Nuo žaibo nepasislėpsi

Liaudies patarlė byloja: „Nuo griaustinio nepasislėpsi ir vandeny“. Gaila, kad senovės lietuviai nežinojo, kad kai danguje trankosi žaibai, vandenyje geriau nė nebandyti slėptis, tai bene pati blogiausia tam vieta. Žaibų sezonas Lietuvoje prasideda balandį ir baigiasi spalį, tad pats laikas sužinoti, įsiminti ir kitiems papasakoti, kur geriausia slėptis, kad žaibas vietoje nenutrenktų. O bijoti tikrai yra ko, žaibo viduje esanti temperatūra maždaug penkis kartus aukštesnė nei Saulės paviršiuje. Nenuostabu, kad, žaibui trenkus į smėlį, šis išsilydo.

 

Žaibuojant geriausia likti namuose

 

Mažai kas ginčysis, kad reginys, kai danguje rangosi šviesos gyvatės, tamsiausią naktį paversdamos šviesia diena, nors ir kraupus, tačiau kartu ir užburiantis. Juo labiau kad žaibai esti pačių įvairiausių formų: virvių, cilindrų ar net kamuolių. Tačiau šiuo reginiu patartina gėrėtis saugiai sėdint namuose, nes žaibas ne tik gražus, bet ir pavojingas.

„Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą, – pataria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Vladas Rakštelis. – Pamatę kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite. Nebandykite paliesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Nebandykite nuo kamuolinio žaibo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.“

Uždarę visus langus ir duris, nepamirškite pasirūpinti elektros prietaisais. Visus juos (įskaitant antenas) būtina išjungti. Žaibuojant nereikėtų kalbėti mobiliuoju telefonu. „Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti prie elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai, –perspėja V. Rakštelis. – Perkūnijos metu visi įjungti ar veikiantys elektriniai prietaisai yra papildomi šaltiniai, galintys pritraukti žaibo išlydį. Tarp jų ir mobilieji teflonai, nešiojamieji ar planšetiniai kompiuteriai, radijo aparatai, televizoriai. Tad žaibuojant patartina šiuos prietaisus išjungti.“

Specialistas pataria pastatus apsaugoti ant jų įrengiant žaibolaidžius. Beje, iš namų kojos geriau nekelti ir dėl kitos priežasties. Žaibas dažniausiai turi palydovus – audrą ir stiprų vėją, dėl kurių gali ne tik dingti elektra, bet ir lūžti medžių šakos ar net dideli medžiai. Todėl geriausia, jei, nujausdami artėjančią audrą, pasirūpinsite, kad balkone neliktų daiktų, kuriais pakilęs vėjas gali sužeisti lauke vaikštančius žmones ar apgadinti apačioje stovinčius automobilius. Tuomet, sandarai uždarę balkono duris, įdomumo dėlei galite apskaičiuoti, kokiu atstumu nuo jūsų yra audros epicentras. Tam tereikia pamačius žaibą lėtai skaičiuoti, kol sugriaudės griaustinis, kiekvienas skaičius maždaug atitinka kilometrą. Tad jei suskaičiuosite iki dešimties, nerimauti neverta, tai reiškia, kad žaibas išsikrovė maždaug už dešimties kilometrų. Kita vertus, debesys danguje juda, tad po kelių minučių žaibas gali ir priartėti. Jei matote žaibą, tačiau negirdite griaustinio – jis trankosi maždaug už dvidešimties kilometrų.

 

Jei žaibas užklumpa lauke

 

„Perkūnijai užklupus lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, – vardija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas. – Venkite aukštesnių atvirų vietų. Labai pavojinga slėptis po egle, pušimi, tuopa ir ąžuolu. Rečiau žaibas trenkia į beržą ir klevą.“

Nuo aukštų medžių geriausia laikytis per maždaug dešimties metrų atstumą, nes jei žaibas trenks į medį, atvirkštinis išlydis gali būti mirtinas žmogui. Dar pavojingiau slėptis po aukštais, atokiau nuo kitų augančiais medžiais lygumoje arba pamiškėje. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Griaudžiant nereikėtų bėgioti ar važinėti motociklu arba dviračiu, taip pat pavojinga rankose laikyti metalinius daiktus, lietsargį. Juos geriau palikti atokiau ir tik pralaukus perkūniją pasiimti.

Jei žaibas jus užklupo netikėtai ir negalite pareiti namo, tinka posakis „nerti į krūmus“. Iš tiesų, jei esate atviroje vietoje, tačiau aplink jus yra krūmai, audrą geriausia pralaukti ten. Arba atsitūpus nuokalnėje, apglėbus rankomis kelius ar atsisėdus ant akmens. Blogiausia, jei perkūnijos metu būsite ant vandens, nes šis itin pritraukia žaibus, be to, vanduo puikus žaibolaidis, tad, žaibui trenkus į vandenį, išsigelbėti vargiai pavyks. „Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą, – sako V. Rakštelis. – Jei esate automobilyje, audros metu važiuoti negalima, reikia jį sustabdyti (geriausia ne atviroje laukymėje), sustumti radijo anteną, užsidaryti visus langus ir duris ir nesiliesti prie jokių automobilio metalinių konstrukcijų – tuomet automobilis nuo žaibo apsaugos gana patikimai. Net jei žaibas pataiko į automobilį, jame esantys žmonės dažniausiai nenukenčia.

 

Pirmoji pagalba nutrenkus žaibui

 

Dažniausiai žaibas į žmogaus kūną patenka per liemenį, o išeina per kojas. Paprastai po susidūrimo su šiuo „gamtos elektrošoku“ pažeidžiami vidaus organai (ypač tie, kuriuose yra oro, nes įkaitęs oras blogai praleidžia elektros srovę), raumenys, gali lūžti kaulai, aptemti sąmonė, dingti kvėpavimas.

„Žaibas labai greitai prasiskverbia per kūną. Galima matyti likusias įėjimo ir išėjimo vietas – nudegimus, – pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas Vladas Rakštelis. – Ant žaibo trenkto kūno atsiranda mėlynos spalvos medžio pavidalo piešinys. Pažeisti raumenys gali išskirti medžiagas, pakenkiančias inkstams. Taip pat galima laikinai netekti sąmonės, prarasti orientaciją, netekti kalbos, atsiranda galvos svaigimas. Kartais sustoja širdis, prasideda raumenų traukuliai, laikinai neįmanoma pajudinti kojų, žmogus gali neprisiminti, kas įvyko. Pažeidus smegenis, gali sutrikti kvėpavimo kontroliavimas, ir žmogus pradeda dusti.“

Jei žaibas nutrenkė žmogų netoli jūsų, pirmiausia nedelsdami iškvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol ši atvažiuos, pirmąją pagalbą galite suteikti ir patys: patikrinkite nukentėjusiojo pulsą ir įvertinkite kvėpavimą, jei reikia, imkitės išorinio širdies masažo ir dirbtinio kvėpavimo.

„Nereikia bijoti prisiliesti prie nutrenktojo ir pernešti nukentėjusįjį į saugią vietą, nes kūne krūvio nelieka, – tvirtina ugniagesys gelbėtojas. – Jei širdies veikla normali ir žmogus kvėpuoja, būtina apžiūrėti, ar nėra odos nudegimų (jie gali būti ant pečių, apatinėse kojų dalyse). Nudegimus rekomenduojama aplieti vandeniu, o matomas žaizdas uždengti švariu audeklu, tvarsčiu, jei turite. Stebėkite žmogų, kol atvyks greitoji pagalba.“

Geriausia, jei nukentėjusysis gulės maždaug 20–30 cm pakeltomis kojomis, apklotas. Beje, į medikus reikia nedelsiant kreiptis net ir tuo atveju, jei žaibo gavęs žmogus iš pirmo žvilgsnio atrodo nenukentėjęs, kalba ir yra sąmoningas – būtina patikrinti, ar žaibas nepakenkė vidaus organams.

 

Žaibams patrauklesni vyraI

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai išsiaiškino, kad nuo žaibų daug dažniau nukenčia vyrai nei moterys. Tiesa, tai susiję ne tiek su lytimi, kiek su tuo, kad vyrai mažiau atsargūs. Statistika atskleidė, kad per 13 stebėtų metų JAV nuo žaibo mirė 648 žmonės, 82 proc. iš jų buvo vyrai, pusė kurių nelaimės metu pramogavo ar sportavo. Lietuvoje nuo žaibo kasmet nukenčia iki trijų žmonių, o JAV žaibo aukomis tampa 600 žmonių per metus, kas šeštas po susidūrimo su šia gamtos stichija žūva.

 

Visuomeniniai žaibolaidžiai

Atsižvelgiant į tai, kad žaibas ne tik itin pavojingas žmogaus sveikatai, bet ir pridaro nemažai nuostolių, kai kurie mokslininkai ėmėsi spręsti problemą, kaip žaibus nukreipti į norimą objektą. Dar septintajame dešimtmetyje NASA dirbantys tyrėjai į fejerverką panašia raketa pakeldavo į audros debesis įžemintą vario laidą ir taip pritraukdavo žaibus. Šiuo metu ši technologija gerokai patobulinta.

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė išrado paprastesnį būdą kovoti su žaibais. Tam tereikia itin plonos vandens, sumaišyto su druska ir tirpiu polimeru, čiurkšlės. Apie 1 cm skersmens čiurkšlė paleidžiama į 300 m aukštį. Jei čiurkšlė pritraukia žaibą, jo srovė saugiai nukeliauja į žemę masyviu vario kūgiu, gaubiančiu purkštuką.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai