Klausia vaikai

Ar tikrai įmanoma mirtinai užkutent žmogų? Kodėl sergant sloga šnirpšti reikia po vieną šnervę, o ne abi i karto? Kodėl, atsikandus didesnį kąsnį ledų, suskausta galvą?
 

Ar tikrai įmanoma mirtinai užkutent žmogų?


Odoje yra daugybė jautrių elementų, kurie reaguoja į bet kokį odos sudirginimą bei perduoda informaciją apie tai smegenims, o jos sprendžia, kaip tu reaguosi. Kai tave kutena, jautrūs elementai gauna labai daug įvairių dirgiklių, jie tam tikra prasme perkraunami, o smegenys nusprendžia, kad organizmas turi būti pasiruošimo būsenos, t.y. tavo raumenys įsitempia, kad, esant poreikiui, galėtum pabėgti. Ne visos vietos vienodai jautrios kutenimui, tačiau atsakymas į tai, kodėl taip yra, – dar nėra sugalvotas. Viską sunkina tai, kad, pavyzdžiui, nervinių galūnėlių delnų odoje daugiau, bet labiau bijome padų kutenimo, taigi veiksnių, nulemiančių mūsų reakciją, yra daugiau nei vien tik jautrių odos elementų skaičius. Be to, kai kuteni save pats, tikriausiai nebūna juokinga... Ar galima užkutenti iki mirties? Teoriškai – taip. Kai juokiesi, negali nei valgyti, nei miegoti, o bandant atsigerti skystis jokiu būdu nepateks skrandį – geriausiu atveju išbėgs pro nosį. Beje, žinoma, kad senovės Romoje vienas iš kankinimo metodų buvo toks: žmogų pririšdavo ir apnuogindavo jo pėdas, tuomet jas apliedavo druskos tirpalu ir atvesdavo ožį, kuris šiurkščiu liežuviu laižydavo tirpalą nuo pėdų. Jeigu kankinamas asmuo nepasiduodavo ir neprisipažindavo esąs kaltas, tirpalą liedavo tol, kol nuo padų nusilupdavo oda, ir galiausiai žmogus mirdavo.


 

Kodėl sergant sloga šnirpšti reikia po vieną šnervę, o ne abi i karto?


Iš tikrųjų nosį reikia šnirpšti paeiliui užspaudus vieną ir kitą šnervę. Priežastys, kodėl taip reikia daryti, kelios. Tikriausiai žinai, kad kuo didesnis vėjas, tuo lengviau jis neša viską, kas pasitaiko jo kelyje. Lygiai tas pats pasakytina ir apie nosies šnypštimą. Kai pūti abi šnerves iš karto, oro srovė pasiskirsto tolygiai po abi šnerves ir yra lygiai perpus silpnesnė. Taigi tavo pastangos nėra tokios efektyvios, nosyje lieka daugiau neišpūstų išskyrų, o kvėpavimas palengvėja nepakankamai. Dar viena priežastis, dėl ko taip daryti geriau, – mažesnė slogos komplikacijų tikimybė. Besistengiant labai smarkiai pūsti, infekcija gali patekti į prienosinius ančius arba į ausį (visi šie dalykai tarpusavyje susiję). Jei taip atsitiks, tu sirgsi ne tik sloga, bet ir ausų uždegimu arba sinusitu. Beje, moksliškai nustatyta, kad, šnypščiant nosį, spaudimas joje būna net 10 kartų didesnis nei įprasta. Taigi, kad sau nepakenktum, verčiau daryk šį paprastą veiksmą tinkamai.
 

Kodėl, atsikandus didesnį kąsnį ledų, suskausta galvą?


Daugelis žmonių yra patyrę, kai, suvalgę ką nors šalto, pajunta stiprų staigų galvos skausmą. Visa laimė, kad toks skausmas paprastai trunka ne ilgiau nei 30 sekundžių. Visiškai neseniai į šį klausimą atsakė fiziologai su prof. R.Hulihan priešaky. Jis sako, kad šaltis, tai gali būti ledai, šaltas gėrimas ir t.t., veikia gomuryje esančius receptorius ir pranešimą apie tokį šaltį gavusios smegenys staiga susirūpina savo pačių gerove. Pagrindinė jų užduotis – padaryti taip, kad smegenys galėtų normaliai veikti ir nesušaltų, todėl staigiai išplečia smegenų kraujagysles. Dėl tos priežasties ir pajuntame staigų ir aštrų skausmą. Toks pojūtis išties nereiškia nieko pavojingo, organizmas tiesiog normaliai reaguoja į tai, kas vyksta su tavo kūnu ir nedelsdamas „priima sprendimus“. Kaip galima to išvengti? Stengtis labai šaltu maistu nepaliesti gomurio.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai