Gegužės kalendorius

Gegužės vaistiniai augalai
Paprastasis kaštonas
Kaip rinkti
? Augalas žydi gegužės–birželio mėnesiais. Jo žiedynai pjaunami, kai apatiniai kekės žiedai visiškai pražysta, o viršutiniai dar neprasiskleidę. Žiedai džiovinami gerai vėdinamoje vietoje, paskleisti plonai, juos reikia dažnai vartyti.
Kuo naudinga? Paprastojo kaštono preparatai mažina kraujo krešėjimą, todėl tinkami naudoti trombozių profilaktikai ir gydymo tikslais. Jie taip pat vartojami nuo kojų venų varikozinio išsiplėtimo, kojų audinių pabrinkimo, hemorojaus, taip pat profilaktiškai, kad nesusidarytų trombai po įvairių operacijų ir kaulų lūžių atvejais. Kaštono nuovirai vartojami nuo sąnarių skausmo, tulžies pūslės ligų, kai kraujuoja iš gimdos ar sergama žarnyno uždegimu. Kompresai dedami ant skaudančių sąnarių, sumušimų ir patinimų. Tokiais preparatais taip pat gydoma šiurkšti, riebi oda.
Šliaužiančioji tramažolė
Kaip rinkti?
Tramažolės žolė pjaunama augalams žydint gegužės – liepos mėn. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje.
Kuo naudinga? Tramažolėje esančios medžiagos veikia tonizuojančiai, naudingos sergant bronchitu, bronchine astma, plaučių uždegimu. Nuoviru skalaujama gerklė sergant angina. Tramažolės sultys naudojamos gydant kepenų sutrikimus, jomis išoriškai gali būti vilgomos smulkios žaizdos.
Dėmesio: svarbu žinoti, kad naudojant didesnius iš tramažolės paruoštų preparatų kiekius gali sutrikti širdies ritmas, todėl prieš vartojant geriausia pasitari su gydytoju.
Negalima vartoti esant tulžies pūslės akmenligei, neskirti vaikams!
Paprastoji garšva
Kaip rinkti?
Vaistiniams preparatams nuo pavasario renkami jauni sveiki paprastųjų garšvų lapai. Lapai sultingi, todėl juos būtina džiovinti labai gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje.
Kuo naudinga? Augalo preparatais gydomas reumatas, artritas, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimai, garšva mažina kraujo spaudimą, vartojama šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė, o jos antpilas turi raminamųjų savybių. Išoriškai paprastųjų garšvų lapų nuoviro kompresais gydomi nudegimai, vabzdžių įgėlimai, sunkiai gyjančios žaizdos, šutekliai dedami ant skaudančių sąnarių. Iš žydinčių augalų gaminami preparatai nuo artrito ir reumato.
Kaštono nuoviras nuo hemorojaus
1 val. šaukštą džiovintos ir susmulkintos kaštono žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 30 min. ir gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną.
Tramažolės užpilas sergant bronchitu
Pusę valgomojo šaukšto džiovintos tramažolės, po valgomąjį šaukštą džiovinto čiobrelio ir ramunės gerai sumaišykite. 1 šaukštą mišinio užpilkite 400 ml verdančio vandens, palaikykite 2 val., nukoškite ir gerkite po 100 ml 3-4 kartus per dieną.
Garšvos arbata sąnariams gydyti
Džiovintus garšvos lapus užplikykite verdančiu vandeniu ir tokią arbatą gerkite 3–4 kartus per dieną, po puodelį. Vartokite 3–6 savaites, vėliau padarykite mėnesio pertrauką ir vėl pakartokite gydymą.
Raupų sunaikinimas
Kai kas nors pamini baisiausias pasaulio ligas, raupai visada patenka į jų sąrašą. Ir ne be priežasties: tai ūminė, labai užkrečiama ir dažnai mirtina liga. Bene baisiausias ligos požymis yra ypatingas odos bėrimas, paliekantis duobėtus randus. Pasaulis nuo šios ligos visiškai išsivadavo vos kiek daugiau nei prieš 40 metų, pasitelkęs ypatingas kovos priemones ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vienybę.
Raupais sirgti žmonės pradėjo prieš daugiau nei 3 tūkstančius metų Rytų kraštuose – Indijoje, Kinijoje, o iš ten į Europą juos atvežė romėnai. Antrajame mūsų eros amžiuje nuo šios ligos imperijoje mirė net apie penkis milijonus žmonių! Raupai vėliau paplito po visą pasaulį: 16 amžiuje juos į Pietų Ameriką atnešė ispanų užkariautojai, liga nukeliavo į Šiaurės Ameriką, galiausiai netgi į Australiją ir Afriką. Epogėjų raupų epidemija pasiekė 18 amžiuje: Švedijoje, Prancūzijoje nuo ligos mirdavo net 10 proc. vaikų, o Rusijoje dar daugiau. Amžiaus pabaigoje anglų mokslininkas Edvardas Dženeris (Edward Jenner) atrado raupų virusą ir pradėjo žmonių vakcinaciją. Tiesa, jo būdas buvo gana neįprastas: žmonės buvo skiepijami karvių raupų sukėlėju, kuris užkirsdavo kelią žmonių virusui. Plačiai skiepyti pradėta 19 a. pradžioje, tačiau tik 1958- aisiais, į veiklą įsijungus Pasaulio sveikatos organizacijai ir vartojant modernius skiepus, ligą pavyko visiškai nugalėti. Paskutinis natūraliu būdu raupais apsikrėtęs žmogus pasaulyje buvo somalietis Ali Maow Malin, tai buvo daugiau nei prieš 30 metų, 1977-aisiais. Po trejų metų, 1980-aisiais, PSO rekomendavo nutraukti skiepijimą nuo raupų visose šalyse. Manoma, kad vien 20 amžiuje nuo ligos mirė apie 500 milijonų žmonių.
Pirmieji žingsniai
Pirmasis bandymas prieš raupus kovoti sujungus kelių šalių pajėgas vyko Amerikos žemynuose. PSO pradininkė Pan Amerikos sveikatos organizacija žemynuose jį įvykdė gana sėkmingai: raupų užkratas sunaikintas daugelyje šalių. Tačiau tai buvo tik nedidelė pergalė, kadangi pasaulyje per metus nuo baisios ligos mirdavo apie du milijonus žmonių. Kad kažką daryti reikia ne tik atskiruose regionuose, bet visame pasaulyje pasiūlyta Pasaulinės sveikatos asamblėjos, vykusios 1958-aisiais, metu, o pasiūlymas priimtas po metų. Deja, ilgą laiką su liga kovoti sekėsi ne taip gerai, kaip tikėtasi, ypač varginguose Afrikos ir Azijos regionuose. Po aštuonerių metų suvokta, kad pajėgų prireiks daug didesnių nei manyta, todėl šiam tikslui skirta daug daugiau lėšų, taip pat įkurtas specialus tarptautinis padalinys.
Sunkus darbas
Sunku įsivaizduoti tokio darbo mastus: bandant ligą absoliučiai sunaikinti, buvo būtina užkirsti kelią raupų plitimui visose jų protrūkio vietose. Ligos židinius tekdavo izoliuoti, skiepyti visus regiono gyventojus, nuolatos stebėti regioną ir jokiu būdu neleisti užsikrėtusiems žmonėms keliauti ir taip plėsti ligą. Deja, ne visada tokią strategiją pavykdavo įgyvendinti sėkmingai, kadangi labai dažnai PSO atstovai tiesiog nesužinodavo apie ligos atvejus ir jų vietas.
Europoje paskutinis raupų protrūkis įvyko 1972-aisiais tuometinėje Jugoslavijoje: liga užsikrėtė 175 žmones, iš jų 35 mirė. Toks netikėtas ligos pasireiškimas privertė valdžią imtis neįtikėtinų, bet būtinų priemonių. Šalyje paskelbta karo padėtis, karantinas, paskiepyta didelė populiacijos dalis ir per porą mėnesių epidemija sustabdyta.
Baigiantis 1975-iesiems, raupų atvejų sutikti buvo galim tik Afrikoje, Somalio pusiasalyje, kadangi šiame regione buvo sudėtingas susisiekimas, jį nuolat vargino badas, karai ir kitos problemos.
Pergalė
Galiausiai, 1977-aisiais pradėta intensyvi raupų atvejų stebėjimo, izoliavimo ir skiepų programa ir, išskyrus minėtą atvejį Somalyje, po dvejų metų po garsiausių ir labiausiai patyrusių pasaulio mokslininkų komisijos patikrinimo nustatyta, kad raupų pasaulyje nebeliko.
Oficialiai ši džiugi žinia patvirtinta ir paskelbta 1980 m. gegužės 8 dieną Pasaulio sveikatos asamblėjoje. Visa žmonija galėjo lengviau atsipūsti ir pasakyti: „Mes laimėjome, raupai nebegresia nė vienam vaikui ar suaugusiajam.“
Gegužės mėnesio įvykiai medicinos istorijoje
1922 m. gegužės 18 d.
mirė Čarlzas Luisas Alfonsas Laveranas, prancūzų gydytojas, apdovanotas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija už darbą apie vienaląsčių organizmų vaidmenį sukeliant ligas.
1956 m. gegužės 1 d. Japonijoje pirmą kartą užfiksuota, tuomet dar neįvardinta Minamata liga. Šia neurologine liga susirgo žmonės, valgę žuvį iš gyvsidabriu užterštos Minamata įlankos Japonijoje.
1972 m. gegužės 4 d. mirė Edvardas Kalvinas Kendalas, amerikietis chemikas, apdovanotas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija už antinksčių žievės hormonų, jų struktūros ir biologinių efektų atradimą.
1980 m. gegužės 8 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė išnaikinusi raupus visame pasaulyje.
Gegužės mėnesio sveikatos patarimai
Gerkite natūralias sultis
. Po truputį atsiranda šviežių daržovių ir vaisių. Kiekvieną rytą išsispauskite natūralių sulčių – jose gausybė įvairiausių vitaminų ir kitų svarbių jūsų sveikatai medžiagų. Nepabijokite išspausti ir saliero kotą ar ridikėlių – daržovių sultys yra netgi sveikesnės už vaisių, kadangi jose mažiau cukraus.
Saugokitės apgaulingos saulės ir šilumos. Taip, kuo šilčiau, tuo labiau norisi apsivilkti plonus drabužius ir lėkti pasideginti. Tačiau būkite atsargūs – gegužės saulė ypač kaitri, todėl būtina naudoti priemones nuo kenksmingų spindulių. Na, o nuolatinė temperatūrų kaita – iš aukštos dieną saulėje iki žemos rytais ar pavėsyje – gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, iš kurių dažniausias yra peršalimas.
Išvenkite čiaudulio ir slogos. Žydinti gamta žavi savo grožiu, tačiau daugelį kankina įvairiausiomis alergijomis, kurių simptomai – čiaudulys, sloga, ašarojančios akys ir silpnumas. Jei jūs esate tarp šių nelaimingųjų, apsirūpinkite preparatais nuo alergijų bei venkite būti tarp žydinčių augalų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai