Klausia vaikai, atsako specialistai

Kodėl plaukai neauga iki begalybės? Juk, net jei nekirpsi, jie vis tiek nustos augę? Kodėl braukiant aštriu daiktu per kitą daiktą garsas „eina per ausis“ ir kodėl ne visiems žmonėms nuo tų pačių daiktų? Kodėl valgant tą patį produktą iš skirtingų indelių (stiklinių, molinių, metalinių, plastmasinių) skonis skirtingas?
 

Kodėl plaukai neauga iki begalybės? Juk, net jei nekirpsi, jie vis tiek nustos augę?


Kiekvienas žmogaus plaukas auga iš gana gilios „duobutės“ galvos odoje, vadinamos plauko folikulu. Folikulo viduje yra plauko šaknis, kurią, kaip ir bet kokio augalo šaknį, sudaro besidalijančios ląstelės. Jaunesnės ląstelės stumia senesnes, ir dėl to plaukas auga. Plaukas turi savo augimo ciklą: pirmiausia jis auga, po to būna nykimo fazė ir galiausiai – ramybės fazė. Pirmoji fazė trunka ilgiausiai, apie 80 procentų galvos plaukų yra būtent augimo fazės. Kiekvienas galvos plaukas (žinoma, jei jo niekas neišrauna anksčiau laiko) auga 2–6 metus. Apskaičiuota, kad per 28 dienas plaukas paauga vidutiniškai 1 cm. Kai kuriems žmonėms sunku užsiauginti ilgesnius plaukus, nes jų plaukų augimo periodas yra trumpesnis. Dėl tos pačios priežasties iki begalybės neauga ir, pvz., rankų plaukai, jų augimo fazės trukmė tesudaro vos 30–45 dienas (t.y. beveik iki 49 kartų trumpiau nei galvos plaukai). Plaukų augimo greitį galima šiek tiek pareguliuoti (paskatinti) atsisakius žalingų įpročių, pavyzdžiui, metus rūkyti, tinkamai prižiūrint plaukus ir galvos odą, valgant sveiką maistą, t.y. užtikrinus organizmo sveikatą. Tačiau labiausiai plaukų augimo greitis priklauso ne nuo mūsų pastangų, o nuo tam tikrų kraujyje esančių hormonų. Paauglystėje, ir ypač moterims nėštumo metu, plaukų augimo tempas pagreitėja, o pagimdžius kūdikėlį plaukai po kurio laiko ima gausiai slinkti.


 

Kodėl braukiant aštriu daiktu per kitą daiktą garsas „eina per ausis“ ir kodėl ne visiems žmonėms nuo tų pačių daiktų?


Garsas – tai tam tikra judesio energijos forma, kurią sukelia bet koks virpantis objektas. Tačiau ta energija yra visai mažytė. Pavyzdžiui, net ir grojančio simfoninio orkestro garso energija teprilygsta menkos galios kaitinamosios lemputės šviesos ir šilumos energijai. Visų garsų priežastis yra mechaniniai virpesiai, nors plika akimi jie paprastai nėra matomi, tačiau tuo pačiu principu veikia visi muzikos instrumentai, pvz, gitaros stygos, būgnų membranos ir t.t. Virpesiai sklinda ore, sudarydami garso bangą ir perduodami virpėjimą ausies būgneliui ir kitoms vidinės ausies dalims. Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis yra 16 Hz-20 kHz intervalu. Kuo stipresni daikto virpesiai, tuo ir garsas yra stipresnis. Kuo dažnesni virpesiai, tuo garso tonas yra aukštesnis. Ausis ne visų dažnių garsą girdi vienodai. Pavyzdžiui, žemesnio dažnio garsas girdimas ne taip garsiai, kaip tokio pat stiprumo aukšto dažnio garsas. Labai koncentruoti virpesiai dirgina klausą, todėl dažnai sakome, kad garsas „eina per ausis“. Metams bėgant klausa yra linkusi silpnėti, vyresnio amžiaus žmogus blogiau girdi aukšto dažnio garsus, tačiau kiekvieno žmogaus klausa yra visiškai individuali. Tuo galima paaiškinti, kodėl ne visada ir ne visiems žmonėms tas pats garsas sukelia nemalonius pojūčius. Kai kuriais atvejais nemalonūs garso sukeliami pojūčiai priklauso ir nuo žmogaus psichologinių pojūčių, pavyzdžiui, seneliai tikriausiai susigūžtų išgirdę pirmųjų dantų grąžtų zyzimą.
 

Kodėl valgant tą patį produktą iš skirtingų indelių (stiklinių, molinių, metalinių, plastmasinių) skonis skirtingas?


Skonį jaučiame dėl burnoje išdėstytų skonio receptorių. Paprastai grynas skonis būna keturių rūšių: kartus – receptoriai yra liežuvio šaknyje, rūgštus – liežuvio šonuose, saldus – arčiau liežuvio galo, sūrus – ant liežuvio galiuko ir jo priekinėje viršutinėje dalyje. Tai, kodėl valgydami tą patį produktą iš skirtingų indelių jaučiame skonio skirtumus, atsakyti nėra paprasta, nes kiekvienu atveju yra savo tiesa. Vienas iš faktų byloja, kad gėrimų skonis labai priklauso nuo to, kuri liežuvio vieta pirmiausiai pajunta gėrimo skonį. Siekiant, kad gėrimas patektų būtent ten, kur reikia, puodelis iš kurio geriate turi būti būtent tokios formos ir medžiagos kaip reikia: stori molinio puodelio kraštai, siauras stiklinis kaklelis, užaštrinti krištolo taurių kraštai ir t.t. Mokslininkai įrodė, kad skonis priklauso ir nuo žmogaus nuotaikos. Taigi uogienę „kabinti“ gali būti skaniausia kaip vaikystėje pas močiutę tiesiai iš puodo, o ne iš tvarkingai ant stalo pastatyto indelio. Agurkai statinėse ir stiklainiuose rūgsta kiek kitaip, todėl ir jų skonis skiriasi. Be to, laikant tam tikruose induose, pavyzdžiui, metaliniuose, plastmasiniuose, tarp produkto medžiagų ir, pvz., metalo gali vykti cheminės reakcijos, todėl ir skonis pasikeis, ko nebus laikant maistą stikliniame inde. Maisto skonis priklauso ir nuo to, kas buvo laikyta inde prieš sudedant mus dominantį produktą. Kaip šaldytuvas prisigeria kvapų, taip jų (nors ir neužuodžiame) prisigeria ir indai, o liežuvis juk viską žino.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai