Laiko mašina, prieinama kiekvienam

Praėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje rašėme apie astrologiją. Šį kartą kalbėsimės apie astronomiją, kurią neretas neįsigilinęs, būna, ir supainioja su pirmąja. Galbūt tiesioginių šią mokslo šaką ir mediciną siejančių saitų nėra, tačiau bet koks hobis – tai atotrūkis nuo kasdienybės. Domėjimasis žvaigždėmis ir dangaus kūnais yra ypatingas laisvalaikio praleidimo būdas, kurio dėka ne tik daug sužinoma, bet ir labai gerai pailsima bei atsipalaiduojama įtemptų darbų. Taigi, kas yra astronomija, mėgėjiškas domėjimasis ja ir kuo tai įdomu? Apie tai kalbamės su astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ nariu Juliumi TILVIKU.
 

Kas tai?


„Astronomija – tai mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą. Ji tiria objektų, kuriuos galime stebėti danguje ir kurie yra už Žemės ribų, kilmę, vystymąsi, fizikines ir chemines savybes“, – pasakoja J. Tilvikas.
Norintiesiems dar paprastesnio atsakymo astrologas aiškina: „astronomija yra mokslų mokslas, nes jis tiria tai, kas buvo, kas yra ir kas bus su mūsų visata“.
Kada tiksliai pradėta domėtis astronomija pasakyti sudėtinga, tikriausiai jau nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios. Ja domėjosi egiptiečiai, graikai, inkai, senosios arabų kultūros. Tuometinė astronomija ėjo koja kojon su astrologija.
 

Astronomija – hobis visiems


„Astronomija – tai hobis, įprasminantis daug dalykų: mokslą, gamtą, visatą, galiausiai – savęs suvokimą.“, – sako J. Tilvikas. Pažvelgus pro teleskopą galima pamatyti objektus, nuo kurių iki žemės šviesa keliauja milijardus metų. Įdomu, kad kartais tai, ką matote dabar, – jau nebeegzistuoja. Tai kaip savotiška laiko mašina, prieinama kiekvienam“, – kalba astronomas mėgėjas.
Pradėję gilintis į astronomiją, žmonės natūraliai susidomi ir kitais mokslais – fizika, matematika, chemija, geologija. Anot J. Tilviko, visų šių žinių reikia gilinantis į mus supančią visatą.


Tačiau nebūtinai reikia būti itin žingeidžiam visiems išvardytiems mokslams. „Jeigu patinka žvaigždėtas naktinis dangus, galima juo tiesiog grožėtis. Pažinus žvaigždynus, galima pamąstyti ir apie tai, apie ką mąstė senovės astronomai stebėdami dangų, kurdami mitus apie būtybes, kurias simbolizuoja žvaigždynai“, – romantiškai nuteikia astronomijos mėgėjas.
Taigi po žvaigždėtu dangumi save gali atrasti tiek meniškos sielos žmogus, tiek ir „tiksliukas“ – tuo mėgėjiška astronomija ir žavi.
 

Astronomija ir astrologija – ne tas pats


Kaip kalba J. Tilvikas, svarbiausias skirtumas yra tai, kad astronomija – mokslas, o astrologija – pseudomokslas. Astronomija remiasi tiksliais skaičiavimais, paremtais moksliniu principu, tyrinėjimais ir turimų žinių sisteminimu. Tai mokslas apie dangaus kūnus, jų sandarą, judėjimą.
Astrologija, anot pašnekovo, tiesiog bando susieti dangaus šviesulių būsenas su įvykiais žmogaus gyvenime ir visiškai nesiremia moksliniais faktais. „Kai kam tai tiesiog smagus užsiėmimas, kai kam pasipelnymo šaltinis. Vien tai, kad astrologai naudoja 12 Zodiako ženklų, o šiandien saulė keliauja per 13, parodo kaip „rimtai“ astrologai žiūri į savo veiklą“, – kalba J. Tilvikas.
 

Mėgėjiška veikla


Su astronomija nesusidūrusiam žmogui domėjimasis šia sritimi kartais gali atrodyti paslaptingas, mistiškas, dažnai – nesuprantamas. „Albireo“ klubo narys šį šydą kiek išsklaido: „Pats klubo pavadinimas pasako, jog mūsų nariai domisi astronomija. Jie stebi dangų, jį fotografuoja. Žinoma, visa tai galima daryti ir vienam, tačiau šalia turint bendraminčių viskas einasi paprasčiau“.
J. Tilvikas yra įsitikinęs, kad kai aplink yra daugiau ta pačia veikla besidominčių žmonių, visiems lengviau rasti atsakymus į dominančius klausimus, sulaukti patarimo. Žinoma, tam, kad galėtų stebėti dangų ir jos kūnus, astronomijos mėgėjai vyksta už miesto, kur nėra daug šviesų ir galima pamatyti daugiau. Čia ir vėl prisideda buvimo klube nauda: atsiranda kompanija, su kuria galima nuvažiuoti stebėti dangų, nes taip saugiau, o kartu ir linksmiau. Taip pat neturintiems teleskopo atsiranda galimybė pro jį pažvelgti arba palyginti įvairią klubo narių turimą įrangą.

Astronomijos naujokams šalia esantys bendraminčiai suteikia galimybę susipažinti su tokia veikla: pasižiūrėti, kaip vyksta dangaus stebėjimas ar fotografavimas, suprasti kas per hobis yra mėgėjiška astronomija.
 

Įdomybės


Paprašytas paminėti keletą „paprastam“ žmogui įdomių faktų apie astronomiją, J. Tilvikas pradeda vardyti: žaibas yra 3 kartus karštesnis už saulę; saulės amžius yra 4,5 milijardai metų; artimiausia žvaigždė mūsų sistemai yra Proxima Centauri, o šviesa nuo jos iki mūsų keliauja 4 metus; yra žvaigždžių kurios spindi 600 000 karų stipriau nei saulė.
Na, o norintiesiems realiai suvokti ir įsivaizduoti saulės sistemos dydį, astronomas mėgėjas siūlo padaryti nedidelį eksperimentą.
„Paimkite apelsiną, riešutą ir aguonos grūdą. Apelsinas bus saulė, riešutas bus Jupiteris – didžiausia saulės sistemos planeta, o žemė bus aguonos grūdas. Padėkite apelsiną ir atsitraukite su aguonos grūdu nuo jo per 6 žingsnius. Čia – žemės vieta saulės sistemoje. Jupiteriui padėti į vietą prireiks net 66 žingsnių nuo apelsino. O juo saulės sistema nesibaigia...“, – pasakoja J. Tilvikas.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai