Lietuvoje

Pasikeitė ortopedijos gaminių kompensavimo tvarka



Nuo š.m. gegužės įsigaliojo nauja ortopedijos techninių priemonių kompensavimo tvarka.
Pirmiausia kompensuojamos anksčiausiai pagamintų priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidos, neviršijant kiekvienam poklasiui numatytos lėšų sumos. T. y. kai baigiasi vieno mėnesio skirtos lėšos, ortopedijos įmonės turi teisę priimti tik tų priemonių užsakymus, kurias pacientas įsigyja savo lėšomis. Jei pacientas nesutinka, jam nurodomas artimiausias laikas, kada ortopedijos įmonė galės priimti jo užsakymą.
Be to, asmuo gali pasirinkti kitą ortopedijos įmonę. Ortopedijos gaminiai kompensuojami pagal principą „pinigai paskui pacientą“, t. y. lėšos skiriamos tai įmonei, kurioje įsigyjamas gaminys. VLK yra sudariusi sutartis su 10 įmonių.
Jei asmuo apsisprendžia įsigyti ortopedijos techninę priemonę savo lėšomis, ortopedijos įmonė privalo supažindinti jį su šia procedūra ir pateikti jam užpildyti būtinus dokumentus. Juos ar jų kopijas apdraustasis nedelsdamas turi pateikti Valstybinei ligonių kasai. Kompensacija apdraustajam išmokama per 30 dienų nuo priemonės gamybos ir pritaikymo išlaidų kompensavimo bendrąja tvarka termino (dabar jis yra apie 24 mėnesiai) suėjimo. Į asmeninę sąskaitą pervesta kompensacija gali būti mažesnė nei sumokėta suma, nes ji skaičiuojama pagal bazinės kainos balo vertę, galiojančią tuo laikotarpiu, kai apdraustasis šią priemonę įsigijo.
 

Kraujas pradėtas žymėti saugiai


Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse VšĮ Nacionalinis kraujo centras pradėjo žymėti saugų donorų kraują – patikrintą jautriausiu nukleino rūgščių amplifikacijos (NRA) tyrimu individualiame mėginyje. Nuo šiol visi gydymo įstaigoms išduodami saugaus donorų kraujo maišeliai bus žymimi specialiu lipduku.
„Tarp Lietuvos kraujo donorų yra paplitę tokie mirtini virusai kaip hepatitas C ir hepatitas B. Daugiau nei pusė donorų vis dar yra atlygintini – kraujo duoda už pinigus. Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad gydymo įstaigoms tiekiamas donorų kraujas būtų saugus, patikrintas pačiais jautriausias metodais. Nacionalinis kraujo centras, šiuo metu vienintelis Lietuvoje, donorų kraują tiria užtikrindamas aukščiausią tyrimo jautrumą ir kokybę, – teigia Nacionalinio kraujo centro direktorius doc. Vytenis Kalibatas. – Mes tiriamo kraujo nemaišome, kiekvieno donoro kraują tiriame tik individualiame mėginyje. Tai ir bus parašyta ant naujųjų lipdukų“.
Atliekant dar jautresnius nei ligtoliniai hepatito B viruso NRA tyrimus, per pirmąsias dvi savaites buvo nustatyti net 2 hepatito B atvejai. Tai rodo, kad infekuotų donorų yra kur kas daugiau, nei teigiama oficialioje statistikoje.
 

Pirmą kartą persodintas diskas


Kauno medicinos universiteto klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje atlikta pirmoji Lietuvoje menisko transplantacija. Tai paties sudėtingiausio lygio artroskopinė operacija, apimanti ir donorinio audinio paruošimą bei saugojimą, ir patį transplantacijos procesą.
Pasak operaciją atlikusio ortopedo traumatologo doc. Rimtauto Gudo, tokios operacijos taps nauja era Lietuvoje, nes jų poreikis yra didelis tiems pacientams, kuriems nepadeda kiti gydymo būdai. „Džiaugiamės, kad tokią operaciją galėjome atlikti nedarydami didelio pjūvio, o per tris mažas skylutes. Pacientas daug greičiau gali pats vaikščioti ir gyventi kokybišką gyvenimą. Tai, be abejonės, pati sudėtingiausia operacija, kur neleistina jokia klaida“, – sakė doc. R. Gudas.
Nors pirmoji menisko transplantacija buvo atlikta jau XX amžiaus pradžioje, tikrasis jos pritaikymas prasidėjo 1986 metais, o 1990 metais įkūrus tikruosius audinių bankus, šios operacijos panaudojimas tapo masinis. Deja, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos regiono šalyse, šios operacijos iki šiol nebuvo daromos.
 

Nemokamas gydymas – ir po aštuoniolikos


Pagal Sveikatos draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Kai moksleiviams sukanka 18 metų (iki tol jie visi draudžiami kaip asmenys iki 18 metų), jie turi atvykti į teritorinę ligonių kasą arba jos atstovą savivaldybėje. Būtina pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą bei galiojantį moksleivio pažymėjimą (neturint pastarojo – pažymą iš mokyklos). Moksleivio draustumą patvirtinantys duomenys įtraukiami į informacinę duomenų bazę, kuria naudojasi ir visos gydymo įstaigos. Tik tuomet moksleivis pateks į apdraustųjų valstybės lėšomis kategoriją ir jam sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, bus teikiamos nemokamos gydymo paslaugos.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai