„77 istorijos apie pergalę prieš vėžį“: nugalėtojų portretas

Ko gero, neįprasčiausiu šių metų leidiniu jau drąsiai galima tituluoti knygą „77 istorijos apie pergalę prieš vėžį“, kurią vasarį išleis nauja, tačiau ambicinga leidykla „forSmart“. Atrodytų, kuo gi gali nustebinti dar vienas leidinys, gvildenantis ligą, kuri ir taip minima daug dažniau negu kitos negalios? Ir vis dėlto – ši knyga gali tapti visų mūsų patikrinimu.

 

            Pastaruoju metu gana dažnai tenka pajusti, kad sergančių žmonių atžvilgiu visuomenės pozicija yra neutrali: „Susirgai – pats kaltas“. Tokia formulė – iš dalies teisinga: daugelio nepaisoma sveikatos profilaktika gali užtikrinti ilgą, kokybišką gyvenimą. Tačiau ar galima nusigręžti nuo žmonių, kuriems buvo lemta susirgti? Pasirodo, galima.

 

            Ne paslaptis, kad sveikiems žmonėms nesveikieji paprastai rūpi menkai. Mes pripratome reaguoti į svetimo žmogaus negalią sučiauptomis lūpomis ir visiems atvejams tinkančia fraze: „Neduok Dieve...“ Užuojautos stoka sparčiai tampa šiuolaikine norma. Daugiausia, ką mes šiandien sugebame, – tai paspausti „patinka“ po filmuku, raginančiu padėti, pavyzdžiui, badaujantiems vaikams. Puikus, sakome, vaizdo klipas. Todėl kai kažkas pasiryžta plačiai atmerkti akis ir pažvelgti ne į svetimos, bet į mūsų bendros bėdos veidą (juk kiekvienas iš mūsų noromis nenoromis priklausome vienai bendruomenei), tai iš tiesų patraukia dėmesį.

 

            Dešimčių autorių iš įvairių pasaulio šalių sukurta knyga „77 istorijos apie pergalę prieš vėžį“ vertinga ne savo storumu ir net ne daugiasluoksniu turiniu, detaliai nagrinėjančiu skirtingus onkologinių susirgimų gydymo aspektus. Visų pirma, tai psichologinis portretas tų, kurie atsidūrė anapus ligoninės vartų, tačiau sugebėjo atsikovoti viltį grįžti kaip nugalėtojai.

 

            Šie žmonės jau niekada nebebus tokie, kokie buvo. Liga atima daug, tačiau mainais suteikia ypatingą dovaną – besąlygišką meilę gyvenimui. Pasak vienos iš knygos bendraautorių, žymios Rusijos psichoterapeutės, onkopsichologės Olgos Rožkovos, dauguma sunkią ligą išgyvenusių pacientų pradeda kitaip vertinti santykius su artimaisiais. Jie trokšta vėl įsitraukti į aktyvų, visavertį gyvenimą visuomenėje. Įsitvėrę minties „įveikei pats, padėk ir kitiems“, tokie žmonės neretai tampa savanoriais ir dosniai dalijasi ištverme, optimizmu, patirtimi ir tikėjimu su kitais ligoniais. „77 istorijos apie pergalę prieš vėžį“ – tai akivaizdus ekspertės žodžių įrodymas. Kiekvienas knygos puslapis kupinas nuoširdumo, kiekvienas skyrius – atvira ir jautri išpažintis.

 

            Likimo ironija: amerikietė Dora savo diagnozę išgirdo per savo 40 gimtadienį. Išgyvenusi visus ligos suvokimo etapus – neigimą, izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją ir, galų gale, susitaikymą – Dora gyvena toliau. „Man pasisekė“, – kukliai taria moteris, įveikusi krūties vėžį. Tai, ką Dora vadina pasisekimu, iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip atkaklaus darbo su savimi ir artimųjų palaikymo rezultatas.

 

            Havajietė, nukovusi kiaušidžių vėžį, padedama žiniuonės iš Ukrainos. Italas, išbaidęs prostatos vėžį juoku ir beribiu optimizmu. 10-metis berniukas iš Teksaso, sukūręs video žaidimą apie savo grumtynes su leukemija... Šie ir daugelis kitų knygos herojų šaukte šaukia mus mylėti gyvenimą tokį, koks jis yra. Ir dar – būtinai padėti tiems, kuriems stinga paramos. Svarbiausias „77 istorijų apie pergalę prieš vėžį“ tikslas – aiškus: duoti visiems mums dar vieną galimybę pažinti, suprasti, nugalėti ir atgimti. Ir tai – vienintelė teisinga formulė.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai