Minimali invazinė chirurgija - didelė operacija per labai mažą pjūvį

Istorija


Jau beveik prieš 150 metų buvo bandoma kurti pirmuosius prietaisus, kurie gali būti vadinami minimaliai invazinės chirurgijos pradininkais. Tačiau dėl to meto techninių galimybių, optikos netobulumo tie prietaisai buvo pakankamai gremėzdiški, nepraktiški ir praktikoje neprigijo.
Tačiau 1928 metais išradus šviesolaidį, šeštajame dešimtmetyje pritaikius Hopkinso strypinius lęšius ir septintajame dešimtmetyje pradėjus naudoti vaizdo techniką, vėl sustiprėjo susidomėjimas kūno ertmių tyrimu naudojant minimaliai invazinę techniką. Pirmieji šią techniką pradėjo naudoti ginekologai ir terapeutai. Pamažu greta grynai diagnostinių procedūrų, kurių metu būdavo įvertinama vidaus organų būklė, pradėtos ir nesudėtingos gydomosios procedūros: polipo nudeginimas, hematomos ar cistos drenavimas.
Persilaužimas įvyko 1987 metais, kai Lione (Prancūzija) naudojant laparoskopinę techniką pirma kartą buvo pašalinta tulžies pūslė.
Dar daugiau galimybių atsirado audinių pjovimui ir kraujavimo stabdymui pradėjus naudoti elektros energiją, taip pat daug vilčių siejama su visai neseniai pradėtais naudoti šviesos lazeriais.
Tobulėjant vaikų minimaliai invazinei chirurgijai buvo gana daug problemų, kai kurie vyresni vaikų chirurgai laparoskopiją lygino su laivo modelio surinkimu butelyje, tačiau dabar jau pakankamai įvaldyta laparoskopinė technika, sukurti nauji, vaikams pritaikyti laparoskopiniai instrumentai ir nustatytos konkrečios chirurginės indikacijos.


 

Savitumas


Medicinos technika vis tobulėja, atsiranda naujų gydymo būdų. Vienas iš jų - minimaliai invazinė chirurgija. Tai tokia pat chirurgija kaip ir klasikinė, tačiau nereikia pilvo ar krūtinės ląstos pjūvio norint pasiekti pažeistą organą. Pro nedidelį pjūvelį pilvo sienoje, naudojantis specialia Veress’o adata, kurią duriant pro pilvo sieną nepažeidžiami po ja esantys organai, į pilvo ertmę suleidžiama anglies dvideginio dujų, kurios pakelia pilvo sieną nuo viduje esančių organų ir sudaro pakankamą erdvę apžiūrėti pilvo viduje esantiems organams ir atlikti diagnostines bei gydomąsias procedūras. Vėliau pro papildomus nuo 1 cm iki 2,5 cm pjūvelius (pjūvio ilgis ir skaičius priklauso nuo atliekamos operacijos sudėtingumo ir turimos technikos dydžio), į pilvo ertmę įleidžiami specialūs chirurginiai instrumentai, kurių darbinė dalis tokia pati kaip įprastų chirurginių instrumentų, tačiau chirurgas juos valdo už pilvo ertmės ribų. Kas vyksta pilvo ertmėje, chirurgas mato telemonitoriuje. Į jį vaizdą perduoda nedidelė telekamera, kurios objektyvas taip pat įleidžiamas į pilvo ertmę. Objektyvo skersmuo būna nuo 1 cm iki 3 mm.
 

Privalumai


Patvirtinta, kad laparoskopinė chirurgija saugi, veiksminga ir daugumos ligonių gerai toleruojama. Palyginti su tradicine chirurgija, turi šiuos privalumus: ligoniai greičiau pasveiksta, sutrumpėja gulėjimo ligoninėje laikas, sumažėja gydymo išlaidos, gaunamas geresnis kosmetinis rezultatas.
 

Ne vien kosmetinis rezultatas


Įrodyta, kad pilvo žaizdos dydis tiesiogiai susijęs su ligonio pooperaciniu aktyvumu. Tai labai svarbu vyresnio amžiaus ir turintiems antsvorio ligoniams, kuriems, norint pasiekti operuojamą organą, reikia atlikti gana didelį pjūvį. Tokiu atveju pažeidžiama daug raumenų, fascijos, nervai ir kraujagyslės. Ankstyvu pooperaciniu perio-du dėl to labiau skauda, ypač keliantis ar judant, todėl ligonis priverstas ilgiau gulėti lovoje. Vėlyvame pooperaciniame periode dėl nervų ir kraujagyslių pažeidimo gali sunkiau gyti operacinė žaizda, atrofuojasi pilvo siena, blogai sugyja fascijos ir gali atsirasti pooperacinė išvarža. Tuo tarpu operuojant laparoskopu ligonio pilvo sienos storis neturi įtakos operacinių pjūvelių dydžiui. Ligonis jau kitą parą gali keltis ir eiti: dėl didesnio aktyvumo būna mažiau pooperacinių komplikacijų, greičiau išrašomas į namus, mažiau reikia skausmą malšinančių vaistų, greičiau grįžta į darbą ar aktyvų visuomeninį gyvenimą.
 

Savi pavojai


Tačiau kaip ir kiekviena operacija, laparoskopija turi savo pavojų. Anglies dvideginis tirpsta kraujyje, dėl to gali atsirasti kvėpavimo nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimų, tačiau šie poveikiai trumpalaikiai ir juos visiškai gali koreguoti patyręs anesteziologas. Be to, dėl pilvo sienos ištempimo kitą pooperacinę parą ligonis gali jausti skausmus, primenančius pilvo raumenų skausmą po didesnio fizinio krūvio, taip pat dėl žarnyno suspaudimo išsiskiria daugiau serotonino, dėl kurio po operacijos ligonį labiau pykina.
 

Perspektyvos


Kadangi laparoskopija palyginti dar naujas gydymo metodas, tikslių indikacijų ir kontraindikacijų dar nėra iki galo nustatyta. Tik atsiradus laparoskopinei technikai, buvo manoma, kad tai bus tik labai siaura operacinės chirurgijos sritis, t.y. atliekama tik keletas nesudėtingų operacijų. Vėliau, tobulėjant technikai, gaunant vis geresnių rezultatų, buvo pradėta sakyti, kad nėra tokios operacijos, kurios nebūtų galima atlikti laparoskopu. Bet ankstyvųjų ir vėlyvųjų pooperacinių rezultatų analizė parodė, kad ne visas operacijas galima gerai atlikti vien tik laparoskopu.
 

Gydomos ligos


Šiuo metu visuotinai patvirtinta, kad laparoskopu turėtų būti operuojama tulžies pūslė, gastroezofaginis refliuksas, prakiurusi skrandžio opa, šalinamos kiaušidžių cistos, kitos ginekologinės operacijos. Tačiau tikslias indikacijas laparoskopinei operacijai gali nustatyti chirurgas, susipažinęs su konkrečiu atveju.
Dėl kitų operacijų nėra vieningos nuomonės. Šiuo metu laparoskopiškai operuojami žarnos augliai, žarnos nepraeinamumas, šalinama blužnis, mažinamas skrandis, taip pat atliekamos išvaržų plastikos operacijos. Taip pat operuojami plaučiai - šalinami augliai, susiuvamos bulos ir kt., paskutinįjį dešimtmetį bandoma operuoti ne tik natūraliose ertmėse, bet ir sukuriant dirbtinę erdvę. Taip pradėta operuoti išsiplėtusias kojų venas, atliekamos kai kurios poodinės plastinės operacijos.
 

Klasikinės ir laparoskopinės operacijos junginys


Pastebėjus, kad vien tik laparoskopu atlikti visos operacijos negalima dėl jos sudėtingumo ar brangumo (pavyzdžiui, specialus prietaisas, kuriuo galima sujungti du žarnos galus pilve, kainuoja iki 16 000 Lt), atsirado nauja operacinė technika, kai operuojama naudojant ir laparoskopą. Pastebėta, kad laparoskopu galima tiksliau atskirti smulkias anatomines struktūras, atlikti nedidelius veiksmus, nes ekrane operacinį lauką chirurgas mato kelis ar net keliolika kartų padidintą. Todėl operacija pradedama laparoskopu, surandamas ir fiksuojamas pažeistas organas, vėliau tiksliai ties pažeista vieta atliekamas operacinis pjūvis, - toks pjūvis būna daug mažesnis nei klasikinės operacijos metu, - ir likusi operacijos dalis atliekama klasikiniu būdu. Pavyzdžiui, tokiu metodu atliekama žarnos jungtis būna patikimesnė ir pigesnė.
 

Ne dėl chirurgo, bet dėl ligonio


Reikia pasakyti, kad laparoskopinė technika sukurta ne chirurgo patogumui, bet ir galvojant, kad ligoniui būtų lengviau ir geriau. Kol kas tai gana brangi aparatūra, brangios operacijos, tačiau pamažu tobulėjant mokslui, kaupiantis patyrimui ir vis plačiau naudojant chirurgijoje, ji jau tapo nepakeičiama chirurgijos dalimi.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

rfIvajmB
2012-06-16 18:49
These pieces rellay set a standard in the industry.
morozovapakankamai informativu
2007-04-30 16:24
pakankamai informativus

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai