Nuo 2016 metų įsigalios du nauji reikalavimai vaistinėms. Pirma, vaistinėje vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) galės dirbti tik prižiūrimi vaistininko. Taigi dalį farmakotechnikų reikės pakeisti vaistininkais ar atleisti. Kalbant ekonominiais terminais, gali susidaryti vaistininkų trūkumas ir farmakotechnikų perteklius. Dėl vaistininkų trūkumo daliai vaistinių gali tekti užsidaryti ar trumpinti darbo laiką, o tai gali pabloginti vaistų prieinamumą gyventojams. Antrasis reikalavimas numato, kad, nuo 2016 metų įsigaliojus Farmacijos įstatymo pataisai, dalis vaistinių, kurios negalėjo ar nespėjo pertvarkyti filialų (pavyzdžiui, išplėsti patalpų ploto), bus priverstos juos uždaryti. Vaistinėms patiriant papildomų išlaidų (dėl filialų pertvarkymo ir pan.) vaistų prieinamumas vėlgi gali sumažėti. Pastaraisiais metais šalyje vaistinių ženkliai mažėja. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis, 2008–2014 metais veiklą nutraukė 135 vaistinės, sumažėjo ir nepriklausomų vaistinių, ir vaistinių tinklų plėtra. Tokią situaciją iš dalies lemia nuolat griežtinama vaistinių veikla, t. y. daugybė priimtų reguliavimų, kurie sunkina vaistinių veiklos sąlygas. Tokie reguliavimai dažniau neigiamai paveikia būtent mažąsias vaistines, dėl to kai kurios jų, siekdamos išsilaikyti rinkoje, jungiasi prie didžiųjų tinklų, veikia pagal franšizės ar kitokias sutartis.
Pavyzdžiui, jei iki vaistų antkainių reguliavimo įvedimo mažosios vaistinės, įsigydamos vaistus iš didmenininkų, gaudavo nuolaidas, tai patvirtinus vaistų antkainių reguliavimą išsiderėti dėl vaistų nuolaidų tapo sunkiau ar išvis nebeįmanoma. Kita įvesta priemonė – vaistinėje privaloma turėti kompensuojamųjų vaistų, taip pat tokių, kurie yra mažiau paklausūs arba išvis nepaklausūs. Tai didina vaistinių sąnaudas, nes neparduoti vaistai, pasibaigus jų galiojimo laikui, yra nurašomi ir vaistinės patiria nuostolių. Negana to, Sveikatos apsaugos ministerija planuoja plėsti privalomų kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Dėl šios priežasties su didesnėmis finansinėmis problemomis pirmiausia susidurtų mažosios, rajonuose veikiančios vaistinės – kur mažiau gyventojų ir mažesnė vaistų paklausa. Toks reguliavimas net nėra būtinas, vaistinės
pačios suinteresuotos turėti geriausią asortimentą, o jei vaistų pritrūksta, jie užsakomi ir pristatomi kuo greičiau. O dabar tenka nurašyti vaistus, dėl to išauga vaistinių sąnaudos ir stebimasi, kodėl vaistų kainos nemažėja.
Prievolė vaistininkui vaistinėje žodžiu ir monitoriaus ekrane pasiūlyti pigiausią vaistą taip pat sukelia papildomą naštą vaistinėms. Monitorių įsigijimas ir priežiūra, programų įdiegimas reikalingi papildomų lėšų. Svarbu tai, kad ši prievolė nepakeitė daugelio pirkėjų įpročių – dalis žmonių ir toliau renkasi jiems žinomus ar įprastai vartojamus vaistus. Niekas nesiginčija, kad pirkėjas turi turėti galimybę pasirinkti pigiau kainuojantį vaistą, tačiau tai turi būti suderinta su jo paties pasirinkimu, o ne valdžios primesta prievole pasiūlyti rinktis ar parduoti vieną ar kitą vaistą.
Ydingų reikalavimų, kurie negerina vaistų prieinamumo, o blogina rinkos dalyvių veiklos sąlygas, yra ir daugiau. Dar visai neseniai buvo planuojama apriboti vaistų nuolaidų reklamą, t. y. uždrausti žmonėms gauti informaciją apie mažiausias vaistų kainas. Gerai tai, kad tokių planų kol kas atsisakyta. Be to, Seime jau skinasi kelią Farmacijos įstatymo pataisos, kuriose numatyta įteisinti slaptus tikrinimus vaistinėse. Ministerija taip pat neatsisako planų plėsti vaistinėje būtinų turėti vaistų sąrašą. Jau dabar akivaizdu, kad kai kurie reguliavimai „nesuveikė“, sukelia neigiamas pasekmes, o įvedant naujus reguliavimus į tai neatsižvelgiama. Juk dar labiau griežtinant rinkos dalyvių veiklą vaistai tikrai neatpigs.
Dovilė Sujetaitė,
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Šaltinis "Farmacija ir laikas"
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę