){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Kas lėmė ankstesnį Jūsų apsisprendimą tapti gydytoju?[/klausimas]
Negalėčiau atsakyti vienpusiškai. Vis dėlto nemanau, kad būti mediku yra profesija. Tai yra pašaukimas - taip pat, kaip būti mokytoju, kunigu. Ir jei žmogus dirba tokį darbą tik kaip amatą - ar gydytojas, ar mokytojas - nelaimė jam pačiam ir tiems, kurie pasitaiko po jo ranka. Manau, pašaukimas kyla iš noro padėti. Gaila tų žmonių, kurie, ateidami studijuoti mediciną ar teisę, vadovaujasi naudos kriterijumi.
[klausimas]Ar kunigo ir mediko pašaukimai panašūs?[/klausimas]
Mes skiriame pašaukimą nuo profesijos, amato - vadinasi, turi būti ir kažkokių bendrų bruožų. Tokiu atveju neskirstai dienų ir valandų į “darbo” ir “nedarbo” - tau visą laiką rūpi, kas ir kaip padaryta. Čia neužtrenksi įstaigos durų ir neatsikratysi visų “darbo reikalų”.
[klausimas]Kada ir kaip apsisprendėte tapti kunigu?[/klausimas]
Pašaukimas neateina staiga - jis turi subręsti. Nėra taip, kaip gali atrodyti skaitant Šventąjį Raštą: sapne ateina angelas ir pasako, ką ir kaip pašauktasis turi daryti. Man prireikė keleto metų, kol galutinai apsisprendžiau, ar daryti viena ir galvoti apie kita - sukurti šeimą ir gyventi pasaulietiškai, ar eiti kunigo keliu.
Apsispręsti nebuvo lengva. Tačiau tie du pašaukimai - gydytojo ir kunigo - tarpusavyje neprieštaravo. Pasaulyje yra nemažai kunigų - gydytojų, kurie praktikuoja ir viena, ir kita. Mediko išsilavinimas man padeda dėstant universitete.
[klausimas]Kaip pasikeitė Jūsų požiūris į žmones: anksčiau skirstėte į “pacientus” ir “ne pacientus”, dabar į “aveles” ir “ne aveles”?[/klausimas]
Mano požiūris į žmogų nepasikeitė. Ir tada, dar nestudijavęs teologijos, supratau kai kuriuos prigimtinius dalykus. Žmogaus gyvybė man buvo šventa, į žmogų žiūrėjau kaip į asmenį, visumą.
[klausimas]Nesigailite atsisakęs gydytojo darbo?[/klausimas]
Apsispręsti nebuvo lengva. Reikėjo rinktis naują, tam tikra
prasme - nežinomą kelią. Šešerius metus dirbau chirurgu: Pasvalyje, Klaipėdoje, Kaune. Savo srityje buvau šiek tiek “pasikaustęs”, daug operavau, dirbti iš tiesų sekėsi. Viskas jau atrodė aišku - reikia eiti tik tobulėjimo kryptimi - ir užtikrinta: ir darbo vieta, ir materialioji gyvenimo pusė. Staiga - reikia palikti tą visomis prasmėmis aprūpintą gyvenimą ir eiti kažkur, kur daug klaustukų, ko neperskaitysi knygoje ir nesužinosi iš kitų - reikia patirti pačiam.
Džiaugiuosi, kad dabar esu kelyje, kurį pasirinkau. Ir turbūt nebūčiau toks kunigas, koks dabar esu, jei anksčiau nebūčiau buvęs gydytoju.
[klausimas]Šeimos atsisakymas buvo auka ar natūralus dalykas?[/klausimas]
Kunigai apie savo gyvenimą dažnai kalba taip, tarsi tai būtų auka. Man atrodo, kad labiau aukojasi tie, kurie gyvena šeimoje. Vienas lietuvis kunigas yra pasakęs: kunigo gyvenimas kartais yra aukos gyvenimas, bet gyvenimas santuokoje yra nuolatinis aukos gyvenimas. Reikėtų gerai pagalvoti, kas labiau aukojasi: ar atsisakęs šeimos, ar gyvenantis šeimoje.
[klausimas]Kokia yra eilinė kunigo “darbo diena”?[/klausimas]
Čia daug kas priklauso nuo to, kur kunigas paskirtas. Aš parapinio darbo nedirbu. Daug laiko užima pedagoginė, mokslinė veikla: skaitymas, rašymas, ruošimasis paskaitoms, vadovavimas studentų darbams. Man “eilinių dienų” nebūna: šiandien aš - Kaune, rytoj - Vilniuje. Parapijoje esančio kunigo dienotvarkė būtų kitokia.
[klausimas]Sekmadienis kunigui - taip pat “darbo diena”?[/klausimas]
Jei kunigas “dirba” - gal ir darbo diena. Aišku, kunigo veikloje yra dalykų, kuriuos būtų galima suprasti kaip darbą. Nedrįstu sakyti, kad šv. Mišių aukojimas galėtų būti darbas. Žmogaus, kuris taip mano, nebūtų galima ir kunigu laikyti.
[klausimas]Ar, Bažnyčios akimis, dabartinis pasaulis labai nuodėmingas?[/klausimas]
Laikai keičiasi: didesnis gyvenimo tempas, geresnė buitis, tačiau žmogaus prigimtis nekinta. Nemanau, kad būdingų žmogaus prigimčiai nuodėmių padaugėjo. Galbūt atsirado daugiau pagundų - norisi pakonkuruoti su Dievu ar net juo pasijusti. Net tokiose ne jam priklausančiose srityse, kaip gyvybės pradžia ir pabaiga, žmogus nori pasijusti visiškai savarankiškas. Mane stebina tai, kad blogi dalykai šiandien priimami kaip norma. Vis daugiau žmonių mąsto taip: jei daugelis galvoja, kad tai, kas yra blogai, yra gerai - vadinasi, galima. Kunigo vaidmuo išlieka nepakitęs: padėti atsirinkti, įvertinti kai kuriuos dalykus. Nors, reikia pripažinti, kartais tie vertinimai vėluoja.
[klausimas]Jūsų gyvenimo tikslas?[/klausimas]
Galėčiau atsakyti kaip sako kai kurie žmonės: “Padėti kitiems”. Tačiau aš atsakysiu, kaip turbūt kiekvienas kunigas sako: “Gražiai ir garbingai numirti”.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę