Lietuvoje (2013 03)

Pasitikrinkite dėl vėžio nemokamai

 

Siekiant sumažinti Lietuvos moterų ir vyrų sergamumą piktybiniais navikais, svarbi ankstyva diagnostika ir gydymas. Moterims skirtos kelios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamos prevencinės programos: gimdos kaklelio piktybinių navikų ir Atrankinė mamografinė krūties vėžio patikra.

Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausiosios specialistės ryšiams su visuomene Veronikos Pečkienės, gimdos kaklelio finansavimo programa skirta moterims nuo 25 iki 60 m. Moksliškai įrodyta, kad iki 20–25 metų ir vyresnės negu 60 m. moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga labai retai. Todėl didesnėje rizikos grupėje esančios moterys vieną kartą per trejus metus gali pasitikrinti nemokamai. Joms paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, jeigu reikia – atliekama gimdos kaklelio biopsija, ištiriama biopsijos medžiaga. Šią paslaugą teikia šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas.

Kuo anksčiau aptinkama pakitimų, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai. Todėl svarbu diagnozuoti ikivėžinę būklę ar vėžį atpažinti kuo ankstyvesnės stadijos.

Jei jūs žinote, kad galite nemokamai pasitikrinti, bet vis atidėliojate, imkitės gerų darbų dėl savo sveikatos: išsitirkite, nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – laiku diagnozuota liga suteiks sėkmingesnio gydymo galimybę.

 

Gėdijasi ne smurtautojai, o jų aukos!

 

Higienos instituto specialistai, atlikę apklausą, nustatė, kad beveik 70 proc. moterų nuo savo gyvenimo partnerio smurto yra patyrusios nesunkius kūno sužalojimus, o gilias žaizdas, kaulų lūžius, vidaus organų sužeidimus ar dantų išmušimus – beveik ketvirtadalis moterų! Į institucijas, teikiančias paslaugas smurtą patyrusioms moterims, jos paprastai nesikreipia. Trukdo gėda, nežinojimas, kas gali padėti, ir netikėjimas, kad sulauks pagalbos.

Labiausiai paplitęs psichologinis smurtas. Jį per visą savo gyvenimą patyrė daugiau kaip 98 proc. apklaustų moterų. Vidutinio sunkumo fizinį smurtą – antausius, apmėtymą daiktais, stumdymą, pešimą už plaukų – per gyvenimą patyrė apie 83 proc., sunkų fizinį smurtą – trenkimą kumščiu, spyrius, smaugimą, ginklo panaudojimą – beveik 80 proc., seksualinį – daugiau kaip pusė apklaustųjų. Net 82 proc. tyrimo dalyvių teigė patyrusios daugiau negu vienos rūšies smurtą per pastaruosius metus.
Partneriai dažniausiai smurtavo prieš moteris apsvaigę nuo alkoholio, susiginčiję ar ėmę vienas kitam priekaištauti.


Ne visos moterys po pirmojo smurtinio akto kreipėsi pagalbos į institucijas, teikiančias paslaugas smurtą patyrusioms moterims. Iš pradžių jos pagalbos ieškojo tarp šeimos narių ir artimųjų.

Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis, viena iš keturių moterų kada nors gyvenime buvo sumušta ar išprievartauta savo intymaus partnerio.

 

Trečdalio Lietuvos šulinių vanduo – nesaugus

 

Šachtinių šulinių vanduo laikomas pačiu nesaugiausiu, jis dažnai būna užterštas azoto grupės cheminiais junginiais – nitritais, nitratais, amoniu. Nitratai, žmogaus organizme virtę nitritais, hemoglobiną, kuris aprūpina organizmą deguonimi, paverčia methemoglobinu, todėl vystosi vidinis deguonies badas. Tokia būklė ypač pavojinga kūdikiams, nitratų poveikis gali būti net mirtinas.

Lietuvoje šulinių vandenį naudoja dar labai daug žmonių. 2012 m. visoje Lietuvoje ištirtas 2900 šulinių vanduo. Reikalavimus atitiko 1966. Likusio beveik trečdalio šulinių vandenyje nustatyta per didelė nitritų ir nitratų koncentracija.

Šulinių vanduo nitratais užteršiamas netinkamai ūkininkaujant ar netinkamai įrengus šulinį. Reikėtų atminti, kad 25 metrų spinduliu aplink šulinį negalima tręšti žemės, šulinio sienos turėtų būti sandarios, antžeminė dalis iškilusi ne mažiau kaip 80 cm virš žemės paviršiaus. Šulinį būtina dengti dangčiu, vandenį semti tik tam skirtu kibiru.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad nitritais ir nitratais užteršto šulinių vandens išvalyti neįmanoma – nei nitritai, nei nitratai virinami iš vandens nepasišalina. Tad nustačius, kad šulinio vanduo yra užterštas šiomis cheminėmis medžiagomis, patariama jo atsisakyti ir maistui naudoti vandentiekio vandenį, o jeigu jo nėra, – fasuotą vandenį iš parduotuvių.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai