Lietuvoje ir pasaulyje

Širdies ligos ir insultas: pažinkite ir neignoruokite


Širdies ligos ir insultas yra svarbiausia mirčių priežastis visame pasaulyje, nusinešanti kasmet apie 17 mln. gyvybių. Lietuvoje nuo šių ligų kasmet miršta per 23 tūkst. žmonių.
Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės, visuomenė, rodos, teoriškai žino apie svarbiausius širdies ligos rizikos veiksnius, bet atvykstantieji dėl miokardo infarkto ar insulto į ligonines dažniausiai juos ignoruoja arba netiki jų svarba.
Kita problema, anot profesorės, dažnas susirgęs nesugeba atpažinti pirmųjų besivystančio miokardo infarkto požymių. Lietuvos širdies asociacija visuomenei plačiai aiškina apie miokardo infarkto pirmuosius požymius, „auksinių valandų“ svarbą, stengiantis kiek galima labiau sutrumpinti laiką nuo skausmo pradžios iki kraujagyslės atvėrimo. Deja, apgailestauja profesorė, dažnai pacientai uždelsia, dėl to nebepataisomai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.
Perspėjantys širdies infarkto požymiai:
• nemalonus jutimas krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;
• diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;
• oro trūkumas kartu su nemaloniu jutimu krūtinėje.
• Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.
Perspėjantys insulto požymiai:
• staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas;
• staigus suvokimo, kalbos sutrikimas;
• staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;
• staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas;
• staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

Atsiradus išvardintiems požymiams, svarbu kuo greitesnė medicinos pagalba.
Kiek sveria jūsų mokinuko kuprinė?
Moksleivių sveikatos patikros duomenys atskleidžia, kad vis daugiau vaikų būna stuburo problemų – ydinga laikysena, asimetrija, skoliozė. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad viena iš priežasčių, kodėl vaikai kenčia dėl nugaros problemų – pernelyg sunkios kuprinės.
,Moksleiviai dažniausiai nešiojasi per sunkias kuprines. Daug pradinukų vaikšto susikūprinę, nes išlakyti prie žemės tempiančios kuprinės svorį iš ties nelengva. Kuprinės svoris turi sudaryti 10 procentų vaiko svorio.
Pavyzdžiui, trisdešimt kilogramų sveriančio moksleivio kuprinė neturėtų sverti daugiau kaip 3 kg. Tuščia kuprinė turi sverti: pradinių klasių moksleiviams – ne daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių moksleiviams – ne daugiau kaip 1000 g.
Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į savo vaikų kuprinių svorį ir žinoti, kad kai kurie krepšiai gali būti labiau žalingi nei naudingi”, – pasakojo Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Diana Butkienė.

 

Varžosi medikai, laimi pacientai


Geriausia Lietuvos greitosios pagalbos medikų komanda tapo Klaipėdos medikai, nugalėję penktosiose tarptautinėse Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynėse. Dvi dienas vykusiose žaidynėse 87 medikai iš Lietuvos ir 19 – iš užsienio demonstravo savo sugebėjimus greitai ir efektyviai gelbėti žmonių gyvybes. Antrąją vietą žaidynėse užėmė nedaug nuo nugalėtojų atsilikusi Kauno medikų komanda, o Šiaulių miesto brigada džiaugėsi trečiąja vieta.
„Džiaugiuosi, kad Lietuvos greitosios medicinos pagalbos medikai siekia kelti savo kvalifikaciją ir gali pelnytai didžiuotis savo įgūdžiais, kurie atitinka Europos greitosios medicinos pagalbos standartus”, – sakė Lietuvos GMP įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas Rimvydas Juodviršis.
Tačiau didžiausiais nugalėtojais šiose žaidynėse tapo ne medikai, o kiekvienas Lietuvos žmogus, nes po šių žaidynių Lietuvos greitosios pagalbos medikai yra dar geriau pasirengę ir įgiję naujų įgūdžių, reikalingų gelbstint žmonių gyvybes”, – sakė Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos draugijos pirmininkas dr. Dinas Vaitkaitis.
 

Patrauklios moterys pavojingos vyrų sveikatai


Patrauklios moters buvimas šalia padidina kortizolio (vadinamojo streso hormono) kiekį vyrams, ypač tiems, kurie savimi mažiau pasitiki, skelbia ispanų mokslininkai iš Valencijos universiteto. Prie tokios išvados jie priėjo, atlikę bandymą su jaunais vyrais. Jų buvo prašoma išspręsti galvosūkį. Vyrai buvo kviečiami po vieną, tuo pačiu metu patalpoje buvo dar vyras ir moteris. Kai moteris paprašyta išeidavo, jokios reakcijos nebuvo. Kai penkias minutes vyrai buvo paliekami su moterimi, jų kortizolio koncentracija pakildavo. Mokslininkai pabrėžia, kad šios reakcijos buvo ypač stiprios vyrams, kurie manė, kad moteris jiems „per gera“.
Kortizolis yra streso hormonas, gaminamas antinksčių žievės. Nuolat padidėjusi kortizolio koncentracija gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto paūmėjimą.
 

Valgykite riešutus, skatina mokslininkai


Riešutai galėtų padėti reguliuoti 2 tipo diabetą. Taip skelbia Toronto universiteto mokslininkai žurnale žurnale „Diabetes Care“.
Tyrimų duomenimis, dvi uncijos (uncija – 28,3495 g) riešutų per dieną pasirodė esanti veiksminga priemonė 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms. Tai buvo nustatyta trims tiriamųjų grupėms duodant skirtingus maisto davinius, daugiau ar mažiau papildant juos riešutais. Paaiškėjo, kad tiems, kurie vartojo daugiausia riešutų, pagerėjo gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, sumažėjo mažo tankio lipoproteinų, arba „blogojo" cholesterolio kiekis .
Riešutai turi daug aukštos kokybės baltymų, kurie gali pakeisti mėsą ar pieno produktus. Nustatyta, kad tiems, kurie reguliariai mažais kiekiais vartojo riešutų sviestą, sumažėjo rizika susirgti širdies ligomis, tulžies pūslės akmenlige, 2 tipo cukriniu diabetu ir kt.
Tiriant antioksidantų kiekį devynių skirtingų rūšių riešutuose (graikiniuose, migdoluose, žemės riešutuose, pistacijose, lazdyno, braziliniuose riešutuose, anakardžiuose, makadamio ir pekano riešutuose), paaiškėjo, kad daugiausia aukščiausio lygio antioksidantų buvo graikiniuose riešutuose.
Kalbant apie kalorijas, kurios gali atbaidyti, reikia pastebėti, kad riešutai nedidina svorio, netgi priešingai – JAV atliktas tyrimas parodė, kad riešutų vartojimas buvo susijęs su daug mažesne svorio padidėjimo rizika.
 

Geltonos dėmės apie vokus parodo širdies sutrikimų riziką


Kopenhagos universiteto mokslininkai norėjo ištirti ryšius tarp ksantelazmos (gelsvo darinio apie vokus), Arcus corneae (ragenos žiedo) ir padidėjusios rizikos patirti širdies priepuolį, insultą, susirgti širdies liga.
Kopenhagos mieste buvo apžiūrėta 12 745 asmenų. Rezultatai parodė, kad visų amžiaus grupių vyrams ir moterims, kuriems buvo matomų ksantelazmos požymių, širdies priepuolio, širdies ligų ar mirties per dešimties metų laikotarpį rizika buvo padidėjusi. Šis požymis yra nepriklausomas nuo kitų gerai žinomų rizikos veiksnių, tokių kaip lytis, rūkymas, nutukimas arba aukštas kraujo spaudimas ir cholesterolio kiekis.
Priešingai, rezultatai parodo, kad Arcus corneae nėra svarbus savarankiškas veiksnys, prognozuojantis miokardo infarkto arba širdies ligos riziką.
Autoriai daro išvadą, kad ksantelazma galėtų padėti gydytojams pamatyti širdies ligų riziką, ir priduria, kad tai ypač vertinga ten, kur atlikti laboratorinius lipidų profilio tyrimus yra sunku.
 

Išaiškinta, kaip juokas malšina skausmą


Britų mokslininkai iš Oksfordo universiteto išaiškino, kad, nuoširdžiai juodamiesi, žmonės pamiršta apie skausmą. Mokslininkai teigia, kad juokiantis kūnas išskiria chemines medžiagas, kurios turi skausmą malšinančių savybių.
Tyrimo savanoriai buvo suskirstyti į dvi grupes, vieniems rodyti humoro vaizdeliai, o kitiems – nuobodžios istorijos. Ant rankų tyrimo dalyviams buvo dedami ledo paketai ir stebima, kaip jie reaguoja į skausmą. Savo nuostabai ekspertai nustatė, kad geriau skausmą toleravo tie, kurie žiūrėjo humoro programas. Jų nuomone, labai svarbu ir juoko rūšis. Tiesiog šypsena ir krizenimas nesukelia fiziologinių poveikių.
Profesorius Robinas Dunbar iš Oksfordo universiteto, kuris vadovavo tyrimui, mano, kad juokas žmogaus organizme išsiskiria endorfinus – chemines medžiagas, kurios sukelia lengvą euforiją ir sumažina skausmą. Be to, juokas mažina stresą ir raumenų įtampą, stiprina imuninę sistemą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai