklo, krūtinės, juosmens, kryžkaulio, dubens, lėtinių skausmų faktorių yra ydingas sėdėjimas. Dėl netaisyklingo sėdėjimo kinta raumenų, kapsulių, raiščių, diskų, kaulų struktūra, todėl kyla skausmas. Taigi būtina pasirūpinti ir savo laikysena. Lygiai kaip rūgštys žaloja dantų emalį ir padeda išsivystyti kariesui, ydinga laikysena žaloja visą judėjimo sistemą, o ypač stuburą ir supančius raumenis.
2008 kovo 25
Nuo neatmenamų laikų galvos apdangalas buvo reikšminga kostiumo dalis, rodanti nešiojančio žmogaus kilmę, socialinę padėtį, profesiją ir pan. Be abejo, galvos apdangalai pradėti nešioti praktiniais sumetimais, saugantis žalingo aplinkos poveikio: šalčio ar karščio. Kurį laiką, sovietmečiu, esant mažam pasirinkimui, pas mus galvos apdangalai dažniausiai atliko tik pirminę, t.y. praktinę funkciją. Tuometinius galvos apdangalus vargu ar galima vadinti madingais aksesuarais, kai kasmet buvo masiškai gaminamos vienodo modelio, “bobiškos” beretės ar skrybėlės. Daugelis turbūt iki šiol pamena jų kainas. Nieko nuostabaus buvo pamatyti tame pačiame troleibuse keletą vienodų egzempliorių. Ieškantys originalumo tenkinosi siuvėjų paslaugomis, bet dažniausiai - mezgėsi šiltas, gana santūrių spalvų bei įvairiais raštais puoštas kepuraites. Reikia pastebėti, kad mažai kas turėjo drąsos išsiskirti iš pilkos masės neįprastu aprangos stiliumi, net jei ir leido galimybės. Jaunimas šaltu oru vaikščiojo “plika” galva. Paaugliai, tik išėję iš namų su mamos užmaukšlinta “gėdą užtraukiančia” kepure, kol niekas nepamatė, mikliai slėpė kepurę užantyje.
Po pertvarkos parduotuves ir turgus užplūdus vakarietiškam importui, pasirodžius madų žurnalams, šiuolaikiškiems filmams ir t.t., toks iškreiptas galvos apdangalų grožio suvokimas žlunga. Skrybėlės, kepurės, kaip itin reikšmingos aprangos dalys, papildo ne tik muzikos žvaigždės ar politiko žmonos, bet ir eilinio žmogaus garderobą. Originalūs, drąsūs, prie aprangos stiliaus derantys galvos apdangalai padeda sukurti savitą stilių, pademonstruoti išlavintą skonį. Bet kuriuo metų laiku ir bet kurioje vietoje kepurė ar skrybėlė gali būti svarbiausias estetinis aprangos akcentas. Bet nepamirškime, kad apdangalų atsiradimo priežastis - apsaugoti viršutinę galvos dalį bei plaukus nuo kenksmingo aplinkos poveikio.
2008 kovo 25
Žmogus gyvenime mokosi vaikščioti du kartus - pirmą kartą ankstyvoje vaikystėje, o antrą kartą - kai tik pašąla ar iškrenta pirmas sniegutis. Tai gali patvirtinti ir ligonių priėmimo skyriai. Gydytojai ir seselės kiekvieną rudenį su nekantrumu klauso ...
2008 kovo 25
Ūmi sloga - viena iš labiausiai paplitusių nosies ertmės ligų. Slogos metu sutrinka nosies kvėpuojamoji, uodžiamoji, filtruojamoji ir kt. funkcijos.
2008 kovo 25
Pavasarinis nuovargis – šiuo laiku ypač dažnai girdima frazė. Kas tai – kasmet pasireiškiantis sveikatos sutrikimas ar kitų ligų simptomas? Konsultuoja psichologė Vita ČIORAITIENĖ.
2008 kovo 25
Kai susitikus su draugais kalba pakrypsta apie sveikatą, dažnas skundžiasi stuburo ir sąnarių skausmais.

Stuburo ir sąnarių skausmai, arba sąstingis, atsiranda dėl įvairių priežasčių: intensyvaus sporto, sunkaus fizinio, sėdimo ar stovimo darbo, antsvorio, įvairių traumų, ligų. Vis dažniau nugaros ir sąnarių skausmais skundžiasi jauni žmonės, ypač tie, kurie dirba sėdimą darbą (pvz., prie kompiuterių). Lietuvos ligoninėse dėl degeneracinių stuburo pakitimų kasmet gydosi keli tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių.
2008 kovo 25
Pavasaris. Prasideda sodo darbai, o kartu – ir nugaros skausmų „sezonas“. Ne vienas pajusime nugaros skausmą ar nemalonų maudimą sėdėdami biure ar atostogų metu išvažiavę į tolimas keliones.

Kaip išvengti šių nemalonių pojūčių, pataria Santariškių klinikų ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja Ieva SLIVOVSKAJA.
2008 kovo 25
Mūsų klimatas – ne pats palankiausias sveikatai. Kartais žiemos dienos būna drėgnos ir vėjuotos, kartais paspaudžia stiprus šaltukas. Jeigu dar prastoka ir bendra organizmo būklė – kankina pervargimas, stresas, nusilpęs imunitetas – netrunka prikibti ir peršalimas. O dažniausiai pirmasis peršalimo požymis – tai perštinti gerklė. Gerai, jeigu ji kelia tik menką nepatogumą; tačiau būna ir taip, kad per gerklės skausmus nebegalime nei valgyti, nei kalbėti, nei išsimiegoti. Tada ir prisireikia vaistų gerklės skausmui malšinti. Apie juos ir jų poveikį pasakoja LOR gydytoja rezidentė Rūta KALTAUSKAITĖ.
2008 kovo 25
Praktiškai nebūna metų, kad visame pasaulyje nekiltų gripo epidemijų. Kiekvienais metais šia liga suserga nuo 10 iki 20 proc. pasaulio gyventojų. Gripas – nepaprastai pavojinga liga. Tiek tuo, kad jo virusas labai greitai plinta ir suserga labai daug žmonių, tiek savo komplikacijomis, kurios sukelia milijonus mirčių. Be to, virusas nuolat kinta, dėl to yra didelė pandemijos grėsmė.

Apie gripą, jo keliamus pavojus ir, svarbiausia, veiksmingiausius profilaktikos bei gydymo būdus pasakoja Kauno II klinikinės ligoninės gydytoja Egidija PAURIENĖ.
2008 kovo 25
Kosulys yra organizmo apsauginis refleksas, atveriantis kvėpavimo takus ir šalinantis susikaupusį sekretą arba svetimkūnius. Tai gilus įkvėpimas ir gerklų lygiųjų raumenų susitraukimas esant uždaram balso plyšiui. Atsidarius balso plyšiui, su didele jėga pašalinamas oras. Stipraus iškvėpimo metu kvėpavimo takai suspaudžiami. Pro suspaustus kvėpavimo takus greita oro srovė pašalina gleives ir kitas į juos pakliuvusias daleles ir taip padeda jiems išsivalyti. Kosulys yra apsauginės kvėpavimo takų sistemos dalis.
2008 kovo 25
Kiekvieną parą į Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės (KRKKL) Traumatologijos punktą patenka 150–200 žmonių. Per metus šis skaičius siekia 4–5 tūkst. Vaikų traumų skyriuje per parą pagalba suteikiama kelioms dešimtims mažųjų pacientų. Šaltuoju, arba slidžių kelių bei šaligatvių, tampančių čiuožyklomis, laiku šie skaičiai dar didesni.
Ar įmanoma žiemos traumų profilaktika?
Į „SŽ“ klausimus atsakė KRKKL Traumatologijos punkto gydytojas traumatologas Artūras ŠULNIUS.
2008 kovo 25
Sunkūs, nejudrūs, skausmingi sąnariai vargina dažną žmogų. Kai kuriems sąnarius nuolat maudžia, kitiems užeina tokie stiprūs skausmo priepuoliai, kad tampa nebeįmanoma net vaikščioti. Vienus skausmas vargina nuolat, kitiems paūmėja naktį. Gali skaudėti vieną sąnarį ar sąnarių grupę; pats skausmas būna aštrus arba maudžiantis. Bet kokiu atveju – tai nemalonu ir verčia ieškoti pagalbos, kol sąnarių skausmas dar nepaguldė ant patalo.
Kokios priežastys paprastai priverčia mūsų sąnarius „užrūdyti“ ir ką tuomet daryti, pasakoja gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ.
 
Sveikas žmogus
Rubrikos
Naudinga informacija
Neradote ko ieškote?
Pabandykite pasinaudoti paieška:
© Sveikas žmogus 2015. Visos teisės saugomos