Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo A, B ar C tipų virusai.
Būdingi gripo simptomai – šaltkrėtis, aukšta (iki 39–40oC) temperatūra, kaulų „laužymas“, galvos, raumenų, sąnarių skausmas. Vėliau prisideda sloga, gerklės perštėjimas, kosulys. Dažniausiai skauda ir akis, juntamas bendras organizmo silpnumas.
Paprastai gripo simptomai užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Gripui, skirtingai nei paprastam peršalimui, būdinga staigi pradžia ir eiga bei ligos pradžioje pasireiškiantis organizmo apsinuodijimas.
Užsikrečiama gripu nuo sergančiojo per orą mažais lašeliais, pastarajam čiaudint, kosint ar net kvėpuojant.
Gripas pavojingas savo komplikacijomis. Pačios dažniausios iš jų – bronchitas ir plaučių uždegimas. Kitos pavojingos komplikacijos – meningitas, encefalitas, siusitas, neuritai, radikulitas.
Ypač gripas pavojingas sergantiesiems širdies ligomis. Gali paūmėti koronarinė širdies liga, ištikti širdies infarktas. Sergantiesiems širdies yda gripas gali pažeisti širdies vožtuvą.
Gripas gali paūminti anksčiau diagnozuotas lėtines ligas – diabetą, bronchų astmą, inkstų ligas ir pan.
Veiksmingiausia priemone nuo gripo šiuo metu laikomi skiepai. Jie nuo gripo apsaugo 70–90 proc. atvejų.
Be to, reikia imtis visų priemonių imunitetui stiprinti – grūdinti organizmą, mankštintis, valgyti daugiau vaisių, daržovių. Svarbu tinkamai rengtis pagal sezoną, stengtis neperšalti ir neatšalti kojų, vėdinti patalpas, vengti pervargimo, streso. Prasidėjus gripo epidemijai, reiktų vengti lankytis viešose vietose.
Patartina profilaktiškai vartoti rimantadino, vitamino C preparatų, polivitaminų.
Labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydytis antivirusiniais vaistais, pavyzdžiui, rimantadiniu. Jų vartojant, palengvinama ligos eiga ir mažiau išsivysto komplikacijų.
Svarbu žinoti, kad gripas negydomas antibiotikais – gripo viruso jie neveikia.
Jei kūno temperatūra iki 38o C, vaistų, mažinančių temperatūrą, vartoti nerekomenduojama.
Ligos eigą galima lengvinti „naminiais“ vaistais: prieš miegą kaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis, gerti virintą pieną su svogūnu, rugiagėlių žiedų, liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatą. Bet reikia nepamiršti, kad bet kokios liaudiškos priemonės tėra pagalbinės, pagrindinis gydymas, kaip minėta, yra antivirusiniais vaistais, pavyzdžiui, rimantadinu.
Gripo infekcijai gydyti rimantadinas vartojimas jau daugiau kaip 10 metų.
Jo veiklioji medžiaga – adamantano darinys rimantadinas veiksmingiausiai gydo A tipo gripą. Jis slopina šio viruso gyvybingumą ir dauginimąsi. Nustojęs aktyvumo, virusas negali įsiskverbti į kvėpavimo takų epitelio ląsteles, todėl mažiau pažeidžiamas jo vientisumas, barjerinė funkcija, užkertamas kelias bakterinei superinfekcijai, slopinamas kraujagyslių pažeidimas (vaskulitas).
B tipo viruso rimantadinas neveikia, tačiau, manoma, sumažina jo sukeltą intoksikaciją ir taip pagerina ligonio savijautą.
Preparatas veikia ir kitokius virusus, ypač arbovirusus, erkinio encefalito sukėlėjus.
Svarbu žinoti, kad rimantadino poveikį silpnina antipiretikai (aspirinas, acetaminofenas), tiesa, tai gali būti susiję su kūno temperatūros sumažėjimu.
Rimantadino galima vartoti suaugusiesiems ir vaikams nuo 7 metų (tiek gydyti, tiek profilaktikai). Dauguma sergančiųjų A tipo gripu gydymas šiuo preparatu, jei laiku pradedamas, būna veiksmingas. Per pirmąsias 48 val. nuo ligos pradžios suaugusiesiems reikia išgerti po 2 tabletes 3 kartus per dieną, vyresniems negu 65 m. – po 2 tabletes vieną kartą per dieną, vaikams nuo 7 metų amžiaus – po 5 mg/kg svorio per parą. Gydoma 5 dienas.
Rimantadinu negalima gydyti sergančiųjų ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis, tirotoksikoze, nėščiųjų.
Rimantadinas tinkamas ir gripo profilaktikai gripo epidemijos bei pandemijos metu. Jo vertėtų vartoti plintant gripo infekcijai. Šiuo atveju suaugusiesiems reikia gerti kasdien po 1 tabletę, ne ilgiau kaip 30 dienų. Vartojant profilaktikai, rimantadinas veiksmingas 70–90 proc. atvejų. Tik vartoti reikia pradėti kuo anksčiau.
Rimantadinas rekomenduojamas ir po gripo vakcinacijos: jis nuslopina virusus, kol susiformuoja vakcinos sukeltas specifinis imunitetas.
Gripas pavojingas savo komplikacijomis. Pačios dažniausios iš jų – bronchitas ir plaučių uždegimas. Kitos pavojingos komplikacijos – meningitas, encefalitas, siusitas, neuritai, radikulitas.
Ypač gripas pavojingas sergantiesiems širdies ligomis. Gali paūmėti koronarinė širdies liga, ištikti širdies infarktas. Sergantiesiems širdies yda gripas gali pažeisti širdies vožtuvą.
Gripas gali paūminti anksčiau diagnozuotas lėtines ligas – diabetą, bronchų astmą, inkstų ligas ir pan.
Veiksmingiausia priemone nuo gripo šiuo metu laikomi skiepai. Jie nuo gripo apsaugo 70–90 proc. atvejų.
Be to, reikia imtis visų priemonių imunitetui stiprinti – grūdinti organizmą, mankštintis, valgyti daugiau vaisių, daržovių. Svarbu tinkamai rengtis pagal sezoną, stengtis neperšalti ir neatšalti kojų, vėdinti patalpas, vengti pervargimo, streso. Prasidėjus gripo epidemijai, reiktų vengti lankytis viešose vietose.
Patartina profilaktiškai vartoti rimantadino, vitamino C preparatų, polivitaminų.
Labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydytis antivirusiniais vaistais, pavyzdžiui, rimantadiniu. Jų vartojant, palengvinama ligos eiga ir mažiau išsivysto komplikacijų.
Svarbu žinoti, kad gripas negydomas antibiotikais – gripo viruso jie neveikia.
Jei kūno temperatūra iki 38o C, vaistų, mažinančių temperatūrą, vartoti nerekomenduojama.
Ligos eigą galima lengvinti „naminiais“ vaistais: prieš miegą kaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis, gerti virintą pieną su svogūnu, rugiagėlių žiedų, liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatą. Bet reikia nepamiršti, kad bet kokios liaudiškos priemonės tėra pagalbinės, pagrindinis gydymas, kaip minėta, yra antivirusiniais vaistais, pavyzdžiui, rimantadinu.
Gripo infekcijai gydyti rimantadinas vartojimas jau daugiau kaip 10 metų.
Jo veiklioji medžiaga – adamantano darinys rimantadinas veiksmingiausiai gydo A tipo gripą. Jis slopina šio viruso gyvybingumą ir dauginimąsi. Nustojęs aktyvumo, virusas negali įsiskverbti į kvėpavimo takų epitelio ląsteles, todėl mažiau pažeidžiamas jo vientisumas, barjerinė funkcija, užkertamas kelias bakterinei superinfekcijai, slopinamas kraujagyslių pažeidimas (vaskulitas).
B tipo viruso rimantadinas neveikia, tačiau, manoma, sumažina jo sukeltą intoksikaciją ir taip pagerina ligonio savijautą.
Preparatas veikia ir kitokius virusus, ypač arbovirusus, erkinio encefalito sukėlėjus.
Svarbu žinoti, kad rimantadino poveikį silpnina antipiretikai (aspirinas, acetaminofenas), tiesa, tai gali būti susiję su kūno temperatūros sumažėjimu.
Rimantadino galima vartoti suaugusiesiems ir vaikams nuo 7 metų (tiek gydyti, tiek profilaktikai). Dauguma sergančiųjų A tipo gripu gydymas šiuo preparatu, jei laiku pradedamas, būna veiksmingas. Per pirmąsias 48 val. nuo ligos pradžios suaugusiesiems reikia išgerti po 2 tabletes 3 kartus per dieną, vyresniems negu 65 m. – po 2 tabletes vieną kartą per dieną, vaikams nuo 7 metų amžiaus – po 5 mg/kg svorio per parą. Gydoma 5 dienas.
Rimantadinu negalima gydyti sergančiųjų ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis, tirotoksikoze, nėščiųjų.
Rimantadinas tinkamas ir gripo profilaktikai gripo epidemijos bei pandemijos metu. Jo vertėtų vartoti plintant gripo infekcijai. Šiuo atveju suaugusiesiems reikia gerti kasdien po 1 tabletę, ne ilgiau kaip 30 dienų. Vartojant profilaktikai, rimantadinas veiksmingas 70–90 proc. atvejų. Tik vartoti reikia pradėti kuo anksčiau.
Rimantadinas rekomenduojamas ir po gripo vakcinacijos: jis nuslopina virusus, kol susiformuoja vakcinos sukeltas specifinis imunitetas.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Taigi, kas per žmonių mąstymas, eina į mokyklas į darbus sergantys gripu..O jau kaip susinervinau kai pajutau kad susirgau..
Na ir dabar ieškau gydymosi būdų, nes vaistų net neturiu..