Į klausimus atsako gyd. A.Jakuitis

Mano 15 m. sūnui diagnozuotas mitralinio vožtuvo prolapsas. Prašau plačiau papasakoti apie šią ligą. Kokia jos prognozė?
Henrika Aleksandravičiūtė
Mitralinio vožtuvo prolapsas (MVP) - tai dviburio širdies vožtuvo burių išsivertimas, išsilenkimas į kairiojo prieširdžio ertmę, dėl to gali atsirasti atgalinė kraujo tėkmė (regurgitacija) iš kairiojo skilvelio į kairįjį prieširdį. Jis yra diagnozuojamas apie 5 proc. visų gyventojų. Nemaža dalis žmonių, kuriems yra MVP, niekuo nesiskundžia. Kiti skundžiasi širdies plakimu ir perplakimais, širdies ploto skausmais, nuovargiu, bendru silpnumu, oro trūkumo jausmu, galvos svaigimu, kartais alpimu. Šie simptomai dažniausiai nėra pavojingi ir yra nulemti vegetacinės nervų sistemos sutrikimo, t.y. jie yra psichoemocinio pobūdžio. Daugumai vaikų pasireiškia depresinio pobūdžio simptomų, būna nerimo sutrikimų. Daliai ligonių būna širdies ūžesys, kitiems, kuriems širdies ūžesio nėra, MVP diagnozuojamas tiriant širdį ultragarsu. Dažniausiai MVP nustatomas 7-15 m. amžiaus vaikams, dažniau pasitaiko mergaitėms. Vaikams, kuriems nustatoma įgimta MVP forma, būdinga asteniškas kūno sudėjimas, plokščia krūtinės ląsta, stuburo iškrypimas. Jie būna aukštaūgiai, jų skeleto raumenys silpniau išsivystę. Daugelis mergaičių - šviesiaplaukės ir mėlynakės. Nesant simptomų, joks gydymas nereikalingas. Vaikams, kuriems nėra regurgitacijos, nepasireiškia širdies aritmijų ar alpimų, neturi būti draudžiama lankyti fizinio lavinimo pamokų. Tiems, kuriuos vargina širdies plakimas, permušimai, nerimo priepuoliai ar kiti simptomai, gali būti paskirta beta blokatorių, raminamųjų ar antidepresantų. Ligoniams, kuriems nustatomas širdies ūžesys, prireikus ištraukti dantį ar atlikti tonzilektomiją, t.y. “išoperuoti anginą”, infekcinio endokardito profilaktikai skiriama antibiotikų. Jei dviburio vožtuvo nesandarumas labai didelis, gali prireikti operacijos.
Kaip žmogus turėtų gyventi, kokius vaistus vartoti po pirmojo insulto?
Petras Vaitiekūnas, 62 m.
Norint išvengti pakartotinio insulto, visų pirma reikia koreguoti rizikos veiksnius, kurių svarbiausi yra: aukštas arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, rūkymas, antsvoris, nesaikingas alkoholio vartojimas, nejudrus gyvenimo būdas, riebus maistas, stresai. Taigi, jei sergate arterine hipertenzija, turite reguliariai vartoti kraujospūdį mažinančių vaistų. Sergantieji cukriniu diabetu privalo kruopščiai kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Absoliuti dauguma smegenų insultų yra nulemta aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų, todėl reikia sekti cholesterolio kiekį kraujyje, o jei jis didesnis nei normalus, - reguliuoti jį dieta, atsisakant gyvulinių riebalų, valgant daug vaisių ir daržovių. Jei tai nepadeda - vaistais. Jei rūkote - turėsite atsisakyti šio žalingo įpročio, kadangi rūkymas didina cholesterolio kiekį kraujyje. Alkoholį galima vartoti tik nedideliais kiekiais, o geriausiai iš viso jo atsisakyti. Pakartotinio insulto profilaktikai rekomenduojama vartoti vaistus, trukdančius kraujagyslėje susidaryti trombui - aspiriną, o tiems, kas jo netoleruoja - tiklopidiną. Pastaruoju metu pasirodė naujas antiagregantų, t.y. vaistų, užkertančių kelią trombų susidarymui kraujagyslėje, atstovas - klopidogrelis, tačiau kol kas jis gana brangus. Labai svarbu reguliariai mankštintis, stengtis nepriaugti svorio, o jei turite antsvorio - stengtis jį reguliuoti dieta bei fiziniu krūviu. Jei po persirgto insulto išsivysto depresija, reikėtų kreiptis į psichoterapeutą - jis paskirs psichoterapinį gydymą ar vaistų nuo depresijos.


Sergu opiniu kolitu. Kaip man gydytis? Kokį maistą vartoti?
Elena I., 30 m.
Nespecifinis opinis kolitas - tai nežinomos kilmės uždegiminė liga, pasireiškianti storosios žarnos išopėjimu, viduriavimu kraujingomis išmatomis, pilvo pūtimu ir skausmais, karščiavimu, svorio kritimu. Ji gali komplikuotis sąnarių, odos ir akių pažeidimais, nukraujavimu, storosios žarnos prakiurimu. Ilgai sergant didėja žarnyno vėžio rizika. Nespecifiniu opiniu kolitu dažniausiai susergama 15-35 m. amžiuje. Tiek vyrai, tiek moterys serga vienodai dažnai. Šiai ligai gydyti paprastai skiriamas vaistas nuo uždegimo - sulfasalazinas, klizmutės su hidrokortizonu, o sunkesniais atvejais - geriamųjų steroidinių hormonų (prednizolono grupės vaistų). Išsivysčius komplikacijoms, gali tekti operuoti (pašalinti pažeistą žarnos dalį). Paūmėjimų metu reikalinga ramybė, kitais atvejais rekomenduojamas įprastinis fizinis aktyvumas. Tarp paūmėjimų mityba įprastinė, naudingi polivitaminai su mikroelementais. Jei vargina žarnyno spazmai, nepatartina valgyti žalių vaisių ir daržovių, nes jų odelė dirgina žarnyno sienelę. Juos galite valgyti virtus ar konservuotus. Paūmėjimų metu taip pat reikėtų vengti aštrių prieskonių, alkoholio ir kofeino, kadangi jie dirgina gleivinę. Jei nustatomas fermento laktazės, skaidančio pieno cukrų (laktozę), nepakankamumas, reikia atsisakyti pieno produktų. Ūminio ar lėtinio kraujavimo atveju gali būti paskirta geležies preparatų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai