Klausia vaikai, atsako specialistai

Kodėl skiepijama į skirtingas kūno vietas?


Atsako gydytojas Alfredas ŠIPKAUSKAS
Mūsų aplinkoje knibždėte knibžda daugybė mikrobų, virusų ir kitokių nematomų, bet neretai mirtinai pavojingų ligų sukėlėjų. Dar visai neseniai infekcinės ligos, sukeltos bakterijų ir virusų, buvo pagrindinė vaikų mirties priežastis. Daugiausia gyvybių pasiglemždavo skarlatina, kokliušas, difterija ir tymai. Gydytojai buvo bejėgiai, kol aštuonioliktame amžiuje Edvardas Dženeris išrado skiepus. Tai buvo tikras perversmas, išgelbėjęs milijonus gyvybių. Pirmuosius tris šešis mėnesius naujagimius nuo infekcinių ligų saugo iš motinos organizmo gauti antikūnai. Vėliau jie išnyksta, ir vaikai jau nuo šešto mėnesio nebeturi imuniteto (apsaugos). Tik persirgus viena ar kita liga, prieš jos sukėlėjus susiformuoja apsauginiai antikūnai (kraujo kūneliai pradeda gaminti medžiagas, sunaikinančias ligos sukėlėją jam dar neišplitus), neleidžiantys dar kartą susirgti.
Visi skiepai dažniausiai leidžiami. Visi jie turėtų būti leidžiami į žasto raumenį. Vaikai pradedami skiepyti praėjus kelioms dienoms nuo gimimo. Tikriausiai niekam nėra labai malonu dažnai lankytis pas gydytoją ir laukti skiepų. Todėl, taupant laiką, vienu metu galima skiepyti keliomis skirtingomis vakcinomis. Skirtingos vakcinos jokiu būdu negali būti leidžiamos į tą patį raumenį, todėl jos turi būti švirkščiamos į skirtingas vietas. Jei atliekami keli skiepai vienu metu, tada vakcinos leidžiamos į skirtingas vietas: į vieną ir kitą žastus, į sėdmenis ir į šlaunį.
Vakcinose yra specialiai apdorotų ir nepavojingų vienos ar kitos ligos sukėlėjų. Jų suleidus į organizmą, „treniruojama“ imuninė sistema. Patekus į organizmą nukenksmintoms ligų sukėlėjų dalelėms, organizmo apsauginės sistemos jas atpažįsta ir joms pradeda gamintis antikūnai. Kitą kartą susidūrus su tikru ligos sukėlėju ir jam patekus į organizmą, imuninės ląstelės jau žinos, kaip ligos sukėlėjas atrodo, ir greitai pagamins veiksmingas medžiagas, kurios sunaikins sukėlėją, kol bakterijos ar virusai dar nespėjo pakenkti.


 

Kodėl žmonės nemiega žiemos miegu?


Atsako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros doc. Algis ABARAVIČIUS
Žemėje yra daug atšiaurių vietų, kuriose dėl per daug sunkių gyvenimo sąlygų žmogus neišgyventų. Viena iš tokių vietų – Arktis, kurioje temperatūra nukrinta net iki -50º C. Žmonės ten apsilanko tik retkarčiais, norėdami geriau pažinti labai menkai ištyrinėtą žemyną. Arkties vandenynai knibždėte knibžda įvairiausių sutvėrimų, tačiau to paties negalima pasakyti apie žemyną. Tai vieta, kur sugeba išgyventi tik patys stipriausi ir ištvermingiausi. Kartais, kad susirastum maisto, tenka nukeliauti šimtus kilometrų. Todėl tik keletas labiausiai prisitaikiusių šiltakraujų gyvūnų rūšių gali išgyventi tokiomis atšiauriomis klimato sąlygomis. Žiemą, kada aplinkos temperatūra pasidaro nepakeliama net patiems didžiausiems lokiams, vienintelis būdas įveikti šaltį – miegojimas. Evoliucijos metu lokių organizmuose išsivystė unikalus procesas, leidžiantis sulėtinti medžiagų apykaitą, – anabiozė. Miegančios meškos organizme sulėtėja visi gyvybiniai procesai, dėl to labai sumažėja maisto medžiagų poreikis. Pavasarį ir vasarą lokiai be perstojo ėda, kad galėtų sukaupti kuo didesnes riebalų atsargas. Jos ne tik apsaugo nuo nepakeliamo šalčio, bet yra ir pagrindinis energijos šaltinis lokiui žiemą miegant.
Žmonės negyvena tokiomis atšiauriomis sąlygomis, todėl jiems nėra būtinybės miegoti. Mūsų žiemos yra nepalyginti šiltesnės už Arkties. Be to, mes turime rūbus, šildančius net pačią šalčiausią dieną.
 

Kur dedami pašalinti organai po operacijų?


Atsako valstybinio patologijos centro gydytojas gydytojas Ugnius MICKYS
Jau tikrai niekas nebepasakys, kada ir kur buvo atliktos pirmosios operacijos. Medicina, kaip ir viskas mūsų pasaulyje, sparčiai vystosi ir žengia pirmyn. Jau dabar įmanomos minimaliai žmogų traumuojančios operacijos, kai ligonis beveik visai „nesužalojamas“ ir jau kelios dienos po operacijos gali keliauti namo ar į darbą. Visa operacija atliekama pro kelias skylutes pilve, sąnaryje. Mūsų chirurgai net tulžies pūslę, kiaušintakius ar kiaušides sugeba pašalinti pro nedidelę skylutę pilve.
Kiekvieną dieną visame pasaulyje atliekama šimtai operacijų, pašalinama gausybė organų. Jei yra būtinybė, pavyzdžiui, ligoniui įtariamas vieno ar kito organo vėžys, pašalintasis organas ar jo dalis pirmiausia ištiriami. Mėginys nusiunčiamas kvalifikuotiems patologams anatomams, kurie paprasčiausiais mikroskopais ar sudėtingiausiais prietaisais ištiria preparatą ir nustato, ar žmogus sveikas, ar serga sunkia liga ir reikalingas specialus gydymas. Pašalinti organai po operacijų, likę po patologinio anatominio tyrimo, laidojami specialiuose kapinynuose ar sudeginami krematoriumuose. Deginimas yra daug efektyvesnis organų naikinimo metodas, tik, deja, Lietuvoje yra didelis krematoriumų trūkumas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai