Biotechnologijos. Ateities vaistai kuriami šiandien

Gaminant alų, mieles, pelėsinį sūrį, jogurtą, naudojami biotechnologiniai metodai. Biotechnologiniu būdu yra gaminami ir vaistai. Pasaulyje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvuojanti medicinos šaka – biotechnologijos – įsitvirtino ir Lietuvoje. Lietuvoje šiais vaistais gydomos onkologinės, metabolinio sutrikimo, inkstų, sąnarių ir kitos ligos. Apie tai buvo kalbėta vasario 8 dieną įvykusioje konferencijoje „Kokiais vaistais gydysimės po penkerių metų?“.
 

Pasaulio lyderė – „Amgen“


Konferencijoje dalyvavo pasaulio biotechnologijų lyderės kompanijos „Amgen“ atstovai: Alessandro Slama, korporacinių bei vaistų registravimo reikalų vadovas Centrinei ir Rytų Europai, ir Andrius Rudzikas, atstovas Baltijos šalims.
Konferencijos svečias iš Austrijos Alessandro Slama džiaugėsi susirinkusių žurnalistų susidomėjimu. Slama supažindino konferencijos dalyvius su biotechnologijų kompanijos „Amgen“ istorija, dvasia ir naujausiais moksliniais tyrimais.
Prieš 25 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta biotechnologijų kompanija „Amgen“. Pasak A. Slamos, kompanija jau sukūrė ir gamina aštuonių pavadinimų vaistus. Jais jau gydyti apie aštuoni milijonai pacientų visame pasaulyje. „Amgen“ kompanijos produkcija užima apie 22 procentus biotechnologinių vaistų rinkos. Kompanijos „Amgen“ pardavimai viršija 10 milijardų dolerių per metus. Įmonėje dirba apie 14 000 darbuotojų.
„Pažangiausioje technologinėje kompanijoje skiriamas išskirtinis dėmesys etikai. Kompanijos „Amgen“ misija – rūpestis pacientų sveikata,“ – žurnalistams sakė Alessandro Slama. Biotechnologijų kompanijos „Amgen“ prioritetas – naujų vaistų kūrimas. 2004 metais „Amgen“ investicijos į mokslinius tyrimus viršijo 2 milijardus dolerių. Prognozuojama, kad po kelerių metų rinkoje turėtų pasirodyti du nauji vaistai: osteoporozei ir žarnų vėžiui gydyti.
Biotechnologijų kompanijos „Amgen“ kuriami vaistai taikomi onkologijoje, hematologijoje, nefrologijoje, reumatologijoje, neurologijoje, metabolinėms ligoms gydyti. Kai kurie kompanijos „Amgen“ vaistai šiuo metu yra kompensuojami valstybės. „Džiaugiuosi, kad pažangiausi moksliniai atradimai yra prieinami ir Lietuvos gyventojams,“ – sako Andrius Rudzikas.


 

Ateitis priklauso biotechnologijoms


Konferencijoje taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui Dainius Characiejus. Konferencijos dalyvius pasveikino Vytenis Labanauskas, Sveikatos ir medicinos informacijos agentūros vadovas.
Vytenis Labanauskas susirinkusiesiems trumpai ir populiariai paaiškino, kaip kuriami biotechnologiniai produktai: „Egzistuoja mikro- ir makroorganizmai. Žmogaus ląstelė yra mikroorganizmas, jos viduje vyksta sudėtingi cheminiai procesai, kurių metu yra gaminami baltymai. Žmogui susirgus, kai kuriose ląstelėse baltymų ima trūkti ar išvis negaminama.
Biotechnologinėse laboratorijose baltymas yra išardomas, kad būtų prieinamas, vėliau sumodeliuojamas į naują struktūrą, kuri gali būti prieinama bakterijoms, tada implantuojama į bakteriją ir toje bakterijoje ima daugintis. Ir, kai pasiekiamas tam tikras reikiamas kiekis, vėl viskas išardoma ir tas baltymas išimamas. Tuomet jau iš taip apdorotų baltymų gaminami vaistai“.
„Dabar, ypač turbūt pastaraisiais dešimtmečiais, žinios apie ląsteles labai sparčiai auga ir atsiranda galimybė jau nebe atsitiktinai kurti vaistus, o logiškai tą ląstelę nagrinėjant kaip mechanizmą, bandant gaminti molekulinius įrankius. Atsiranda galimybė kurti vaistus kryptingai, protingai, logiškai. Tai yra sritis, kur biotechnologija teikia daug vilčių,“ – sakė gydytojas Dainius Characiejus.
Pranešėjai prognozavo, kad maždaug po kelių dešimčių metų biotechnologiniai vaistai gali dominuoti rinkoje. „Mūsų institute taip pat vykdomi gydymo individualizacijos tyrimai. Pasak kolegų iš „Amgen“ kompanijų, tokių vaistų kūrimas yra gana spartus. Tad, manau, per dešimtmetį tokių vaistų turėsime daugiau,“ – sakė gydytojas Dainius Characiejus.
Susirinkusieji pajuokavo, kad ateityje teks kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl individualios vaistų kompensacijos.
 

Svarbiausi biotechnologijų pramonės atradimai ir įvykiai


Pirmieji eksperimentai tiriant biologinį paveldimumą ir atradimai genetikos srityje pradėti 1865 m.
1953 m. Jamesas Watsonas ir Francisas Crickas aprašė dvispiralinę DNR struktūrą.
1973 m. pradėti vykdyti pirmieji rekombinantinės DNR eksperimentai, jau po trejų metų (1976 m.) paskelbiama apie žmogaus baltymo pagaminimą iš bakterijos.
Dar po trejų metų (1979 m.) Johnas Baxteris paskelbė apie žmogaus augimo hormono geno klonavimą.
1982 m pradėta pramoninė pirmojo rekombinantinio baltymo – insulino – gamyba.
1989 m. kompanija „Amgen“ iš FDA gavo patvirtinimą dėl genetiškai modifikuoto eritropoetino tinkamumo inkstų nepakankamumui ir anemijai gydyti.
Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės, pasaulyje pradėtas unikalus žmogaus genomo projektas: tarptautinio masto bandymas iššifruoti visus genus žmogus ląstelėje.
2003 m. paskelbtas galutinis žmogus genomo variantas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai