Klausia vaikai

Ar tiesa, kad vaikai, kurie kūdikystėje klausė Mocarto, yra protingesni?

 

Tai yra gana plačiai paplitęs mitas. Vadinamasis „Mocarto efektas“ vienu metu sukėlė gana plačius ginčus. Manoma, kad žmogaus asmenybei formuotis didžiausios įtakos turi tarpusavio santykiai ir tai, kaip vyresnieji šeimos nariai bendrauja su naujagimiu. Žinoma, Mocarto muzika, kaip ir bet kuri kita klasikinė muzika, veikia raminamai, taigi mažylis nebūna sudirgęs, bet patys intelektualiniai sugebėjimai labiau priklauso nuo socialinės aplinkos, kurioje auga mažylis. Juk tikėtina, kad labiau išsilavinę žmonės Mocarto klausosi kur kas dažniau nei žemesnį išsilavinimą turintieji. Aukštesnį išsilavinimą įgijusių žmonių šeimose paprastai dažniau skaitomos knygos, taip pat ir vaikams, dažniau išsamiai atsakoma į vaikui iškilusius klausimus. O tai yra vienas esminių išprusimo elementų. Taigi intelektualinius vaiko sugebėjimus nulemia ne pats Mocarto muzikos klausymo faktas, o tai, kaip vaikas auga ir kiek informacijos jis gauna.

 

Kodėl išsigandęs žmogus pradeda rėkti?

 

Mokslininkai siūlo ieškoti priežasčių pirmykščių žmonių gyvenime, tuomet perspėti apie pavojų savo gentainius buvo ypač svarbu. Panaši reakcija pastebima ir gyvūnų gyvenime. Iš tikrųjų tai, kas vyksta, įvertinama vos ne akimirksniu. Susidūrę su pavojumi, pradžioje dažniausiai sustingstame. Taip daro ir gyvūnai. Jeigu smegenys įvertina, kad atstumas tarp gyvūno ir pavojaus yra ganėtinai didelis, gyvūnas taip ir lieka sustingęs. Jeigu atstumas yra mažas, gyvūnas tampa agresyvus ir pereina į puolimą. Taip nutinka, pavyzdžiui, kai netyčia prispaudžiame bitę – ji mums įgelia. Jeigu gyvūno smegenys įvertina, kad įveikti pavojaus nepavyks, jos perduoda pavojaus signalą, kad tie, kurie gali išsigelbėti, – gelbėtųsi. Panašiai reaguojame ir mes. Pavyzdžiui, jeigu tu sutiksi didelį šunį, tikriausiai išsigandęs suriksi, taip tavo draugai pastebės pavojų ir suspės pasitraukti arba pakviesti pagalbą.
 

Ar skiepas nuo gripo gali sukelti gripą?

 

Tai vienas dažniausių mitų, dėl ko žmonės vengia skiepytis. Iš tikrųjų vakcinoje nuo gripo yra ne visas virusas, bet jo dalys. Kitaip tariant, tai tarsi supakuotas „konstruktorius“, t. y. tik dalys, o ne surinktas gaminys. Suleidus vakcinos nesusirgsite gripu, tačiau joje esančios dalys paskatins organizmą gaminti tam tikras ląsteles, padėsiančias jam apsiginti nuo gripo viruso tuomet, kai su virusu susidursite. Kadangi gripo virusas kiekvienais metais būna vis kitoks, kasmet skiepijama vis nauja tiems metams pritaikyta vakcina. Deja, nėra tokio skiepo, kuris 100 procentų apsaugotų nuo gripo, nedidelė tikimybė, kad galite susirgti šia liga, vis dėlto lieka. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad susirgote dėl paties skiepo. Kad spėtų susidaryti patikima apsauga, geriausia skiepytis iš anksto, iki prasidės sirgimų pakilimas. Skiepytis nuo gripo negalima tik tiems žmonėms, kurie yra alergiški kiaušinio baltymui.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai