Algimantas Čekuolis. Mano sveikatos receptai

Jaunystėje dariau viską, kas tiktai užeidavo ant seilės. Ir kuo blogesni dalykai, tokie kaip rūkymas ir „šnapso“ gėrimas, tuo karščiau dariau. Kodėl? Todėl, kad tada buvo ieškojimo laikotarpis. Be to, vienuolika metų plaukiojau jūrose tik trumpam grįždamas į krantą – reikėdavo per kelis mėnesius „atsigriebt“.
 

Pora pavyzdžių. Baigęs literatūros institutą Maskvoje, atvažiavau į Klaipėdą. Buvo vasara, liepos mėnuo. Danėje maudosi žmonės, šokinėja į vandenį. Įšoku ir aš, bet šone, kad tik ne ten, kur visi. Kai iškylu, veidas krauju apsipylęs – pataikiau ant geležinio kuolo.
Arba, pavyzdžiui, šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje nusileidžiu iš laivo motorine valtimi, kad nuplaukčiau į netoliose stovintį lenkų laivą. Tuo metu kyla vėjas ir atneša rūką. Nesimato, nei kur yra mūsų laivas, nei kur lenkų laivas, o mažoje valtelėje nėra net kompaso...
Tokios avantiūros daromos tiktai jaunatvėje. Paskui pradedi suprasti, ką darai, ir tada apima siaubas. Pradedi save tausoti. Jeigu iki to išgyvenai, jeigu nepaklydai su valtim Šiaurės Atlanto vandenyne, jeigu nepasismeigei ant kuolo. Pradedi apgalvoti, kas galima, kas ne.
 

Svarbiausi sveikos gyvensenos principai šiandien


Ne per daug valgyti. Skrandis duoda smegenims sotumo signalą pavėlavęs maždaug 20 minučių. Kada esi alkanas, gali greitai suvalgyti kotletą, antrą, trečią – organizmas „nesakys“, kad esi sotus. Tai visada įvertinu: suvalgau vieną ir žinau, kad tai yra mažiausiai pusė pietų. Tad tęsiu laiką, valgau lėčiau – kad ateitų sotumo jausmas.
Antra, vengti riebaus maisto. Pastebiu, kad nuo jo blogėja kraujo cirkuliacija smegenyse. Matyt, kažkokiu paslaptingu būdu riebalai pakliūva į kraujagysles. Užtat vengiu gyvulinių riebalų, ypač kiaulienos. Jautienoje, avienoje, paukštienoje riebalų mažai.
Rytais tik atsikėlęs neskubėdamas išgeriu stiklinę paprasto vandens. Virškinimui pagerinti. Jeigu galiu, suvalgau vieną arba du obuolius.


Padarau mankštą – nuo kokių 15-kos metų kiekvieną dieną. Organizmas taip priprato, kad, jeigu kokį rytą nepasimankštinu, jis pradeda „ožiuotis“: būna sunkiau susilenkti, judėti.
Mankštą pradedu dar lovoje, stipriu pasirąžymu. Atsikėlęs tempimus pratęsiu, paskui padarau keletą kvėpavimo pratimų. Ištempiu rankas į viršų, suskaičiuoju iki aštuonių, tada pasilenkiu žemyn ir atsipalaiduoju. Taip „atsidaro“ stuburo slanksteliai.
Darant mankštą svarbu nepersitempti ir viską daryti po truputį.
Visą laiką darau prisispaudimus.
Vienų durų staktą naudoju kaip skersinį: pasikabinu ir pakabu – kad išsitemptų sąnariai, raumenys.
Po kiekvieno pratimo pavaikštau arba lengvai pašokinėju.
Dar naudoju tokį kinišką daiktą – dvi pėdos su burbuliukais, kurie stimuliuoja padus.
Po visų pratimų – arba karštas dušas, arba tik iki pusės, bet šaltu vandeniu. Pirmą dieną sunku, bet maždaug po dešimto karto būna blogai, kai to nepadarai.
Kodėl tiek daug apie rytą kalbu? Todėl, kad faktiškai tai duoda pagrindą visai dienai.
Labai naudinga pasivaikščioti. Apsivelku seną skrandą, įsidedu ginklą į kišenę ir einu – nors ir naktį – per Vingio parką. Paskaičiavau, kad per valandą sparčiu žingsniu nueinu šešis kilometrus. Po to miegas būna puikus.
Jei nepadarau pratimų arba nepavaikštau, arba per vėlai (stengiuosi po šeštos nevalgyti nieko) ar per riebiai valgiau – organizmas duoda signalą – blogai miegu. Sapnuoju mirusiuosius. Šnekuosi su jais normaliai, nepabundu košmaro kamuojamas, bet tokie mirusiųjų sapnavimai – tai pasąmonės signalas, kad negerai darau!
Dar reikia mylėti moteris. Nėra kitos išeities. Meilė katinams, šunims ar vaikams nepakeičia to. Žinoma, galima mylėti tiktai tas moteris, kurios pačios myli.
 

Žmogus gimęs veiklai – nenaudojami organai sunyksta


Šventai esu įsitikinęs, kad bet koks organas nenaudojamas atrofuojasi, apmiršta. Ir meilės organas, turiu galvoje širdį, ir tie organai, apie kuriuos jūs pagalvojote, ir smegenys. Jeigu netreniruosi raumenų – jie sunyks, jeigu nedirbsi smegenimis, jos suvys – garantuotai. Žmonės, sakydami – išėjau į pensiją, dabar ramiai gyvensiu, nereikės sukt galvos, žiūrėsiu televizorių, gersiu alų, gal kartais paskaitysiu laikraštį arba knygą, leidžia savo smegenims atrofuotis. O paskui sakoma: tik išėjo į pensiją žmogus, ir numirė. Ne todėl mirė, kad išėjo į pensiją, o todėl, kad nebetreniravo visų savo organų.
Kad nesustočiau, vienu metu turiu bent tris nuolatinius darbus. Dabar – kuriu laidą televizijoje, rašau straipsnius ir dėstau studentams. Plius keletą kartų per metus išvažiuoju su turistine grupe kur nors į užsienį, Kai ten papasakoju turistams daugiau negu vietinis gidas profesionalas – pajuntu tikrą gyvenimo džiaugsmą.
Jo surasti gali kiekvienas bet kur, kiekvienoje profesijoje, tik reikia netingėti ir nebūti fatalistui: „Man 60 metų, mano pensija 480 litų, tai aš tik sėdėsiu, įsikišęs kojas į veltinius prie televizoriaus.“ Ne! Jokiu būdu!
Įtampa ir stresai darbe žmogaus nesusargdins. Žmogus gimęs patirti stresą, kaip šuva –medžioti, gaudyti ir vytis. Įsivaizduojate šunį, kuris nejuda, tiktai guli ir valgo? Jis gyvens trumpai ir labai liūdnai. Žmogui labai gerai, jei penkiolika kartų per dieną patiria stresus.
Metams bėgant paaiškėja daugelis paprastų dalykų. Pavyzdžiui, kad prieš žiemą pasiskiepyti pigiau negu vaistai, kuriuos išleisi susirgęs. Kad, užėjus epidemijai, savo automobiliu važinėti pigiau nei troleibusu – susirgęs prarasi darbą ir uždarbį.
Labai svarbus emocinis nusiteikimas. Bijau pasakyt labai nemoksliškai, bet man atrodo, kad virusai ir bakterijos, pakliuvusios į „entuziastingą“ žmogų, dvesia savaime, neišlaiko tos aplinkos.
Vyresniame amžiuje nereikia stengtis keisti savęs kaip nors ypatingai. Nieko iš to neišeis. Taip tvirtino ir vienas neseniai Pekine mane tikrinęs Tibeto gydytojas: prie ko esi per visą gyvenimą pripratęs, to ir laikykis.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai