){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Apie kosulį ir kitus peršalimą lydinčius negalavimus kalbame su Kauno medicinos universiteto Vidaus ligų III klinikinės ligoninės Vidaus ligų propedeutikos katedros vedėju
doc. Albinu NAUDŽIŪNU.
Peršalimo ligos - vienas būdingiausių sveikatos sutrikimų rudens sezono metu. Kokios tai ligos ir kas joms būdinga?
Peršalimo ligų gali būti pačių įvairiausių. Anglų kalboje peršalimo sindromas apibūdinamas "common cold" ir lietuviškai tai tiesiog reiškia paprastasis, arba bendras, peršalimas, sloga. Peršalęs organizmas paprastai sureaguoja ir atsako tokiais simptomais kaip čiaudulys, kosulys, galvos skausmas, nosiaryklės pabrinkimas ir pan. Vėliau gali išsivystyti įvairios infekcinės ligos.
Kokios yra šių ligų priežastys, kas jų sukėlėjai?
Šias infekcines ligas dažniausiai sukelia virusai. Susidarius palankioms sąlygoms, virusai sukelia ir slogą, ir kosulį, ir kitus simptomus. Paprastai po bendrojo paprasto peršalimo gali pradėti vystytis komplikacijos, kurios dažniausiai apima viršutinių kvėpavimo takų sritį ir arčiausiai esančius organus. Tai sukelia faringitą (ryklės uždegimą), sinusitą, tracheitą, bronchitą.
Kas sukelia kosulį?
Kosulys dažniausiai apibūdinamas kaip tam tikra refleksinė organizmo reakcija į dirginimą. Kosulys atsiranda tada, kai dirginami kvėpavimo takai - gerklė, gerklos ar bronchai, taip pat kai užsikemša arba dirginama nosis, ryklė ar atsiradus nervinių galūnėlių dirginimui. Pats kosulys nėra liga, bet greičiau kokios nors ligos, ypač peršalimo ligų, požymis.
Kvėpavimo takų dirginimą, tuo pačiu ir kosulį, gali sukelti daugelis priežasčių. Tai gali būti laikinas dirginimas, kai patenka dulkių, tabako dūmų ar tiesiog užspringus. Tačiau ilgalaikį ir sunkų kosulį dažniausiai sukelia virusai ir mikrobai. Dėl jų poveikio gerklėje arba bronchuose kaupiasi įvairios dėl uždegimo atsiradusios medžiagos, gleivės ir pūliai. Stipriai dirginamos nervinės ląstelės atitinkamai sutrikdo ritmingą kvėpavimą, ir mes pradedame kosėti. Organizmas tokiu būdu šalina normaliam kvėpavimui trukdančius teršalus.
Kaip be vaistų galima palengvinti kosulį?
Kosulys liausis tada, kai išgydysime pagrindinę ligą. Tačiau yra būdų, kaip galima sušvelninti kosulio priepuolius, pavyzdžiui, naktį arba jei kosulys nėra susijęs su kokia rimta liga. Pirma, pasistenkite, kad jūsų kvėpuojamas oras būtų kiek įmanoma švaresnis. Kambariai turėtų būti išvėdinti ir drėkinami. Mirkykite kojas karštame vandenyje ir nesušalkite. Miegant galvą patartina padėti kiek aukščiau, kad kuo mažiau nosies sekreto patektų į nosiaryklę. Laikinai kosulį palengvina įvairūs karšti gėrimai, nes taip suskystinamas kvėpavimo takų turinys. Be abejo, liepžiedžių ar čiobrelių arbata su medumi niekada nepakenks.
Dauguma vaistų nuo peršalimo ligų, slogos ar kosulio parduodama be recepto. Kaip išsirinkti tinkamiausius?
Manoma, kad stipriausias ginklas nuo virusų yra žmogaus imuninė sistema. Tačiau peršalimo ligas nugalėti padeda ir vaistai. Juos reikia rinktis pagal ligos pobūdį, intensyvumą ir pagal tai, kiek ir kokių nepageidaujamų poveikių jie gali sukelti.
Galima naudoti kompleksinius preparatus peršalimo simptomams slopinti, taip pat pasirinkti monoterapiją. Karščiavimui mažinti vartokite acetaminofeno, acetilsalicilo rūgšties preparatų. Kosuliui gydyti vartojami įvairaus poveikio preparatai. Vienas jų yra Flavamedas, galintis būti tablečių arba putojančių tablečių karštam gėrimui paruošti formos. Tai puikus mukolizinis (skystinantis kvėpavimo takų sekretą) vaistas. Efektyviai skatina atsikosėjimą ir valo bronchus. Jo gali vartoti ir vaikai nuo 6 metų. Abiejų formų vaistas yra vienodo stiprumo, vartojamas pagal gydytojo paskyrimą. Preparato neskiriama nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams iki 6 metų, jeigu sergama sunkiomis inkstų ar kepenų ligomis. Nereikia užmiršti ir vitamino C. Sergant jo galima suvartoti iki 1 gramo.
Bet kokiu atveju dėl gydymo reiktų pasitarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.
Kada gali kilti rimtų peršalimo ligų komplikacijų?
Jeigu vartojama vaistų nuo uždegimo ir laikomasi gydytojo paskirto režimo, komplikacijų dažniausiai pavyksta išvengti. Pagerėjus ligonio būklei, patartina neskubėti ir išsigydyti iki galo.
Kaip užkirsti kelią peršalimo ligoms?
Pastebėta, kad dažniausiai peršalimo ligos simptomų atsiranda tada, kai organizmas labai sušyla, o po to staigiai atvėsta. Todėl patartina vengti ne tik peršalti, bet ir sušilti. Jei žinote, kad esate linkę greitai susirgti, venkite masinių susibūrimų, blogu ir nepalankiu oru susilaikykite nuo išvykų ar lauko darbų. Kaip minėta, labai svarbu stiprinti savo organizmo atsparumą, t.y. grūdintis, sportuoti, valgyti pilnavertį maistą, gerai pailsėti. Nemažiau reikšminga atkreipti dėmesį į mitybą, nes įvairūs badavimai, nesubalansuota baltyminė mityba gali turėti įtakos bendrai imuninės sistemos būklei. Kaip prevencinė priemonė jau buvo minėta tinkama apranga. Ypač atidžiai save turi prižiūrėti lėtinėmis ar kitomis ligomis sergantys pacientai.
Kodėl esant toms pačioms sąlygoms vieni peršalę suserga, kiti - ne?
Čia svarbiausią vaidmenį vaidina du dalykai: tai organizmo imuninė sistema ir nemokėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Prisiminkime švedų posakį: "Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga". Tai reiškia, kad dėl daugelio sveikatos sutrikimų esame patys kalti. Patys nemokame savęs prižiūrėti, patys nesugebame tinkamai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, taisyklingai maitintis, todėl kenčia mūsų organizmas. Elementarus pavyzdys - tėvai aprengia vaikus pernelyg šiltai, todėl jie per daug sušyla, staiga atvėsta ir suserga.
Ar tai reiškia, kad sportuojantys ir grūdinantys organizmą žmonės peršalimo ligomis serga rečiau?
Taip, organizmo grūdinimas bei imuniteto stiprinimas yra susiję. Būtent tai daugiausia lemia, kodėl kai kurie žmonės neserga ištisus metus. Tai rodo įvairių mokslinių tyrimų rezultatai, tą gali patvirtinti patys žmonės, kurie sportuoja ar pradeda grūdinti savo organizmą. Norint tuo patikėti, reikia išbandyti pačiam. Pradėkite daugiau judėti ir patys pamatysite, kad jaučiatės daug tvirčiau. PSO ekspertai rekomenduoja bent valandą skirti pasivaikščiojimui gryname ore.
Nėra vienos nuomonės dėl antibiotikų vartojimo nuo galimų peršalimo ligų komplikacijų. Koks jūsų požiūris į šią problemą?
Kaip vartoti antibiotikų, visada nustato tik gydytojai, ir jokiu būdu nerekomenduojama rinktis pačiam. Jų skiriama tik tada, kai atsiranda komplikacijų, susijusių su bakterinėmis infekcijomis.
Kaip vertinate gydymąsi nuo peršalimo ligų natūraliomis priemonėmis - vaistažolėmis, arbatomis, česnakais ir panašiai?
Visi natūralūs vaistai tinka kaip stiprinamosios priemonės. Nuo kosulio labai padeda nasturtų, čiobrelių arbatos ir tiesiog gausus skysčių vartojimas. Žinoma, kad česnakuose yra daug fitoncidų - tam tikrų medžiagų, kurios padeda organizmui apsiginti nuo įvairių mikrobų.
Ko palinkėtumėte žurnalo "Sveikas žmogus" skaitytojams artėjant šaltajam metų sezonui?
Norėčiau palinkėti, kad bent valandą per parą rastume laiko sau ir savo sveikatai. Kad bent dalį dienos pagyventume be visų kasdieninių rūpesčių lavinos. Dauguma žmonių visą darbo dieną prasėdi patalpose, o juk yra žinoma, kad net ir labai užterštoje atviroje aplinkoje yra švariau ir mažiau dulkių bei kitų nepageidaujamų dalelių negu bet kokioje, tegu ir kondicionuojamoje uždaroje aplinkoje. Taip pat norėčiau palinkėti, kad artėjant šaltajam sezonui gerai apgalvotume ir tokius kasdienius dalykus - kuo rengtis, kuo autis, ką valgyti. Tada galėsime tikėtis, kad peršalimo ligų tikimybė labai sumažės.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę