Lietuvoje

Pirmoji intrakardinė operacija Lietuvoje


Birželio mėnesį Kauno medicinos universiteto kardiologijos klinikoje buvo atlikta pirmoji procedūra intrakardiniu echo­skopu. Jis gali būti naudojamas gydant ligonius, sergančius prieširdžių virpėjimu arba aritmija, kurios negalima pagydyti vaistais. Tai tyrimo metodas, kuriuo galima stebėti anatomines širdies struktūras, atliekant perkateterinės abliacijos operacijas (perkateterinė abliacija – tai laidaus pluošto suardymas pro kateterį, įstatytą pro periferinę (kirkšnies) arteriją).
Širdies operacijų daugėja, jos tampa sudėtingesnės, rizikingesnės, todėl jas reikia atlikti maksimaliai saugiai. Intrakardinis echoskopas padės tiksliai stebėti anatomines širdies struktūras punktuojant (praduriant) tarpprieširdinę pertvarą, atliekant plaučių venų elektrinę izoliaciją, endokardo abliacijas – „prideginimus“. Tos vietos, kuriose jos atliekamos, yra plonos ir jas lengva pažeisti, o tai vėliau gali nulemti žmogaus savijautą, todėl tokias procedūras reikia atlikti kiek įmanoma saugiau.
Tikimasi, kad ši moderni sistema padės sumažinti galimas intervencinių procedūrų komplikacijas.
KMUK inf.
 

Gerosiomis bakterijomis papildyta... dešra


Žinoma, kad šalies maisto produktų rinkoje egzistuoja vadinamasis funkcionalusis maistas. Dažniausiai tai įvairūs pieno produktai: jogurtai, rauginti pieno gėrimai, kefyrai. Pirkėjai žino karotinais papildytą aliejų, baltą duoną, vitaminais „paskanintus“ gaiviuosius gėrimus. Lietuvos mėsos gamintojai žengė didelį žingsnį į funkcionaliojo maisto pasiūlos plėtrą. Greitai galėsime mėgautis šalto rūkymo ir vytinta dešra su gerosiomis bakterijomis, t.y. probiotikais. Šie gaminiai buvo pristatyti liepos pradžioje Vilniuje vykusioje konferencijoje.
KTU Maisto instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Alvija Šalaševičienė sakė, kad apklausos rodo, jog jau dešimtį metų lietuvių mitybos įpročiai nesikeičia. Didesnę dalį lietuvių vartojamų maisto produktų sudaro rafinuoti, apdoroti aukštoje temperatūroje, nesubalansuoti pagal riebalų rūgščių sudėtį maisto produktai. Neretai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, jodo, vitaminų, makro- ir mikroelementų. Džiugu, kad Lietuvos vartotojai ima ieškoti ne tik skanaus, bet ir sveikesnio maisto.


Prieš trejus metus KTU Maisto institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su mėsos perdirbimo įmone „Nematekas“. Maisto instituto mokslininkai kuria funkcionaliojo maisto gamybos technologijas.
„Mes sukame sveikesnio maisto link ir gaminame sveikesnius ir gardžius mėsos gaminius. Maisto instituto mokslininkų tyrimai mums labai padėjo,“ – konferencijoje kalbėjo mėsos perdirbimo įmonės „Nematekas“ direktorė Egidija Vaicekauskienė.
Lietuvos prekybos centruose bus galima įsigyti „Nemateko“ dešrų su probiotikais. „Ištyrėme, jog probiotikai ilgainiui neutralizuoja neigiamą nitritinės druskos poveikį organizmui. Būtent dėl nitratų rūkytų gaminių rekomenduojama vartoti saikingai. Dabar galima bus dėl to nenuogąstauti,“ – teigė A. Šalaševičienė.
Bendradarbiavimas su mokslininkais tęsis: mokslininkai tirs omega-3 sudėtį įvairiuose mėsos gaminiuose. Beje, konferencijoje buvo užsiminta, jog jau kalbama apie probiotikais papildytą alų.
Daiva AUSĖNAITĖ
 

Negerkite vandens iš nežinomų šulinių


Karštą vasaros dieną labai vilioja šalto vandens gurkšnis iš šulinio. Tačiau neskubėkite mėgautis šulinio vandeniu, neduokite jo vaikams. Skaidrus šulinio vanduo ne visada sveikas. Jis gali būti pilnas nitratų, ypač pavojingų azoto junginių nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus sveikatai.
Tą sunku pastebėti, nes nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Apie vandens kokybę galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus cheminėje laboratorijoje. Šie pavojingi teršalai nepašalinami nei virinant, nei filtruojant vandenį.
Nitratai po tam tikro laiko žmogaus organizme virsta dar pavojingesniu junginiu – nitritais ir sukelia methemoglobinemiją ir deguonies „badą“. Išgėręs tokio vandens, žmogus pamėlsta, pradeda dusti, gali atsirasti traukulių, net ištikti mirtis.
Tyrimų duomenimis, praėjusiais metais Kauno apskrityje daugiau kaip 80 proc. tirtų šulinių vanduo buvo nesaugus vartoti nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus maistui dėl padidėjusios taršos nitratais, daugiau kaip 45 proc. – dėl padidėjusios taršos nitritais.
Kauno visuomenės sveikatos centro inf.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai