Lietuvoje

Paminėta Pasaulinė žvyneline sergančiųjų diena


Spalio pabaigoje minima Pasaulinė žvyneline sergančiųjų diena. Šia proga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvavo VUL SK Dermatovenerologijos centro vadovė doc. Irena Marčiukaitienė, KMU Odos ir venerinių ligų klinikos doc. Skaidra Valiukevičienė, Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos prezidentė dr. Jūratė Balčiūnienė, kiti šia liga sergantys pacientai bei žiniasklaidos atstovai.
Anot doc. I. Marčiukaitienės, šio renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į ligą, kuria užsikrėsti negali niekas, tačiau susirgti gali bet kas. Doc. I. Marčiukaitienės pastebėjimu, žvynelinė – lėtinė, uždegiminė, sisteminė odos liga, ji pažeidžia ne tik odą, bet ir vidaus organus, visą imuninę sistemą bei sukelia negalią.
Doc. S. Valiukevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šia liga serga daugiau nei 120 000 žmonių.
Tuo tarpu pati asmeninę sirgimo šia liga patirtį turinti dr. J. Balčiūnienė sako, jog dažnai visuomenėje ji būna vertinama kaip kosmetinė problema. Sergantieji žvyneline kenčia tiek pat, kaip ir sergantieji artritu, vėžiu, diabetu bei širdies nepakankamumu ar depresija, nes tai yra lėtinė, uždegiminė, sisteminė odos liga, dėl kurios žmogus tampa nedarbingas bei patiria nuolatinį stresą.
Gydant šią ligą Lietuvoje susiduriama su finansavimo problemomis, nes skiriama tik 0,71 procento PSDF biudžeto lėšų (pgl. 2005 m.). Tačiau yra labai sunkios būklės ligonių, kuriems būtinas gydymas naujais vaistais, ir tokio pobūdžio gydymui reiktų apie 1,2 milijono litų per metus. Šiuo metu mūsų respublikoje tokių pacientų yra 20. informacija



 

Tėvai nejaučia narkotikų pavojaus savo vaikams


Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai, apibendrinę naujo tyrimo duomenis pastebėjo, kad daugelis tėvų dėl priklausomybės ligų plitimo yra gana ramūs. Apklaustieji nejautė rūkalų, alkoholio, narkotinių medžiagų, sukeliančių priklausomybės ligas, vartojimo pavojaus savo vaikams, galbūt mažai apie jį galvojo ar tiesiog vengė pripažinti jį rimtai egzistuojant.
Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekto Europos mokyklose duomenys rodo, kad nerimauti yra pagrindo. Jau 2003 m. nustatyta, kad net 15,6 proc. Lietuvos moksleivių yra bent kartą vartoję vieno iš narkotikų. Pastaraisiais metais narkotikų vartojimas kiek stabilizavosi, tačiau į narkomanijos ir toksikomanijos pinkles įklimpsta vis jaunesni asmenys.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005 m. pabaigoje Lietuvoje buvo užregistruota 5,4 tūkst. asmenų, besigydančių priklausomybę nuo narkotikų (2004 m. – 5,0 tūkst.) Apie 80 proc. iš jų vartojo opiatų.
2005 m. šalyje padaugėjo asmenų, pirmą kartą užregistruotų dėl alkoholinės psichozės ir lėtinio alkoholizmo: alkoholinių psichozių skaičius, palyginti su 2004 m., Lietuvoje išaugo 1,2, Kauno apskrityje – 1,4 karto.
„Lengviausiai įviliojami į priklausomybių liūną yra mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau viena mokykla nepajėgi atlikti žalingų įpročių prevencijos. Į šį darbą turi įsitraukti tėvai, budriai stebėti savo atžalų pakitusią psichologinę būseną, elgesį ir turėti daugiau žinių, kaip elgtis įtarus vaiką vartojant narkotikus“, – sakė Kauno visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos skyriaus sveikatos ekologė Raimonda Olekaitė.
KVSC informacija
 

Siekiama mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis


Greitai bus metai, kai Lietuvoje pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis, nemokamai tikrinami apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Šios programos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2006 m. šiai programai vykdyti skiriama 2,5 mln. litų.
Apie prevencinės programos svarbą byloja statistika. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Pernai nuo jų mirė 23,8 tūkst. gyventojų (iš viso 2005 m. mirė 43,8 tūkst.), t. y. daugiau kaip pusė visų mirusiųjų. Daugelis iš jų – nuo išeminės širdies ligos. 2000–2005 m. mirštamumas nuo kraujotakos ligų padidėjo 16,6 proc.
Gyventojų patikros šalies mastu tikslas – mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu (šios ligos padidina širdies ligų tikimybę), kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Prevencinių priemonių veiksmingumas pagrįstas medicinos mokslu ir kitų šalių patirtimi.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai