Jau beveik prieš 150 metų buvo bandoma kurti pirmuosius prietaisus, kurie gali būti vadinami minimaliai invazinės chirurgijos pradininkais. Tačiau dėl to meto techninių galimybių, optikos netobulumo tie prietaisai buvo pakankamai gremėzdiški, nepraktiški ir praktikoje neprigijo.
Tačiau 1928 metais išradus šviesolaidį, šeštajame dešimtmetyje pritaikius Hopkinso strypinius lęšius ir septintajame dešimtmetyje pradėjus naudoti vaizdo techniką, vėl sustiprėjo susidomėjimas kūno ertmių tyrimu naudojant minimaliai invazinę techniką. Pirmieji šią techniką pradėjo naudoti ginekologai ir terapeutai. Pamažu greta grynai diagnostinių procedūrų, kurių metu būdavo įvertinama vidaus organų būklė, pradėtos ir nesudėtingos gydomosios procedūros: polipo nudeginimas, hematomos ar cistos drenavimas.
Persilaužimas įvyko 1987 metais, kai Lione (Prancūzija) naudojant laparoskopinę techniką pirma kartą buvo pašalinta tulžies pūslė.
Dar daugiau galimybių atsirado audinių pjovimui ir kraujavimo stabdymui pradėjus naudoti elektros energiją, taip pat daug vilčių siejama su visai neseniai pradėtais naudoti šviesos lazeriais.
Tobulėjant vaikų minimaliai invazinei chirurgijai buvo gana daug problemų, kai kurie vyresni vaikų chirurgai laparoskopiją lygino su laivo modelio surinkimu butelyje, tačiau dabar jau pakankamai įvaldyta laparoskopinė technika, sukurti nauji, vaikams pritaikyti laparoskopiniai instrumentai ir nustatytos konkrečios chirurginės indikacijos.
Medicinos technika vis tobulėja, atsiranda naujų gydymo būdų. Vienas iš jų - minimaliai invazinė chirurgija. Tai tokia pat chirurgija kaip ir klasikinė, tačiau nereikia pilvo ar krūtinės ląstos pjūvio norint pasiekti pažeistą organą. Pro nedidelį pjūvelį pilvo sienoje, naudojantis specialia Veress’o adata, kurią duriant pro pilvo sieną nepažeidžiami po ja esantys organai, į pilvo ertmę suleidžiama anglies dvideginio dujų, kurios pakelia pilvo sieną nuo viduje esančių organų ir sudaro pakankamą erdvę apžiūrėti pilvo viduje esantiems organams ir atlikti diagnostines bei gydomąsias procedūras. Vėliau pro papildomus nuo 1 cm iki 2,5 cm pjūvelius (pjūvio ilgis ir skaičius priklauso nuo atliekamos operacijos sudėtingumo ir turimos technikos dydžio), į pilvo ertmę įleidžiami specialūs chirurginiai instrumentai, kurių darbinė dalis tokia pati kaip įprastų chirurginių instrumentų, tačiau chirurgas juos valdo už pilvo ertmės ribų. Kas vyksta pilvo ertmėje, chirurgas mato telemonitoriuje. Į jį vaizdą perduoda nedidelė telekamera, kurios objektyvas taip pat įleidžiamas į pilvo ertmę. Objektyvo skersmuo būna nuo 1 cm iki 3 mm.
Patvirtinta, kad laparoskopinė chirurgija saugi, veiksminga ir daugumos ligonių gerai toleruojama. Palyginti su tradicine chirurgija, turi šiuos privalumus: ligoniai greičiau pasveiksta, sutrumpėja gulėjimo ligoninėje laikas, sumažėja gydymo išlaidos, gaunamas geresnis kosmetinis rezultatas.
Įrodyta, kad pilvo žaizdos dydis tiesiogiai susijęs su ligonio pooperaciniu aktyvumu. Tai labai svarbu vyresnio amžiaus ir turintiems antsvorio ligoniams, kuriems, norint pasiekti operuojamą organą, reikia atlikti gana didelį pjūvį. Tokiu atveju pažeidžiama daug raumenų, fascijos, nervai ir kraujagyslės. Ankstyvu pooperaciniu perio-du dėl to labiau skauda, ypač keliantis ar judant, todėl ligonis priverstas ilgiau gulėti lovoje. Vėlyvame pooperaciniame periode dėl nervų ir kraujagyslių pažeidimo gali sunkiau gyti operacinė žaizda, atrofuojasi pilvo siena, blogai sugyja fascijos ir gali atsirasti pooperacinė išvarža. Tuo tarpu operuojant laparoskopu ligonio pilvo sienos storis neturi įtakos operacinių pjūvelių dydžiui. Ligonis jau kitą parą gali keltis ir eiti: dėl didesnio aktyvumo būna mažiau pooperacinių komplikacijų, greičiau išrašomas į namus, mažiau reikia skausmą malšinančių vaistų, greičiau grįžta į darbą ar aktyvų visuomeninį gyvenimą.
Tačiau kaip ir kiekviena operacija, laparoskopija turi savo pavojų. Anglies dvideginis tirpsta kraujyje, dėl to gali atsirasti kvėpavimo nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimų, tačiau šie poveikiai trumpalaikiai ir juos visiškai gali koreguoti patyręs anesteziologas. Be to, dėl pilvo sienos ištempimo kitą pooperacinę parą ligonis gali jausti skausmus, primenančius pilvo raumenų skausmą po didesnio fizinio krūvio, taip pat dėl žarnyno suspaudimo išsiskiria daugiau serotonino, dėl kurio po operacijos ligonį labiau pykina.
Kadangi laparoskopija palyginti dar naujas gydymo metodas, tikslių indikacijų ir kontraindikacijų dar nėra iki galo nustatyta. Tik atsiradus laparoskopinei technikai, buvo manoma, kad tai bus tik labai siaura operacinės chirurgijos sritis, t.y. atliekama tik keletas nesudėtingų operacijų. Vėliau, tobulėjant technikai, gaunant vis geresnių rezultatų, buvo pradėta sakyti, kad nėra tokios operacijos, kurios nebūtų galima atlikti laparoskopu. Bet ankstyvųjų ir vėlyvųjų pooperacinių rezultatų analizė parodė, kad ne visas operacijas galima gerai atlikti vien tik laparoskopu.
Šiuo metu visuotinai patvirtinta, kad laparoskopu turėtų būti operuojama tulžies pūslė, gastroezofaginis refliuksas, prakiurusi skrandžio opa, šalinamos kiaušidžių cistos, kitos ginekologinės operacijos. Tačiau tikslias indikacijas laparoskopinei operacijai gali nustatyti chirurgas, susipažinęs su konkrečiu atveju.
Dėl kitų operacijų nėra vieningos nuomonės. Šiuo metu laparoskopiškai operuojami žarnos augliai, žarnos nepraeinamumas, šalinama blužnis, mažinamas skrandis, taip pat atliekamos išvaržų plastikos operacijos. Taip pat operuojami plaučiai - šalinami augliai, susiuvamos bulos ir kt., paskutinįjį dešimtmetį bandoma operuoti ne tik natūraliose ertmėse, bet ir sukuriant dirbtinę erdvę. Taip pradėta operuoti išsiplėtusias kojų venas, atliekamos kai kurios poodinės plastinės operacijos.
Pastebėjus, kad vien tik laparoskopu atlikti visos operacijos negalima dėl jos sudėtingumo ar brangumo (pavyzdžiui, specialus prietaisas, kuriuo galima sujungti du žarnos galus pilve, kainuoja iki 16 000 Lt), atsirado nauja operacinė technika, kai operuojama naudojant ir laparoskopą. Pastebėta, kad laparoskopu galima tiksliau atskirti smulkias anatomines struktūras, atlikti nedidelius veiksmus, nes ekrane operacinį lauką chirurgas mato kelis ar net keliolika kartų padidintą. Todėl operacija pradedama laparoskopu, surandamas ir fiksuojamas pažeistas organas, vėliau tiksliai ties pažeista vieta atliekamas operacinis pjūvis, - toks pjūvis būna daug mažesnis nei klasikinės operacijos metu, - ir likusi operacijos dalis atliekama klasikiniu būdu. Pavyzdžiui, tokiu metodu atliekama žarnos jungtis būna patikimesnė ir pigesnė.
Reikia pasakyti, kad laparoskopinė technika sukurta ne chirurgo patogumui, bet ir galvojant, kad ligoniui būtų lengviau ir geriau. Kol kas tai gana brangi aparatūra, brangios operacijos, tačiau pamažu tobulėjant mokslui, kaupiantis patyrimui ir vis plačiau naudojant chirurgijoje, ji jau tapo nepakeičiama chirurgijos dalimi.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę