Lietuvoje ir pasaulyje

Radioaktyviosios medžiagos lietuviškoje žvėrienoje

 

Lietuvoje sumedžiojamų laukinių gyvūnų mėsa yra tiriama ir radiacinės taršos požiūriu. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, įvertinę daugiamečius tyrimų rezultatus, teigia, kad šiuo požiūriu laukinių gyvūnų mėsa – saugi vartoti. 2010–2012 m. tyrimų duomenimis, visuose tirtuose žvėrienos mėginiuose 137Cs ir 90Sr koncentracijos neviršijo didžiausių leistinų lygių.

Radiacinė laukinių gyvūnų tarša buvo labai padidėjusi po 1986 m. įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Po šios katastrofos radioaktyviosiomis atliekomis, ypač radioaktyviuoju ceziu 137Cs, buvo užteršta milijonai hektarų miško ne tik Ukrainoje, Baltarusijoje, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Po avarijos praėjus 26 metams, laukinių žvėrių mėsoje vis dar aptinkama radioaktyvaus cezio.

Radioaktyviojo cezio dažniau aptinkama šernienoje, rečiau – stirnienoje ir elnienoje. Visiškai šio radionuklido nerandama fazanų, stručių ir ūkiuose auginamų žvėrių mėsoje.

Remdamiesi tyrimų duomenimis ir moksline informacija, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai teigia, kad medžiotojai ir kiti žvėrienos vartotojai neturėtų baimintis dėl žvėrienos saugos, nes jos užterštumas radioaktyviuoju 137Cs mažėja ir ateityje dar labiau mažės.

Beje, Lietuviškos žvėrienos produktai yra gerai vertinami Italijos, Vokietijos, Belgijos, Skandinavijos kraštų vartotojų. Į juos išgabenama daugiau nei 90 proc. Lietuvoje perdirbamos žvėrienos, apytikriai po 500–600 t kasmet.

 

Tai verta žinoti grįžtantiems iš užsienio

 

Užsienyje darbo emigrantų iš Lietuvos gausu, tačiau yra ir grįžtančiųjų. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas?

Nuo ko pradėti? Pačią pradžią galima įvardinti trim žingsniais.
 Pirmasis – jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma deklaruokite savo gyvenamąją vietą. Tai padaryti galima internete adresu www.epaslaugos.lt arba seniūnijoje, kurioje gyvenate.
 

Antrasis – nepamirškite, kad teise į apdraustiesiems laiduojamą medicinos pagalbą įgyjate tik sumokėję nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kaip ir daugelyje Europos šalių, apdraustuoju privalomuoju sveikatos draudimu laikomas tas, už kurį mokamos arba kuris moka įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Trečiasis – pasirinkite gydymo įstaigą ir joje prisirašykite. Svarbu žinoti, kad turite teisę pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją. Prieš registruodamiesi įsitikinkite, kad jūsų pasirinktoji gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teikiamų paslaugų apmokėjimo. Tuomet jums nereikės mokėti už paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

 

Ar saugus šokoladas ant mūsų švenčių stalo?

Taip, Lietuvoje pagaminti šokolado gaminiai, saldainiai ir kiti skanėstai – saugūs ir kokybiški. Tokias išvadas padarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, įvertinę daugiau kaip 38 tonų šokolado gaminių ir saldainių kokybę.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tirti įvairūs lietuviški pieniško ir juodojo šokolado gaminiai, šokoladiniai saldainiai su vaisių įdarais, zefyrai, chalva ir kiti skanėstai. Gauta išvada, kad pagrindinis šokolado kokybės požymis –  kakavos sausųjų neriebių medžiagų kiekis – visuose tirtuose mėginiuose atitiko reikalavimus.

Pasak Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės V.Jarošienės, žmonės dažnai kreipiasi į specialistus norėdami išsiaiškinti, kodėl kartais šokoladas pabąla, kuo skiriasi šokoladas nuo šokolado plytelės arba kokių alergenų gali būti šiame saldumyne.

Specialistės teigimu, šokoladas pabąla laikant nesandarioje pakuotėje, drėgnoje ar labai šiltoje patalpoje. Jis pasidengia plonu cukraus kristalų sluoksniu, tačiau tai nereiškia, kad toks gaminys yra sugedęs ar netinkamas vartoti. Alergijas gali sukelti daugelis šokolado gaminių, mažiausiai – juodasis šokoladas. 

Produktai, vadinami „šokoladine plytele“, savo savybėmis skiriasi nuo tikro šokolado. Tikrojo šokolado pagrindas – kakava. Kuo didesnė kakavos masės dalis, tuo šokoladas vertingesnis. Jei į šokolado sudėtį, be kakavos sviesto, pridedama ir kitokių augalinės kilmės riebalų, o jų masė produkte sudaro daugiau kaip 5 proc., toks gaminys negali vadintis šokoladu, jis vadinamas „saldžiąja plytele“ arba „šokolado plytele“.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai