Viduramžių medicina ir Kauno barzdaskučiai

Šiandieniniam žmogui sunku ir patikėti, kad viduramžiais medicina buvo barzdaskučių rankose. Taip buvo visose Europos šalyse, taip buvo ir Lietuvoje. Šiuo metu žinomi trys Lietuvoje veikę barzdaskučių cechai: Vilniuje, Kaune (XVI a.) ir Klaipėdoje (XVIII a.). XVI a. iš viso Vilniuje veikė 27 specialybių cechai.
Tiksli Kauno barzdaskučių cecho įkūrimo data nėra aiški. 1528 m. archyvuose minimas barzdaskutys Matas, o veikiantis cechas paminėtas 1545 m. Ceche dirbo trijų kategorijų darbuotojai: meistrai, pameistriai ir mokiniai.
Viduramžiais cechas būdavo įteisinamas, jei jo statusą patvirtindavo Didysis kunigaikštis ar miesto magistratas. 1584 m. karaliaus Stepono Batoro privilegijoje Lietuvos barzdaskučiams akcentuojama, kad atidaryti kirpyklą ar kitą kurią chirurginę įmonę gali tik cecho narys.
Aukštą padėtį ceche užėmė meistrai. Jie atliko medikų darbus ir ruošė būsimus barzdaskučius bei pameistrius. Pameistrys, padirbęs pas meistrą ir išlaikęs reikiamus egzaminus, galėdavo tapti meistru. Mokinys už darbą atlyginimo negaudavo ir dar turėjo mokėti meistrui už mokslą. Pagal Stepono Batoro privilegiją mokinys turėjo dirbti pas meistrą trejus metus, po to jis tapdavo pameistriu. Pameistrys dar pusantrų metų gilindavo žinias.


Visgi to meto sąlygos ir nuostatos ruošti naujus specialistus buvo sunkios ir meistru tapti galėjo tik vienas kitas. Pameistrys, norintis įstoti į barzdaskučių cechą, turėjo gauti cecho meistrų rekomendaciją ir magistrato leidimą. Pas cecho meistrus jis laikydavo anatomijos, patologijos, chirurgijos ir farmakologijos egzaminus. Po to kandidatas į chirurgus turėjo pademonstruoti praktinius sugebėjimus, paruošti darbui savo instrumentus (flebotomą - prietaisą kraujui nuleisti), pagaląsti skustuvą, pagaminti kelių rūšių miltelius, tepalus, balzamus. Išlaikęs visas užduotis, naujasis barzdaskutys būdavo įrašomas į cecho knygą ir prisiekdavo rotušėje. Tada naujasis meistras galėdavo dirbti savarankiškai.
Barzdaskučių medicininė veikla buvo labai plati. Jie statė taures, klizmas, ruošė vonias, masažuodavo ligonius, nuleisdavo kraują, tvarstė ir gydė žaizdas, atverdavo pūlinius, gydydavo išnirimus, kaulų lūžius. Jie amputuodavo galūnes, šalindavo dantis, gydė odos ir venerines ligas, dalyvaudavo teismuose kaip medicinos ekspertai.
Didesnę darbo dalį jie nudirbdavo savo dirbtuvėse, vadinamosiose oficinose, tačiau nevengdavo darbo ir gatvėse bei turgavietėse. Prie jų namų puikavosi barzdaskučių cecho emblema - varinė lėkštė, pakabinta ant ilgo strypo prie namų durų.
Barzdaskučių cecho veikla XVI-XVIII a. miesto gyvenime buvo labai svarbi. Jie buvo vieninteliai, galėję padėti ištikus traumai ar susirgus. Nurodoma, kad XVIII a. Kaune buvo per dešimtį barzdaskučių, dar daugiau jų dirbo Vilniuje. Kauno barzdaskučių cechas (“Contubernium barbitonsorum Caunensium”) buvo miesto gyventojų vertinamas ir gerbiamas.
Vėliau, medicinai tapus atskira mokslo šaka, kai medikus pradėjo ruošti atitinkamos mokyklos (universitetai, kolegijos), barzdaskučių cechams nieko kito nebeliko, kaip tik po truputį užleisti medicininės veiklos sferą tikriesiems medikams.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai