){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Radioaktyviosios medžiagos lietuviškoje žvėrienoje
Lietuvoje sumedžiojamų laukinių gyvūnų mėsa yra tiriama ir radiacinės taršos požiūriu. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, įvertinę daugiamečius tyrimų rezultatus, teigia, kad šiuo požiūriu laukinių gyvūnų mėsa – saugi vartoti. 2010–2012 m. tyrimų duomenimis, visuose tirtuose žvėrienos mėginiuose 137Cs ir 90Sr koncentracijos neviršijo didžiausių leistinų lygių.
Radiacinė laukinių gyvūnų tarša buvo labai padidėjusi po 1986 m. įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Po šios katastrofos radioaktyviosiomis atliekomis, ypač radioaktyviuoju ceziu 137Cs, buvo užteršta milijonai hektarų miško ne tik Ukrainoje, Baltarusijoje, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Po avarijos praėjus 26 metams, laukinių žvėrių mėsoje vis dar aptinkama radioaktyvaus cezio.
Radioaktyviojo cezio dažniau aptinkama šernienoje, rečiau – stirnienoje ir elnienoje. Visiškai šio radionuklido nerandama fazanų, stručių ir ūkiuose auginamų žvėrių mėsoje.
Remdamiesi tyrimų duomenimis ir moksline informacija, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai teigia, kad medžiotojai ir kiti žvėrienos vartotojai neturėtų baimintis dėl žvėrienos saugos, nes jos užterštumas radioaktyviuoju 137Cs mažėja ir ateityje dar labiau mažės.
Beje, Lietuviškos žvėrienos produktai yra gerai vertinami Italijos, Vokietijos, Belgijos, Skandinavijos kraštų vartotojų. Į juos išgabenama daugiau nei 90 proc. Lietuvoje perdirbamos žvėrienos, apytikriai po 500–600 t kasmet.
Tai verta žinoti grįžtantiems iš užsienio
Užsienyje darbo emigrantų iš Lietuvos gausu, tačiau yra ir grįžtančiųjų. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas?
Nuo ko pradėti? Pačią pradžią galima įvardinti trim žingsniais.
Pirmasis – jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma deklaruokite savo gyvenamąją vietą. Tai padaryti galima internete adresu www.epaslaugos.lt arba seniūnijoje, kurioje gyvenate.
Antrasis – nepamirškite, kad teise į apdraustiesiems laiduojamą medicinos pagalbą įgyjate tik sumokėję nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kaip ir daugelyje Europos šalių, apdraustuoju privalomuoju sveikatos draudimu laikomas tas, už kurį mokamos arba kuris moka įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Trečiasis – pasirinkite gydymo įstaigą ir joje prisirašykite. Svarbu žinoti, kad turite teisę pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją. Prieš registruodamiesi įsitikinkite, kad jūsų pasirinktoji gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teikiamų paslaugų apmokėjimo. Tuomet jums nereikės mokėti už paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Ar saugus šokoladas ant mūsų švenčių stalo?
Taip, Lietuvoje pagaminti šokolado gaminiai, saldainiai ir kiti skanėstai – saugūs ir kokybiški. Tokias išvadas padarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, įvertinę daugiau kaip 38 tonų šokolado gaminių ir saldainių kokybę.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tirti įvairūs lietuviški pieniško ir juodojo šokolado gaminiai, šokoladiniai saldainiai su vaisių įdarais, zefyrai, chalva ir kiti skanėstai. Gauta išvada, kad pagrindinis šokolado kokybės požymis – kakavos sausųjų neriebių medžiagų kiekis – visuose tirtuose mėginiuose atitiko reikalavimus.
Pasak Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės V.Jarošienės, žmonės dažnai kreipiasi į specialistus norėdami išsiaiškinti, kodėl kartais šokoladas pabąla, kuo skiriasi šokoladas nuo šokolado plytelės arba kokių alergenų gali būti šiame saldumyne.
Specialistės teigimu, šokoladas pabąla laikant nesandarioje pakuotėje, drėgnoje ar labai šiltoje patalpoje. Jis pasidengia plonu cukraus kristalų sluoksniu, tačiau tai nereiškia, kad toks gaminys yra sugedęs ar netinkamas vartoti. Alergijas gali sukelti daugelis šokolado gaminių, mažiausiai – juodasis šokoladas.
Produktai, vadinami „šokoladine plytele“, savo savybėmis skiriasi nuo tikro šokolado. Tikrojo šokolado pagrindas – kakava. Kuo didesnė kakavos masės dalis, tuo šokoladas vertingesnis. Jei į šokolado sudėtį, be kakavos sviesto, pridedama ir kitokių augalinės kilmės riebalų, o jų masė produkte sudaro daugiau kaip 5 proc., toks gaminys negali vadintis šokoladu, jis vadinamas „saldžiąja plytele“ arba „šokolado plytele“.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę