Iš kur plastikas Antarkties vandenyne, arba kodėl kavos mėgėjams teks keisti įpročius

Mūsų pasaulis keičiasi kiekvieną dieną – kartais tie pokyčiai džiuginantys, kartais – keliantys nerimą. Klimato ir aplinkos pokyčiai beveik visais atvejais priklauso antrajai kategorijai, ir, jei nebus imtasi būtinų priemonių, liūdnas naujienas skaityti teks vis  dažniau. Nykstantys gyvūnai, augalai, užteršti vandenynai – tai ne būdas pagąsdinti, o mus supanti realybė.

 

Koraliniai rifai nyksta

 

Apie koralinių rifų nykimą kalbama jau seniai ir ilgai, o naujausieji Portugalijos mokslininkų iš Azorų universiteto ir Niujorke įsikūrusios Laukinės gamtos išsaugojimo draugijos (Wildlife Conservation Society) tyrimai, atlikti Kenijos pakrantėje, atskleidė, kad žmogaus veikla – žemė ūkis, miestų plėtra ir pan. – yra vieni iš reikšmingiausių veiksnių, lemiančių nykimą ir sunkinančių atsinaujinimą.

Kyla klausimas – kaip? Pasirodo, kad į jūrą per kanalizaciją patenkantys, arba, tiksliau – žmogaus išleidžiami teršalai skatina įvairiausių mikroskopinių augalų ir gyvūnų, ardančių koralinius rifus, dauginimąsi. Vandenyje atsiradus daugiau maisto medžiagų, bakterijos, grybeliai, dumbliai, kirminai dauginasi daug greičiau ir aktyviau ir, natūralu, intensyviau naikina rifus. Koralinių rifų ekosistema, anot mokslininkų, yra biologiškai prisitaikiusi augti skaidriame vandenyje, o padidėjęs maisto medžiagų kiekis ją išbalansuoja. Užterštas vanduo skatina ir koralų ligų plitimą.

Panaši situacija ir Australijoje esančiame į UNESCO paveldą įtrauktame Didžiajame barjeriniame rife. Jis per paskutiniuosius 27 metus neteko pusės koralų. Dėl to labiausiai kaltinamos dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurių dauginimasis dėl įvairių į vandenyną išleidžiamų teršalų itin išaugo. Viena tokia žvaigždė per metus suėda apie 33 kvadratinius metrus koralų, ir manoma, kad šie jūros gyviai sunaikino daugiau nei du penktadalius žuvusio rifų ploto. 
Dar 1985 m. 28 proc. rifo buvo padengtas koralais, o šiais metais koralai dengia mažiau nei 14 proc. jo  paviršiaus.

 

Klimato pokyčiai ir žvejyba

 

Laukinės gamtos išsaugojimo draugijos zoologas ir vienas iš minėtojo tyrimo autorių Timas Maklanahas teigia, kad koraliniai rifai kenčia ir dėl kitų veiksnių – klimato pokyčių (nuo šilto vandens koralai blunka) ir žuvų išteklių pereikvojimo. Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, net daugiau kaip 50 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar beveik trečdalis – pereikvoti arba labai sumažėję. Koralų rifuose gyvenančios jūrų gyvūnų rūšys sudaro apie 25 proc. visų žinomų jūros gyvūnų rūšių. Intensyvus koralinių žuvų gaudymas mažina jų populiaciją. Yra ir tokių baisių atvejų, kai žuvys gaudomos sprogdinant rifus.

Dar viena didelė koralų nykimo priežastis yra ciklonai, kurių žmogus, deja, sukontroliuoti negali. 

 

Nykstančios rūšys


Nyksta ne tik koralai, bet ir įvairūs kiti mūsų žemės gyvūnai ir augalai. Pasaulio gamtos apsaugos kongrese, šiemet vykusiame Pietų Korėjoje, buvo pateiktas naujas šimto sparčiausiai nykstančių augalų, gyvūnų ir grybų sąrašas. Sąrašą sudarė net 8000 mokslininkų, dirbusių 48-iose skirtingose šalyse.
Į šią liūdną ataskaitą pateko Jamaikos iguana, Singapūro gėlųjų vandenų krabas, mažiausi pasaulyje pigmėjiniai tripirščiai tinginiai, aptinkami šalia Panamos esančioje Eskudo saloje, Sumatros raganosiai, gyvenantys Pietų ir Pietryčių Azijoje, albatrosų rūšis, besiveisianti tik Indijos vandenyne esančioje Amsterdamo saloje, Madagaskaro rudagalvė antis ir kiti.

 

Gelbėti – būtina

 

Liūdnos prognozės yra daugeliui į sąrašą įtrauktų augalų ir grybų: jie nėra naudojami pramonėje ar kitose žmogui naudingose srityse ir todėl nedaroma nieko, kas padėtų šias rūšis išsaugoti.

Kai kurios sąrašo žmogui teikia didelę naudą (pvz., geltonojo jūrų karoso plaukimo pūslės, kainuojančios septynis kartus daugiau už auksą, naudojamos medicinoje), tačiau dauguma mokslininkų tikina, kad būtina stengtis išsaugoti jas visas, nepaisant naudos.

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos Rūšių išlikimo komisijos pirmininkas Simonas Stiuartas aiškina: „Kai kurių rūšių vertė negali būti akivaizdi iš anksto, tačiau jos visos prisideda prie planetos funkcionavimo.“ Jam antrina ir viena iš sąrašo autorių Elen Butše: „Tėra vienas sprendimas – imtis neatidėliotinų veiksmų.“

 

Užterštas net Antarkties vandenynas

 

Žmogaus veiklos rezultatai pasiekia net atokiausius pasaulio kampelius, o taršos pėdsakai kartais nustebina ir daug mačiusius specialistus. Prancūzų mokslininkų pasaulio vandenyno tyrimo rezultatai atskleidė, kad Antarkties vandenynas yra ne mažiau užterštas nei kiti pasaulio vandenynai. Plastiko kiekis mėginiuose, paimtuose šiame vandenyne, yra toks pat, kaip ir visame pasaulyje, nors tikėtasi dešimt kartų mažesnio užterštumo.

Daktaras Krisas Bauleris teigia, kad šie rezultatai buvo nemaloni staigmena: „Šis vandenynas yra pakankamai atsiskyręs nuo kitų ir neturi galimybės su jais maišytis. Manėme, kad šie vandenys labai mažai pakeisti žmonių veiklos.“

Nors sunku nustatyti, iš kur tiksliai atsiranda atliekos Antarkties vandenyne, spėjama, kad daugiausiai jų atkeliauja iš Afrikos, Pietų Amerikos ir Australijos.

 

Kenčia gyvūnija

 

Pasaulio vandenynuose aptikta plastikinių maišelių, butelių, sintetinių pluoštų, drabužių liekanų, kurios, manoma, atsiranda naudojant skalbimo mašinas. Daug plastiko mikrodalelių į vandenyną patenka naudojant kosmetines ir buitinės chemijos priemones. Jos iš kanalizacijos patenka į upes, o vėliau – jūras ir vandenynus. Plastikas sudaro apie 80 proc. visų vandenynus teršiančių šiukšlių.
Plastiko tarša daro didžiulę ir nepataisomą žalą jūrų gyvūnijai: paukščiai, žuvys ir kiti gyvūnai reguliariai vartoja nevirškinamas plastiko atliekas, supainiodami jas su medūzomis ar kitu grobiu. Nerimą kelia tai, kad, išskyrus kelių rūšių bakterijas, nėra organizmų, kurie galėtų plastiką suskaidyti.


Kavos mėgėjams – įspėjimas

 

Dažnai skaitydami ar klausydamiesi apie klimato pokyčius nesusiejame jų su savo kasdieniniu gyvenimu. Kaip jis pasikeistų? Ko netektume? Labai dažnai – paprastų dalykų. Štai pavyzdys. Daugelis savo dieną pradeda kvapios kavos puodeliu. Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad ateityje gali tekti šį įprotį pakeisti. Kodėl?

Karališkųjų Botanikos sodų Didžiojoje Britanijoje mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jau po kelių dešimtmečių gali išnykti populiariosios „Arabica“ rūšies kavos pupelės.

Specialia kompiuterio programa apskaičiuota, kad šiltėjantis klimatas gali lemti, kad jau 2080 metais mažiausiai 65 proc. vietovių, kuriose auginama „Arabica“ rūšies kava, bus nebetinkamos kavamedžiams auginti.

„Arabica“ kavos pupelės sudaro net 70 proc. visos šviežių pupelių rinkos Europoje ir JAV.

 

Būtina naujų vietų paieška

 

Jei manote, kad 2080 metai jums nebeaktualūs, galbūt suklusite sužinoję,kad kai kuriose vietose, pvz., Bomos plynaukštėje Pietų Sudane, arabinių kavamedžių gali nebelikti jau 2020-aisiais. Tokia prognozė padaryta remiantis tuo, kad ten auginama kava jau dabar yra nekokybiška.

Tyrimo vadovas Aronas Davisas aiškino situaciją: „Arabiniai kavamedžiai auga tik tam tikrose vietose. Jiems labai svarbi oro temperatūra, temperatūros ir sezoniškumo ryšys – pavyzdžiui, vidutinė oro temperatūra lietinguoju sezonu.“ Klimato pokyčiai vyksta labai greitai – kavamedžių augintojai kiekvienais metais savo plantacijas turi perkelti bent po 50 metrų. Tiesa, komerciniais tikslais kavamedžiai auginami juos papildomai laistant ir dirbtiniu būdu vėsinant, tačiau laukiniai kavamedžiai pasižymi didesne genetine įvairove, svarbia padedant plantacijoms atsilaikyti prieš kenkėjus ir įvairias ligas.

Mokslininkai teigia, kad net ir tuo atveju, jei laukiniai kavamedžiai neišnyktų, klimato pokyčiai turės įtakos kavos skoniui.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai