){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šis yra mažiausias gulint, didesnis stovint ir didžiausias sėdint be kėdės atlošo. Sėdint su atlošu, kuris paremia juosmenį, ir remiantis alkūnėmis į porankius, šis slėgis sumažėja. Dėl sėdimo darbo padidėjęs tarpslankstelinio disko spaudimas silpnina disko išorinius sluoksnius ir atsiranda įtrūkimai, kurie sukelia skausmą. panašiai diskas pakinta ir dirbant fizinį darbą, pernešant svorius neapsaugojus savo stuburo.
Galime ilgą laiką nieko nejausti, ir vieną dieną skausmas prasidės. Labai sunku keisti įpročius, todėl rekomenduojame taisyklingai sodinti vaikus jau mokykloje. Nejaučiantiems skausmo, tačiau sėdintiems daugiau nei 4 val. per dieną rekomenduojami tempimo, stiprinimo pratimai, reguliarus kūno padėties keitimas, atsipalaidavimas.
Galime atlikti bandymą: padėkime plaštaką delnu žemyn, paimkime už smiliaus ir lenkime jį atgal, kol pajusime deginimą. Atlenktą pirštą laikykime tol, kol pradės skaudėti. Bandymas truks 3-5 minutes. Po bandymo atliktoje piršto rentgenogramoje sąnariai bus be pakitimų. Skausmą sukėlė sąnario ribinis ištempimas ir skausmo receptorių aktyvinimas.
Sėdint susikūprinus, išsitempia ne mažiau nei 48 stuburo sąnariai. Ilgesnį laiką būnant šioje padėtyje, vienoje ar keliose vietose pradeda skaudėti.
Atlikime bandymą: atsistoję pabandykime pajusti juosmens raumenis. Po to ištempkime smakrą į priekį, pajuskime, kaip įsitempia juosmens raumenys. Kaklo padėtis keičia juosmens padėtį ir atvirkščiai. Po to atsisėskime, susikūprinkime ir pakelkime rankas į viršų. Tą patį pakartokime keldami rankas, kai sėdime tiesia nugara. Šiuo atveju rankas iškeliame aukščiau. Sėdėdami susikūprinę pasukiokime galvą į šonus. Tą patį pakartokime sėdėdami tiesiai. Ar padidėjo apžvelgtas plotas?
Ar jūs pavargstate darbo dienos pabaigoje? Jei taip, nekaltinkite darbo ar reiklaus viršininko. Pabandykite giliai įkvėpti, kai sėdite susikūprinę, ir sėdėdami taisyklingai. Įsitikinsite, kad beveik du kartus padidėjo įkvepiamo oro tūris. Sėdėdami darbe dažnai negauname reikiamo deguonies kiekio, todėl greičiau nuvargstate. Pabandykime keisti savo laikyseną ir pajusite, kad padidėjo darbingumas.
Per gana trumpą laiką, sėdint susikūprinus, palinkus į šoną ar pasisukus, atsiranda raumenų disbalansas, nusilpsta pagrindiniai stuburą laikantys raumenys ir išsėdėti tiesiai ilgiau nei 10 minučių nebeįmanoma - reikia pasiremti ranka, atsilošti, užkelti koją ant kojos. Šitaip tiesiai galime išsėdėti dar 10-15 minučių. Po to labai dažnai griūname ant stalo ar turime atsistoti, pasimankštinti. Tai rodo, jog taisyklingą laikyseną išlaikantys raumenys nebesugeba atlikti savo darbo. Dalį savo darbo atiduoda raiščiams, kremzlėms ir kaulams. Pastarieji dėl padidėjusio krūvio greičiau dėvisi. Žmogus gali skųstis nuolatiniu skausmu ir kenčia tos kūno vietos, kur susikoncentruoja didžiausios apkrovos. Labai dažnai vargina kaklo ar pečių skausmai, po kelių metų skausmai nusileidžia žemyn - į juosmenį, kryžkaulį. Žmonių įpročiai, darbo sąlygos - individualūs. Dauguma dirbdami su kompiuteriu ne tik sėdi susikūprinę, - juk žiūrint į kompiuterio ekraną būtina pakelti galvą. Tokie žmonės įtempia į priekį ir atlošia kaklą, todėl kyla kaklo, pakaušio skausmas, tirpsta, sumažėja kaklo judesių amplitudė.
20 proc. žmonių nesiskundžia nugaros ar kaklo skausmais. Galbūt stipri jų kaulų-raumenų sistema arba jie rūpinasi kūno padėtimi, mankštinasi.
Taisyklingai neįmanoma sėdėti nesiremiant pėdomis į grindis. Jei kėdė per aukšta, tenka sėdėti ant kėdės krašto. Toks sėdėjimas ydingas, atsiranda per dideli juosmeniniai ir kakliniai linkiai, nors iš pirmo žvilgsnio laikysena ir nėra ydinga. Labai svarbu ne tik taisyklinga laikysena, bet ir tinkamo aukščio stalas, patogiai išdėlioti darbo įrankiai, kompiuterio ekranas ar kitas stebimas objektas turi būti tinkamame aukštyje ir tinkamu atstumu.
Galime ilgą laiką nieko nejausti, ir vieną dieną skausmas prasidės. Labai sunku keisti įpročius, todėl rekomenduojame taisyklingai sodinti vaikus jau mokykloje. Nejaučiantiems skausmo, tačiau sėdintiems daugiau nei 4 val. per dieną rekomenduojami tempimo, stiprinimo pratimai, reguliarus kūno padėties keitimas, atsipalaidavimas.
Galime atlikti bandymą: padėkime plaštaką delnu žemyn, paimkime už smiliaus ir lenkime jį atgal, kol pajusime deginimą. Atlenktą pirštą laikykime tol, kol pradės skaudėti. Bandymas truks 3-5 minutes. Po bandymo atliktoje piršto rentgenogramoje sąnariai bus be pakitimų. Skausmą sukėlė sąnario ribinis ištempimas ir skausmo receptorių aktyvinimas.
Sėdint susikūprinus, išsitempia ne mažiau nei 48 stuburo sąnariai. Ilgesnį laiką būnant šioje padėtyje, vienoje ar keliose vietose pradeda skaudėti.
Atlikime bandymą: atsistoję pabandykime pajusti juosmens raumenis. Po to ištempkime smakrą į priekį, pajuskime, kaip įsitempia juosmens raumenys. Kaklo padėtis keičia juosmens padėtį ir atvirkščiai. Po to atsisėskime, susikūprinkime ir pakelkime rankas į viršų. Tą patį pakartokime keldami rankas, kai sėdime tiesia nugara. Šiuo atveju rankas iškeliame aukščiau. Sėdėdami susikūprinę pasukiokime galvą į šonus. Tą patį pakartokime sėdėdami tiesiai. Ar padidėjo apžvelgtas plotas?
Ar jūs pavargstate darbo dienos pabaigoje? Jei taip, nekaltinkite darbo ar reiklaus viršininko. Pabandykite giliai įkvėpti, kai sėdite susikūprinę, ir sėdėdami taisyklingai. Įsitikinsite, kad beveik du kartus padidėjo įkvepiamo oro tūris. Sėdėdami darbe dažnai negauname reikiamo deguonies kiekio, todėl greičiau nuvargstate. Pabandykime keisti savo laikyseną ir pajusite, kad padidėjo darbingumas.
Per gana trumpą laiką, sėdint susikūprinus, palinkus į šoną ar pasisukus, atsiranda raumenų disbalansas, nusilpsta pagrindiniai stuburą laikantys raumenys ir išsėdėti tiesiai ilgiau nei 10 minučių nebeįmanoma - reikia pasiremti ranka, atsilošti, užkelti koją ant kojos. Šitaip tiesiai galime išsėdėti dar 10-15 minučių. Po to labai dažnai griūname ant stalo ar turime atsistoti, pasimankštinti. Tai rodo, jog taisyklingą laikyseną išlaikantys raumenys nebesugeba atlikti savo darbo. Dalį savo darbo atiduoda raiščiams, kremzlėms ir kaulams. Pastarieji dėl padidėjusio krūvio greičiau dėvisi. Žmogus gali skųstis nuolatiniu skausmu ir kenčia tos kūno vietos, kur susikoncentruoja didžiausios apkrovos. Labai dažnai vargina kaklo ar pečių skausmai, po kelių metų skausmai nusileidžia žemyn - į juosmenį, kryžkaulį. Žmonių įpročiai, darbo sąlygos - individualūs. Dauguma dirbdami su kompiuteriu ne tik sėdi susikūprinę, - juk žiūrint į kompiuterio ekraną būtina pakelti galvą. Tokie žmonės įtempia į priekį ir atlošia kaklą, todėl kyla kaklo, pakaušio skausmas, tirpsta, sumažėja kaklo judesių amplitudė.
20 proc. žmonių nesiskundžia nugaros ar kaklo skausmais. Galbūt stipri jų kaulų-raumenų sistema arba jie rūpinasi kūno padėtimi, mankštinasi.
Taisyklingai neįmanoma sėdėti nesiremiant pėdomis į grindis. Jei kėdė per aukšta, tenka sėdėti ant kėdės krašto. Toks sėdėjimas ydingas, atsiranda per dideli juosmeniniai ir kakliniai linkiai, nors iš pirmo žvilgsnio laikysena ir nėra ydinga. Labai svarbu ne tik taisyklinga laikysena, bet ir tinkamo aukščio stalas, patogiai išdėlioti darbo įrankiai, kompiuterio ekranas ar kitas stebimas objektas turi būti tinkamame aukštyje ir tinkamu atstumu.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę