){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Birželio mėnesį Kauno medicinos universiteto kardiologijos klinikoje buvo atlikta pirmoji procedūra intrakardiniu echoskopu. Jis gali būti naudojamas gydant ligonius, sergančius prieširdžių virpėjimu arba aritmija, kurios negalima pagydyti vaistais. Tai tyrimo metodas, kuriuo galima stebėti anatomines širdies struktūras, atliekant perkateterinės abliacijos operacijas (perkateterinė abliacija – tai laidaus pluošto suardymas pro kateterį, įstatytą pro periferinę (kirkšnies) arteriją).
Širdies operacijų daugėja, jos tampa sudėtingesnės, rizikingesnės, todėl jas reikia atlikti maksimaliai saugiai. Intrakardinis echoskopas padės tiksliai stebėti anatomines širdies struktūras punktuojant (praduriant) tarpprieširdinę pertvarą, atliekant plaučių venų elektrinę izoliaciją, endokardo abliacijas – „prideginimus“. Tos vietos, kuriose jos atliekamos, yra plonos ir jas lengva pažeisti, o tai vėliau gali nulemti žmogaus savijautą, todėl tokias procedūras reikia atlikti kiek įmanoma saugiau.
Tikimasi, kad ši moderni sistema padės sumažinti galimas intervencinių procedūrų komplikacijas.
KMUK inf.
Žinoma, kad šalies maisto produktų rinkoje egzistuoja vadinamasis funkcionalusis maistas. Dažniausiai tai įvairūs pieno produktai: jogurtai, rauginti pieno gėrimai, kefyrai. Pirkėjai žino karotinais papildytą aliejų, baltą duoną, vitaminais „paskanintus“ gaiviuosius gėrimus. Lietuvos mėsos gamintojai žengė didelį žingsnį į funkcionaliojo maisto pasiūlos plėtrą. Greitai galėsime mėgautis šalto rūkymo ir vytinta dešra su gerosiomis bakterijomis, t.y. probiotikais. Šie gaminiai buvo pristatyti liepos pradžioje Vilniuje vykusioje konferencijoje.
KTU Maisto instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Alvija Šalaševičienė sakė, kad apklausos rodo, jog jau dešimtį metų lietuvių mitybos įpročiai nesikeičia. Didesnę dalį lietuvių vartojamų maisto produktų sudaro rafinuoti, apdoroti aukštoje temperatūroje, nesubalansuoti pagal riebalų rūgščių sudėtį maisto produktai. Neretai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, jodo, vitaminų, makro- ir mikroelementų. Džiugu, kad Lietuvos vartotojai ima ieškoti ne tik skanaus, bet ir sveikesnio maisto.
Prieš trejus metus KTU Maisto institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su mėsos perdirbimo įmone „Nematekas“. Maisto instituto mokslininkai kuria funkcionaliojo maisto gamybos technologijas.
„Mes sukame sveikesnio maisto link ir gaminame sveikesnius ir gardžius mėsos gaminius. Maisto instituto mokslininkų tyrimai mums labai padėjo,“ – konferencijoje kalbėjo mėsos perdirbimo įmonės „Nematekas“ direktorė Egidija Vaicekauskienė.
Lietuvos prekybos centruose bus galima įsigyti „Nemateko“ dešrų su probiotikais. „Ištyrėme, jog probiotikai ilgainiui neutralizuoja neigiamą nitritinės druskos poveikį organizmui. Būtent dėl nitratų rūkytų gaminių rekomenduojama vartoti saikingai. Dabar galima bus dėl to nenuogąstauti,“ – teigė A. Šalaševičienė.
Bendradarbiavimas su mokslininkais tęsis: mokslininkai tirs omega-3 sudėtį įvairiuose mėsos gaminiuose. Beje, konferencijoje buvo užsiminta, jog jau kalbama apie probiotikais papildytą alų.
Daiva AUSĖNAITĖ
Karštą vasaros dieną labai vilioja šalto vandens gurkšnis iš šulinio. Tačiau neskubėkite mėgautis šulinio vandeniu, neduokite jo vaikams. Skaidrus šulinio vanduo ne visada sveikas. Jis gali būti pilnas nitratų, ypač pavojingų azoto junginių nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus sveikatai.
Tą sunku pastebėti, nes nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Apie vandens kokybę galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus cheminėje laboratorijoje. Šie pavojingi teršalai nepašalinami nei virinant, nei filtruojant vandenį.
Nitratai po tam tikro laiko žmogaus organizme virsta dar pavojingesniu junginiu – nitritais ir sukelia methemoglobinemiją ir deguonies „badą“. Išgėręs tokio vandens, žmogus pamėlsta, pradeda dusti, gali atsirasti traukulių, net ištikti mirtis.
Tyrimų duomenimis, praėjusiais metais Kauno apskrityje daugiau kaip 80 proc. tirtų šulinių vanduo buvo nesaugus vartoti nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus maistui dėl padidėjusios taršos nitratais, daugiau kaip 45 proc. – dėl padidėjusios taršos nitritais.
Kauno visuomenės sveikatos centro inf.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę