){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pora pavyzdžių. Baigęs literatūros institutą Maskvoje, atvažiavau į Klaipėdą. Buvo vasara, liepos mėnuo. Danėje maudosi žmonės, šokinėja į vandenį. Įšoku ir aš, bet šone, kad tik ne ten, kur visi. Kai iškylu, veidas krauju apsipylęs – pataikiau ant geležinio kuolo.
Arba, pavyzdžiui, šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje nusileidžiu iš laivo motorine valtimi, kad nuplaukčiau į netoliose stovintį lenkų laivą. Tuo metu kyla vėjas ir atneša rūką. Nesimato, nei kur yra mūsų laivas, nei kur lenkų laivas, o mažoje valtelėje nėra net kompaso...
Tokios avantiūros daromos tiktai jaunatvėje. Paskui pradedi suprasti, ką darai, ir tada apima siaubas. Pradedi save tausoti. Jeigu iki to išgyvenai, jeigu nepaklydai su valtim Šiaurės Atlanto vandenyne, jeigu nepasismeigei ant kuolo. Pradedi apgalvoti, kas galima, kas ne.
Ne per daug valgyti. Skrandis duoda smegenims sotumo signalą pavėlavęs maždaug 20 minučių. Kada esi alkanas, gali greitai suvalgyti kotletą, antrą, trečią – organizmas „nesakys“, kad esi sotus. Tai visada įvertinu: suvalgau vieną ir žinau, kad tai yra mažiausiai pusė pietų. Tad tęsiu laiką, valgau lėčiau – kad ateitų sotumo jausmas.
Antra, vengti riebaus maisto. Pastebiu, kad nuo jo blogėja kraujo cirkuliacija smegenyse. Matyt, kažkokiu paslaptingu būdu riebalai pakliūva į kraujagysles. Užtat vengiu gyvulinių riebalų, ypač kiaulienos. Jautienoje, avienoje, paukštienoje riebalų mažai.
Rytais tik atsikėlęs neskubėdamas išgeriu stiklinę paprasto vandens. Virškinimui pagerinti. Jeigu galiu, suvalgau vieną arba du obuolius.
Padarau mankštą – nuo kokių 15-kos metų kiekvieną dieną. Organizmas taip priprato, kad, jeigu kokį rytą nepasimankštinu, jis pradeda „ožiuotis“: būna sunkiau susilenkti, judėti.
Mankštą pradedu dar lovoje, stipriu pasirąžymu. Atsikėlęs tempimus pratęsiu, paskui padarau keletą kvėpavimo pratimų. Ištempiu rankas į viršų, suskaičiuoju iki aštuonių, tada pasilenkiu žemyn ir atsipalaiduoju. Taip „atsidaro“ stuburo slanksteliai.
Darant mankštą svarbu nepersitempti ir viską daryti po truputį.
Visą laiką darau prisispaudimus.
Vienų durų staktą naudoju kaip skersinį: pasikabinu ir pakabu – kad išsitemptų sąnariai, raumenys.
Po kiekvieno pratimo pavaikštau arba lengvai pašokinėju.
Dar naudoju tokį kinišką daiktą – dvi pėdos su burbuliukais, kurie stimuliuoja padus.
Po visų pratimų – arba karštas dušas, arba tik iki pusės, bet šaltu vandeniu. Pirmą dieną sunku, bet maždaug po dešimto karto būna blogai, kai to nepadarai.
Kodėl tiek daug apie rytą kalbu? Todėl, kad faktiškai tai duoda pagrindą visai dienai.
Labai naudinga pasivaikščioti. Apsivelku seną skrandą, įsidedu ginklą į kišenę ir einu – nors ir naktį – per Vingio parką. Paskaičiavau, kad per valandą sparčiu žingsniu nueinu šešis kilometrus. Po to miegas būna puikus.
Jei nepadarau pratimų arba nepavaikštau, arba per vėlai (stengiuosi po šeštos nevalgyti nieko) ar per riebiai valgiau – organizmas duoda signalą – blogai miegu. Sapnuoju mirusiuosius. Šnekuosi su jais normaliai, nepabundu košmaro kamuojamas, bet tokie mirusiųjų sapnavimai – tai pasąmonės signalas, kad negerai darau!
Dar reikia mylėti moteris. Nėra kitos išeities. Meilė katinams, šunims ar vaikams nepakeičia to. Žinoma, galima mylėti tiktai tas moteris, kurios pačios myli.
Šventai esu įsitikinęs, kad bet koks organas nenaudojamas atrofuojasi, apmiršta. Ir meilės organas, turiu galvoje širdį, ir tie organai, apie kuriuos jūs pagalvojote, ir smegenys. Jeigu netreniruosi raumenų – jie sunyks, jeigu nedirbsi smegenimis, jos suvys – garantuotai. Žmonės, sakydami – išėjau į pensiją, dabar ramiai gyvensiu, nereikės sukt galvos, žiūrėsiu televizorių, gersiu alų, gal kartais paskaitysiu laikraštį arba knygą, leidžia savo smegenims atrofuotis. O paskui sakoma: tik išėjo į pensiją žmogus, ir numirė. Ne todėl mirė, kad išėjo į pensiją, o todėl, kad nebetreniravo visų savo organų.
Kad nesustočiau, vienu metu turiu bent tris nuolatinius darbus. Dabar – kuriu laidą televizijoje, rašau straipsnius ir dėstau studentams. Plius keletą kartų per metus išvažiuoju su turistine grupe kur nors į užsienį, Kai ten papasakoju turistams daugiau negu vietinis gidas profesionalas – pajuntu tikrą gyvenimo džiaugsmą.
Jo surasti gali kiekvienas bet kur, kiekvienoje profesijoje, tik reikia netingėti ir nebūti fatalistui: „Man 60 metų, mano pensija 480 litų, tai aš tik sėdėsiu, įsikišęs kojas į veltinius prie televizoriaus.“ Ne! Jokiu būdu!
Įtampa ir stresai darbe žmogaus nesusargdins. Žmogus gimęs patirti stresą, kaip šuva –medžioti, gaudyti ir vytis. Įsivaizduojate šunį, kuris nejuda, tiktai guli ir valgo? Jis gyvens trumpai ir labai liūdnai. Žmogui labai gerai, jei penkiolika kartų per dieną patiria stresus.
Metams bėgant paaiškėja daugelis paprastų dalykų. Pavyzdžiui, kad prieš žiemą pasiskiepyti pigiau negu vaistai, kuriuos išleisi susirgęs. Kad, užėjus epidemijai, savo automobiliu važinėti pigiau nei troleibusu – susirgęs prarasi darbą ir uždarbį.
Labai svarbus emocinis nusiteikimas. Bijau pasakyt labai nemoksliškai, bet man atrodo, kad virusai ir bakterijos, pakliuvusios į „entuziastingą“ žmogų, dvesia savaime, neišlaiko tos aplinkos.
Vyresniame amžiuje nereikia stengtis keisti savęs kaip nors ypatingai. Nieko iš to neišeis. Taip tvirtino ir vienas neseniai Pekine mane tikrinęs Tibeto gydytojas: prie ko esi per visą gyvenimą pripratęs, to ir laikykis.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę