Klausia vaikai

Kodėl į mokyklą einama nuo šešerių arba septynerių metų? Ar organai ir jų dydis augant keičiasi? Kas yra mėlynė?
 

Kodėl į mokyklą einama nuo šešerių arba septynerių metų?


Į mokyklą paprastai pradedama eiti sulaukus šešerių arba septynerių metų. Tai nėra atsitiktinumas, būtent septynmečių funkcinis ir psichinis išsivystymas (paprasčiau tariant – kūnas ir protas) atitinka visus mokyklinukui keliamus reikalavimus. Tarp šešiamečių nepasiruošusių mokyklai vis dar trečdalis, o tarp penkiamečių tokių vaikų (t.y. tų, kurių išsivystymas dar truputėlį nepakankamas) yra net aštuoniasdešimt procentų. Tai reiškia, kad iš dešimties penkerių metų amžiaus vaikų net aštuoni dar negalėtų sėkmingai mokytis mokykloje. Labai svarbu, kad būsimasis pirmokas pats norėtų pradėti lankyti mokyklą. Šešiamečių vaikų brandą tikrina psichologas. Vien žinoti raides nepakanka, kad eitum į mokyklą. Būsimas pirmokas turi būti emociškai atsparus, nesivaržyti bendrauti, nesibaiminti atsidurti tarp nematytų žmonių ir t. t.


 

Ar organai ir jų dydis augant keičiasi?


Be jokios abejonės. Pakanka vien pasižiūrėti į mažytį kūdikėlį, kad galima būtų suprasti, kad jų kūnelyje negali būti tokio pat dydžio organai kaip ir suaugusio žmogaus organizme. Kūdikių ir vaikų organai ir netgi jų funkcija turi tam tikrų ypatybių. Yra tik vienas organas, kuris kūdikystėje yra normalaus dydžio, o po to sunyksta – tai čiobrialiaukė (dar vadinama užkrūčio liauka). Ji yra už krūtinkaulio, kuri svarbi tam tikroms imuninėms ląstelėms vystytis. O štai, pavyzdžiui, širdis nuo pat gimimo auga ir keičiasi. Naujagimio širdutė santykinai didelė, tačiau jos augimas atsilieka nuo kūno augimo. Pradžioje ji būna apvalaina, nes naujagimio skilveliai dar nepakankamai išsivystę, o šešerių metų vaiko širdies forma jau panaši į suaugusiojo. Kaip minėjau, širdutė auga kiek lėčiau negu visas kūnas, todėl tam tikrais amžiaus tarpsniais gali būti jaučiami skausmai širdies srityje. Jiems pasireiškus, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad įvertintų, ar nėra kokios rimtesnės ligos, o tokią tikimybę atmetus tiesiog „prisitaikyti“ tuo laikotarpiu, kai jaučiamas skausmas, paprasčiausia tai padaryti tuo metu kiek apribojus fizinę veiklą. Kalbant apie kitus organus: palaipsniui užauga (kai kuriais atvejais neužauga) skirtingas širdies kameras jungiančios angos, pavyzdžiui, ovalioji anga, esanti tarp prieširdžių. Daug įdomių faktų galima būtų papasakoti ir apie palaipsniui augančius bei bręstančius inkstus, kitus šlapimo sistemos organus, virškinamosios sistemos organus ir t.t.
 

Kas yra mėlynė?


Mėlynės moksliškai vadinamos hematomomis. Dažniausiai jos susidaro vis tik susimušus: sutrūksta kraujagyslės ir šiek tiek kraujo išsilieja po oda, sukeldamos būdingą odos atspalvį, patinimą ir skausmingumą liečiant. Jeigu būtų pažeistas ir odos vientisumas, paprasčiausiai pakraujuotume. Vyresnio amžiaus žmonių ir kai kuriomis ligomis sergančių jaunų žmonių kraujagyslių sienelės labai nepatvarios ir gali sutrūkti lyg ir be akivaizdžios priežasties. Mėlynė išnyksta per kelias dienas ar net per kelias savaites – tai priklauso nuo mėlynės dydžio ir vietos, kurioje mėlynė susiformavo, palaipsniui besikeičiant spalvai nuo raudonai mėlynos iki gelsvai žalios. Ilgiausiai mėlynės išlieka kojų srityje, greičiausiai išnyksta veido srityje. Beje, jeigu nori, kad mėlynė nespėtų susidaryti, iškart po sumušimo pridėk prie sužeistos vietos ledo (žinoma, prieš tai jį reikia įsukti į rankšluostį ar kokį kitą audinį, kad nenušaltų oda).

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai