Daktaras Samuelis Tacas

Samuelis Tatcas (Shmuel Tatz) yra vienas žinomiausių fizinės terapijos specialistų pasaulyje. Kauno Kūno kultūros institute studijavęs kineziterapiją, vėliau mokęsis pas gydomosios kūno kultūros Lietuvoje pradininką Karolį Dineiką, dirbęs su olimpinėmis šalies rinktinėmis, beveik prieš keturis dešimtmečius S.Tacas emigravo į Izraelį, vėliau – į JAV, įgijo fizinės medicinos gydytojo kvalifikaciją.
 

Daktaro S.Taco „Kūno harmonizavimo“ studiją Niujorko centre, muzikams gerai žinomoje „Karnegi Hall“ lanko daug žmonių, tarp jų – ir Amerikos muzikos, kino bei sporto garsenybės. Vadinamas šamanu ir stebukladariu auksinėmis rankomis gydytojas Samuelis Tacas yra kuklus: „Aš tik labai mėgstu savo darbą. Iš pradžių neatsitraukdavau nuo knygos, – prisimena jis. – Dabar, rankomis liesdamas žmogaus kūną, galiu jį skaityti tarsi atverstą knygą. Net tai, kas parašyta „tarp eilučių“.
Įgudusios rankos, sako gydytojas, turi protą: jos gali ir jausti, ir suprasti. Ar kiekvienas specialistas gali taip dirbti?
 

Apie kineziterapiją, patirtį ir talentą...


„Senovės Kinijoje, – pasakoja daktaras S.Tacas, – gydytojui žmonės mokėdavo tik tada, kai būdavo sveiki. Kai mano pacientas suserga, aš neturėčiau gauti pinigų, nes kažką pražiopsojau. Kineziterapeutas turėtų matyti paciento sveikatos sutrikimus anksčiau, nei jis apie tai pats pasakys.
Kineziterapeutai gydo judesiais (pasyviais ir aktyviais pratimais), įvairiomis elektros, šilumos, šviesos ir kt. procedūromis, individualiomis kiekvienam pacientui. Manau, kad ligonis, norintis pasveikti, turi pats stengtis. Jeigu tau skauda galvą ir nori pasijusti geriau, gali išgerti tabletę aspirino. Bet jeigu nori būti sveikas, turi praktiškai taikyti kineziterapijos metodus. Aš noriu, kad visų specialybių gydytojai žinotų, jog lazerio, magneto, reflekso terapija, manualine terapija ir kt. bei fiziniais pratimais galima labai paspartinti ligonių sveikimą. Vien elektros terapijos yra per 100 įvairių procedūrų. Kineziterapija yra senųjų, hipokratiškųjų, ir šiuolaikinių metodų derinys. Turėjau laimės mokytis manualinės terapijos Lietuvoje ir Rusijoje, pas geriausius specialistus“.


 

... apie „burtininkavimą“


Paklaustas, kaip jaučiasi vadinamas šamanu, gydytojas Samuelis svarsto: „Šamanas – tai ne išsilavinimas, ne mokslo laipsnis. Kai kuriuos muzikus aš vadinu maestro – tai garbingas vardas menininkui. Sakykime, ir šamanas – mano darbo pripažinimas. Tačiau niekuomet negaliu šiuo vardu prisistatyti. Turiu universiteto diplomą, tad galiu prisistatyti: „fizioterapijos daktaras“ arba „daktaras Tacas“. Taip pat nesakau, kad mano rankos – puikios, nežadu, kad „...galiu padėti“. Tik: „stengiuosi padėti savo rankomis“.
Dirbant daug metų, susiformuoja tam tikri instinktai. Dažnai man nereikia girdėti, kuo skundžiasi pacientas. Nes ta informacija nepadeda. Man reikia žinoti, ko pacientas dar nepasakė trims ar keturiems gydytojams, kurie jį jau gydė. Tai – tarsi skaitymas tarp eilučių. Pamenu mano lietuvių kalbos mokytoja Alytaus gimnazijoje p. Raguotienė, stovėdama prie lentos nugara į klasę, sakydavo: „Samueli, tu nerašai!“ Ji visuomet būdavo teisi. Ji jausdavo ir matydavo ne akimis. Kineziterapeuto rankos – tai jo akys, diagnostikos įranga ir protas. Manualinė, arba rankų, terapija – tai diagnostika ir gydymas tuo pačiu metu.
Liesdamas žmogų, aš tikrai jaučiu jo negalavimus. „Užsiblokuoti“ dirbdamas negaliu. Taip perimu labai daug subtilių vidinių dalykų, nuo kurių būtina „išsivalyti“, tarsi ištrinti juos, nes kitaip aš pats sirgsiu savo pacientų ligomis. Man padeda kai kurie metodai: reiki, kitos gilaus atsipalaidavimo metodikos, klasikinė muzika. Garsų ir muzikos vibracijos užpildo ir mano studiją darbo metu. Labai mėgstu M.K.Čiurliono kūrinius. Bendraudamas su kolegomis Lietuvoje patyriau, kad aš sveikesnis už juos, nors jie gerokai jaunesni už mane. Kaip medikui galima liesti žmogų savo rankomis, jei jis nesveikas? Juk net ir atokiau vienas nuo kito būdami, ir be kontakto paliekame pėdsaką vieni kitų sąmonėje – mintimis.
Vienoje klinikoje buvo atliktas tyrimas: viena grupė sergančių žmonių gydėsi ir meldėsi, o kita, kontrolinė grupė – tik gydėsi. Pirmosios grupės pacientai pasveiko greičiau. Šiuolaikinis žmogus, jeigu nesimeldžia, turi medituoti. Nemanau, kad rimtai sergant padės tik tokia praktika. Bet, sakoma, Dievas padės, jeigu pats sau padėsi. Meditacija, malda, gera nuotaika, šeima ir bičiuliai – visa tai daro įtaką fizinei sveikatai. O kineziterapija – tai ne du trys mankštos pratimai. Kineziterapija – kai specialistas su pacientu praleidžia ne mažiau kaip valandą, taikydamas metodus, kurie gali padėti pagerinti sveikatą, išvengti sudėtingų ir sveikatos vis dėlto negrąžinančių operacijų.
 

...apie sveikatą


„Jeigu rimtai norit pasveikti, sakau pacientams, reikės rimto požiūrio. Jeigu skirsi laiko ir mankštai, ir poilsiui, ir maldai bei meditacijai, jau po savaitės gali pasiekti rezultatų. Žmogaus siekis – tai pagrindas. Juk tikrinamės profilaktiškai pas kardiologą ar odontologą, taigi tokios patikros reikia ir judėjimo bei raumenų sistemai. Kaulų tankio tyrimas, kai jį rekomenduoja šeimos gydytojas, dažniausiai parodo, kad osteoporozė jau prasidėjo. O kineziterapeutas gali įvertinti sąnarių, raumenų, kaulų sistemų būklę gerokai iki prasidedant degeneracijos procesams ir nurodyti, kaip jų išvengti. Kineziterapeuto darbas kitoks nei gydytojo, tačiau labai svarbu, kad šie specialistai bendradarbiautų.
Dalies sąnarių endoprotezavimo operacijų būtų galima išvengti laiku pradėjus tinkamai mankštintis, koregavus gyvenseną. JAV klubo sąnario endoprotezavimas kainuoja apie 100 tūkst. dolerių. Draudimas tam skiria pinigų, tačiau dar niekam negrąžino sveikatos...
Amerikoje vis daugiau 30–40 metų žmonių persitempia kasdien po 2–3 val. tobulindami savo kūną sporto klubuose. Tai tampa populiariau nei psichoterapija. „Jeigu kasdien nežaidžiu teniso (neprabėgu kelių mylių, nelankau aerobikos ir pan.), einu iš proto“, – sako tokie pacientai. Tačiau jie pertempia kūną“.
 

...ir paprastus dalykus


– per dieną bent du kartus pasikeiskite avalynę. Dažniausiai ji nėra patogi, o visą dieną avėdami tuos pačius batelius, nejaučiame, kad kenčia stuburas,
– kuo daugiau vaikščiokite basomis,
– sėdėdami prie darbo stalo, nuolat kaitaliokite kojų padėtį (bet nekryžiuokite jų),
– telefono skambutis jums – puiki proga pakilti iš darbo vietos. Kalbėdami galite vaikštinėti arba stovėti ir keliolika kartų pasikelti nuo pirštų ant kulnų. Išnaudokite kiekvieną progą pajudėti. Nes, kaip sakė prancūzų gydytojas Ž.Tiso, jokie vaistai negali pakeisti judėjimo, bet judėjimas gali pakeisti vaistus!

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai