Tokia idėja kilo Tauragės rajone, Gauraičių kaime, ūkininkaujančiam Gintarui Jurkoniui. Prieš kelerius metus ūkininkas pirmą kartą ėmė rinkti juodųjų serbentų pumpurus, o kai verslas pasisekė - padidino serbentynų plotus. Moderniu verslu susidomėjo ir du ūkininko sūnūs: dvidešimt ketverių Aristidas ir ketveriais metais vyresnis Vitoldas. Jie įkūrė jaunųjų ūkininkų ūkius ir juodųjų serbentų sodinukus įveisė 50 ha plote.
G.Jurkonį palaiko ir idėjas padeda įgyvendinti žmona Regina.
Ūkininkas yra baigęs LŽŪU, jo specialybė - agronomas. Ūkininkauti pradėjo vienas pirmųjų - 1991-aisiais. Tačiau žemę dirbo nuolat, o kooperatyvą buvo įkūręs dar tais laikais, kai, norėdami prisidurti prie atlyginimo, kaip ir daugelis, Jurkoniai augino agurkus, gvazdikus, laikė bites ir kt.
Buvo sėkmingų metų, tačiau būta ir nesėkmių. Kaip sėkmingiausius ūkininkavimo metus G.Jurkonis mena 1998-1990-uosius. Tada 30-ies arų sklypas buvo paverstas šiltnamiu, kuriame buvo auginami sėkliniai agurkai. Šiltnamio viduje buvo pastatyta 12 avilių, nes augalus apdulkinančios bitės neturėjo išskristi iš šiltnamio, kad nepakenktų agurkų veislei. Speciali komisija iš Maskvos tikrindavo visus agurkų auginimo etapus. Tik įsitikinę, kad sėkla kokybiška ir atitinka veislę, supirkdavo visą derlių.
Gėlynai prie namų - žmonos Reginos rūpestis. Bėgant metams, jie tampa vis gražesni, pasipildo naujais augalais, bet jokiu būdu neapleidžiami, nors tai ir nėra lengva. Juk ūkininkavimas - ne vienintelis jos darbas. R.Jurkonienė - mokytoja. Ežerėlio vidurinėje mokykloje ji dėsto chemiją bei biologiją. Beje, šioje mokykloje R. Jurkonienė propaguoja ir sveiką gyvenseną. Ežerėlio vidurinė mokykla yra įtraukta į sveikos gyvensenos mokyklų tinklą ir kasmet rengia įvairius projektus šiam tikslui įgyvendinti. Projektai skirti sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui, narkotikų, alkoholio ir tabako prevencijai ir t.t. Praėjusiais metais programa “Noriu augti sveikas ir stiprus” buvo skirta moksleivių stuburo pakitimams, netaisyklingai laikysenai gydyti bei prevencijai.
Anot G. Jurkonio, norint sėkmingai ūkininkauti ir turėti bent šiek tiek pelno, reikia nuolat tobulėti, o svarbiausia - numatyti, kokia ūkio šaka bus pelninga po 3 metų. Maždaug tiek laiko reikia ūkiui pertvarkyti.
G.Jurkonis pasakojo, jog buvo patyręs ir nesėkmių, kurios ateidavo tuomet, kai atrodė, kad verslas turėtų klostytis kuo puikiausiai. Pavyzdžiui, taip nutiko, kai, pasisėmęs patirties Švedijoje, buvo nusprendęs auginti morkas. “Padariau viską, kaip mokė švedai. Iš pradžių sudariau sutartį su įmone, kuri supirks derlių. Tada nupirkau kokybiškos elitinės morkų sėklos. Auginimo technologiją pateikė Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Tačiau įmonė nevykdė sutarties, derliaus nesupirko, ir gražiausios morkos buvo vežamos į mišką šernams šerti.”
G.Jurkonio ūkis ekologinis. Jo serbentynai - elitinės veislės. Tai, kad toks ūkis bus naudingesnis, ūkininkas taip pat įžvelgė prieš kelerius metus. “Be to, ekologinė produkcija - sveikesnė”, - sako jis.
Ūkininkas daugiau kaip trejus metus tos pačios kultūros neaugina. Todėl, įveisęs serbentyną, kuris būna produktyvus apie 10 metų, susimąstė, ar ištvers ilgai auginti tą pačią kultūrą. 3 metus skynęs juodųjų serbentų uogas, prieš kelerius metus uogų nebelaukė ir ėmė skinti pumpurus. “Veikiausiai dar po 3 metų vėl prekiausime uogomis”, - svarsto ūkininkas.
Pumpurų auginimo technologija tokia, kad pjauti serbentų šakas reikia žiemą, kol pumpurai nepradėjo sprogti, t.y. maždaug iki kovo mėnesio. Pumpurų skabymas nuo nupjautų šakų - rankų darbas.
Praėjusiais metais juodųjų serbentų pumpurus iš ūkininko pirko prancūzas ir mokėjo po 25 eurus už kilogramą. Prancūzijoje juodųjų serbentų pumpurai plačiai naudojami parfumerijoje - jie kvapui suteikia truputį „rūgštelės.
Ar patys ūkininkai mėgsta juoduosius serbentus? “Taip”, - atsako pašnekovai. Tačiau vienam patinka pusžalės, o kitam - jau persirpusios uogos.
Daugiau apie serbentų naudą skyrelyje “Sveika mityba”
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę