Henri Nestlé – kūdikių gelbėtojas


Henri Nestle savo įkurtame versle padirbėjo trumpai – vos septynerius metus. Tačiau jis paliko vardą kompanijai, kuri išaugo į didžiausią pasaulyje (pagal apyvartą) maisto ir konditerijos produktų gamintoją – „Nestle S. A.“, kuri dar yra ir ženkliausia Prancūzijos kosmetikos koncerno „L’Oreal“ akcininkė. 29 „Nestle“ prekių ženklai per metus uždirba 1,1 milijardo dolerių pajamų iš kūdikių maistelio, vandens, kavos, saldainių, pieno, ledų, užkandžių ir gyvūnų ėdalo pardavimo – „Nescafe“, „Kit Kat“, „Nesquik“, „Vittei“ ar „Maggi“ yra tik dalelė to, ką gamina 450 gamyklos 86 šalyse.

O viskas prasidėjo nuo paprasto vokiečio vardu Heinrichas Nestle (1814–1890). H. Nestle gimė Vokietijos mieste Frankfurte prie Maino stikliaus šeimoje, ir, beje, šio giminės amato šaknys siekė net XIV amžių. Nestle protėviai buvo kilę iš Pietų Vokietijos, Švarcvaldo, kur vietiniu švabišku dialektu Nestle reiškia lizdą. Todėl ir dabartiniame „Nestle“ kompanijos logotipe, kuris iš esmės yra Nestle šeimos herbas, yra atvaizduotas lizdas. Trys paukšteliai jame simbolizuoja tris brolius, nuo kurių, anot legendos ir prasidėjo Nestle giminė, juos šerianti paukštė – tai Vokietija. Taigi, H. Nestle buvo tikras, senos giminės vokietis. Baigęs realinę mokyklą, jis, ne vyriausiasis sūnus (vienuoliktas vaikas iš keturiolikos), nepaveldėjo tradicinio šeimos amato ir stojo tarnauti vaistininko pameistriu. Tačiau 1833 metais Frankfurte kilus riaušėms per miestiečių bandymą nuversti karaliaus vietininką, Heinrichas pabėgo į kaimyninę Šveicariją (jis garsėjo savo laisvamaniškomis pažiūromis), kur apsistojo Vevė kurorte ant Ženevos ežero kranto (beje, ten dar ir dabar yra įsikūrusi „Nestle“ kompanijos būstinė). Jis pasikeitė vardą ir pavardę į prancūziškiau skambančius Henri Nestle, kad lengviau pritaptų šioje šalies dalyje, ir tęsė medicinos studijas. 1839 metais jam jau buvo oficialiai suteiktas leidimas atlikti medicininius eksperimentus, išrašyti receptus ir pardavinėti vaistus.


Henri Nestlé Tačiau Henri Nestle nesiekė tapti gydytoju. Jis buvo veiklus žmogus. 1843 metais įsigijo patį pelningiausią regione – rapsų auginimo verslą. Užsiėmė riešutų aliejaus (naudojamo aliejinėse lempose), likerio, romo, absento ir acto gamyba. Dar vėliau prekiavo gazuotu mineraliniu vandeniu ir limonadu. Yra žinoma, kad 1857 metais H. Nestle domėjosi dujiniu gatvių apšvietimu ir bandė prekiauti trąšomis. Dabar jau nežinoma, kada tiksliai H. Nestle sukūrė jį išgarsinusį kūdikių maistelį, tačiau aišku, kad 1866 metais jis jau gamino pieno miltelius. Jo susidomėjimą šiuo verslu lėmė keli veiksniai – nors H. Nestle pats niekada neturėjo savo vaikų, jis neabejotinai žinojo, kad kūdikių mirtingumas didelis, ir buvo girdėjęs apie tuo metu garsaus daktaro Justuso von Liebigo pastangas sukurti tinkamą maistelį kūdikiams. Juoba kad to meto aukštuomenės moterys vertino žindymą krūtimi kaip nepageidaujamą prievolę, o didmiesčiuose šviežias pienas nebuvo prieinamas taip lengvai kaip dabar. Reikėjo rasti jam alternatyvą. H. Nestle savo kūdikių maistelį sukūrė sumaišydamas karvės pieną su kvietiniais miltais ir cukrumi (šis vėliau buvo pakeistas salyklu). Jam pavyko pašalinti iš šio mišinio rūgštis ir krakmolą, kuriuos dauguma kūdikių sunkiai virškino. Šis jo sugalvotas metodas išsprendė ir septynerius metus egzistavusią pieninio šokolado gamybos proceso problemą – šveicaras Danielis Peteris, remdamasis H. Nestle principu, rado būdą pašalinti vandenį iš pieno ir taip užkirsti kelią miltligės pavojui, grėsusiam šokolado mėgėjams... Iš pradžių savo gaminį H. Nestle vadino „Kindermehl“ („vaikiškais milteliais“), ir tai buvo geresnis produktas nei tuo pat metu pasirodžiusi Justuso von Liebigo „sriuba kūdikiams“. H. Nestle maistelis buvo lengviau pagaminamas, iš esmės jį tereikėjo prieš vartojant užpilti verdančiu vandeniu, tad būtent jis greitai tapo puikiausia žindymo alternatyva. Be to, maistelis tiko ir vaikams, alergiškiems motinos pienui. 1867 metais būtent šis mišinys išgelbėjo kūdikio gyvybę, ir H. Nestle vardas tapo žinomas visoje Europoje. Jis įkūrė kompaniją „Societe Farine Lactee Henri Nestle“ („Henri Nestle pieno miltų bendrovė“), ir jau 1868 metais kūdikių maistelis, pavadintas „Henri Nestle pieno milteliais“, buvo parduodamas visoje Europoje ir netgi JAV. Tačiau jau po septynerių metų, 1875 aisiais, H. Nestle pardavė savo verslą platintojams ir pasitraukė iš aktyvios veiklos. Jis apsigyveno su žmona ir įvaikinta dukterimi Šveicarijos Gliono regione, kur ėmė teikti smulkius kreditus vietiniams gyventojams. Ten jis ir mirė nuo širdies smūgio, sulaukęs 76 metų. Naujieji „Societe Farine Lactee Henri Nestle“ savininkai išlaikė originalųjį kompanijos pavadinimą, o 1877 metais pradėjo prekiauti ir „Nestle“ kondensuotu pienu, kai jų didžiausias konkurentas, 1866 metais JAV konsulo Šveicarijoje Charleso Page ir jo brolio George įkurta „Anglo-Swiss Condensed Milk Company“ pradėjo prekiauti kūdikių maisteliu. Taip prasidėjo arši konkurencinė kova, kuri truko ištisus keturiasdešimt metų, kol 1905 metais abi bendrovės susijungė į „Nestle and Anglo-Swiss Condensed Milk Company“ ir kartu išsiplėtė po visą pasaulį. Žinoma, šios pavardės savininkas nematė nei tos pasaulinės plėtros, nei to, kaip buvo pradėta prekiauti jo vardu paženklintu šokoladu, konditerijos gaminiais, kava ir maisto papildais, šaldytais maisto produktais bei gyvūnų ėdalu. Likimo ironija, bet būtent pirmasis Henri Nestle gaminys – kūdikių maistelis susilaukė daugiausia kritikos ir prieštaringų vertinimų. „Nestle“ korporacija buvo nuolat kritikuojama dėl prekybos kūdikių maisteliu trečiojo pasaulio šalyse, kur jos propaguojamas „tiesiog įpilkite vandens“ vartojimo principas kėlė tiesioginį pavojų sveikatai. Mat neišprusę tenykščiai žmonės nesuvokia, kaip pavojinga naudoti dažniausiai užterštą vietinį vandenį, juoba nesupranta, kad žindyti vaiką krūtimi visada geriau nei kišti į jo burnytę bet kokią cheminę formulę... Su „Nestle“ pavadinimu yra susijęs ir kitas mums visiems žinomas produktas – „Maggi“. Šių sultinio kubelių ir maisto pagardų sukūrėjas Juliusas Michaelas Johannesas Maggi (1846–1912) nuėjo priešingą kelią nei Henri Nestle – jis gimė Šveicarijoje, bet savo kompaniją įkūrė Vokietijoje. – šveicarė. 1869 metais jis paveldėjo mirusio tėvo malūną. Iš esmės jis nemėgo mokytis, tačiau gerai išmanė vieną dalyką – kaip malti. O malti jam norėjosi viską. J. Maggi susipažino su garsiu to meto gydytoju vegetaru Fridolinu Schuleriu, kuris skatino vartoti kuo daugiau ankštinių kultūrų. J. Maggi, įtikintas, kad džiovinti ankštiniai nepraranda savo maistinių savybių, rado puikiausią progą pademonstruoti savo įgūdžius – šiaip ar taip, jam norėjosi miltais versti viską, kas tik papuldavo į rankas – rugius, kviečius, pupas, žirnius. Sumalęs šias sėklas į miltus, jis iš naujo išrado... sriubą, kurią buvo galima pagaminti tik užpylus mišinį verdančiu vandeniu. 1884 metais J. Maggi kartu su F. Schuleriu pradėjo pardavinėti ankštinių kultūrų miltus kaip „sausą sriubą“ maišeliuose. Praėjo dar dveji metai, kol žmonės pagaliau suvokė šio išradimo svarbą, nors savo sriubas J. Maggi dalijo už dyką bei reklamavo kaip tik įmanydamas. 1897 metais jis persikėlė į Vokietiją, kur tikėjosi didesnio savo išradimo pripažinimo. Ten jis įkūrė kompaniją „Maggi GmbH“, kuri pagaliau susilaukė sėkmės.

Šaltinis „Lietuvos gydytojo žinios“

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai