Klausia vaikai, atsako specialistai

Kam reikalingas žagsulys?


Nors medicina paskutiniais dešimtmečiais pasiekė labai daug, vis dar lieka gausybė mįslių. Viena iš jų – žagsulys. Žagsulys yra vienas nemaloniausių reiškinių, verčiantis aplinkinius nusišypsoti, o patį žagsintįjį nurausti ir susigėsti. Nustatyta, kad žagsulys kyla dėl staigių, konvulsiškų diafragmos spazmų. Diafragma yra kvėpuoti padedantis raumuo, esantis tarp pilvo ir krūtinės ląstos ertmės. Jam susitraukiant, didėja krūtinės ląstos tūris, ir žmogus įkvepia, o atsipalaiduojant – iškvepia. Konvulsiškai susitraukiant diafragmai, į plaučius įsiurbiamas oras, eidamas pro užsidariusį balso plyšį, jis sudirgina balso klostes ir sukelia tą nemalonųjį „ih“. Dažniausiai žagsulys yra tik fiziologinis procesas, tačiau kartais jis gali būti rimtos ligos, kartais net vėžio, simptomas. Literatūroje aprašytas atvejis, kada vienas nelaimingasis žagsėjo ištisus septyniasdešimt metų. Nepraėjus nei metams po to, kai nustojo žagsėti, jis mirė.
Mokslininkai vis negali sutarti, kam reikalingas žagsulys. Įdomiausia tai, kad žagsi net negimę kūdikiai. Manoma, kad žagsėdamas kūdikis išspjauna „prarytus“ vaisiaus vandenis ar treniruoja kvėpavimo raumenis ir mokosi kvėpuoti. Tačiau įtikinamiausia hipotezė, jog tai vaisiaus mokymasis žįsti. Todėl labiausiai tikėtina, kad žagsulys – tai tik iš vaikystės užsilikęs primityvus refleksas.


 

Kodėl daltonikai neskiria spalvų?


Akis yra vienas svarbiausių organų, leidžiančių pažinti pasaulį, jo formų bei spalvų įvairovę. Visas į akis patenkantis vaizdas apdorojamas akies tinklainėje, kurioje šviesa verčiama nerviniais impulsais, smegenyse sukuriančiais regėjimo pojūtį. Tinklainę sudaro centrinė (išsidėsčiusios kolbelės) ir kraštinė (sudaryta iš lazdelių) dalys. Kolbelės leidžia skirti spalvas, matyti smulkius daiktus ir detales. Pagal tai, koks šviesos spindulio ilgis, jis sudirgina žaliai, mėlynai ar raudonai spalvai jautrias kolbeles. Prieblandoje kolbelių funkcija silpnėja, o sutemus visiškai išnyksta, todėl naktį nematome spalvų. Tuo tarpu lazdelės, kurių yra daug daugiau, atsakingos už matymą prieblandoje. Sutrikus kolbelių funkcijai, pažeidus tinklainę ar smegenis, vystosi daltonizmas.
Daltonizmas yra sutrikimas, kuriam būdingas kurios nors vienos ar visų spalvų neskyrimas. Šį sutrikimą aprašė anglų chemikas D. Daltonas, pats sirgęs šia nepagydoma liga. Dažniausiai pasitaiko raudonos spalvos skyrimo sutrikimų. Spindulys, užuot sudirginęs raudonai spalvai jautrias kolbeles, dirgina žalios spalvos receptorius. Žmogus mato žalius pomidorus, burokėlius. Kartais, sutrikus matymui, sudirginami ne žalios, o raudonos spalvos receptoriai. Tada žalia spalva painiojama su raudona. Sunkiausia daltonizmo forma, kai žmogus visiškai neskiria spalvų. Pasaulis atrodo pilkas tarsi bespalvė nuotrauka. Nors tai ir ne sunki liga, tačiau ji gali sudaužyti nuo vaikystės puoselėtas svajones. Daltonikai negali būti lakūnai, gydytojai, profesionalūs vairuotojai.
 

Kaip vaistai gydo skausmą? Iš kur jie „žino“ kur veikti?


Odoje, vidaus organuose yra gausybė nervinių galūnėlių, reaguojančių į skausmą, dirginimą. Dirginti gali karštis, šaltis, mechaninis spaudimas, besivystantis pažeisto organo uždegimas. Uždegimo ar dirginimo pažeistuose organuose susidaro cheminės medžiagos, vadinamos prostaglandinais. Būtent jos aktyvina receptorius ir sukelia nervinį impulsą, kuris, nervinėmis skaidulomis nukeliavęs į galvos smegenis, veikia kiekvienam pojūčiui specifinius centrus ir sukelia skausmą, šalčio, karčio, lietimo pojūčius. Ilgą laiką, kol nebuvo atrasti nuskausminamieji vaistai, žmonės ilgus metus kentė nepakeliamus skausmus ar operuojami mirdavo nuo skausmo šoko tiesiog ant operacinio stalo.
Lengviausiai prieinami ir plačiausiai skausmui malšinti vartojami – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas, paracetamolis, ibuprofenas). Šie vaistai slopina prostaglandinų susidarymą, taip sumažindami receptorių dirginimą ir kartu skausmą. Operuojant vartojami kiti vaistai – anestetikai. Anestetikai veikia šiek tiek kitaip nei NPV. Suleisti į organą, jie blokuoja nervus ir į smegenis nepraleidžia skausmą nešančių nervinių impulsų. Būtent todėl gręžiant dantį nejaučiame jokio skausmo.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai