Baigiasi žiema. Atrodo, kad laikas bėga daug greičiau nei prieš keletą metų. Pirmadienis, tartum, buvo tik vakar, bet kalendorius rodo, kad ryt jau sekmadienis, t.y. diena, kurią reikia švęsti. Dažnam iš mūsų tiesiog nelieka laiko sau. Mūsų laidos kūrybinės grupės darbų ratas sukasi taip pat spėriai. Temos, žmonės, reportažai. Būna net įdomu, kai iš įprasto darbo ritmo „išmuša“ įdomesnis filmavimas.
Štai vieną dieną teko apsilankyti laidos „Be tabu“ filmavimo studijoje. Žmonės geraširdiški, linksmi. Bet „Be tabu“ yra be tabu... Ten eidamas visada turi būti pasiruošęs netikėtumams. Taigi intuicija neapvylė. Kai, vos įpusėjus mūsų pokalbiui su Vytautu ir Ramune, ėmė kristi butaforinių studijos baldų detalės, beliko tik nepasimesti, „susiremontuoti“ savo krėslą ir tęsti pokalbį toliau.
Norėdami savo žiūrovams įdomiau pristatyti jūros dumblių teikiamą naudą, nuvykome į vieną žinomą sostinės grožio saloną. Nuvažiavome ne vieni. Patalkinti mums sutiko jauna graži kolegė iš “Kompiuterijos” laidos. Paslaugios grožio salono darbuotojos buvo paruošusios jūros dumblių vonią, veido ir plaukų kaukes. Pamačiusios, kad mūsų kolegė šviesiaplaukė, kosmetologės ėmė apgailestauti, kad negalės pademonstruoti jūros dumblių kaukės poveikio plaukams. Esą kaukę galėtų užtepti tik tuomet, jei mergina norėtų ne tik sustiprinti savo palukus, bet ir pakeisti jų spalvą. Pasirodo, jūros dumbliai rekomenduojami tik tamsiaplaukėms. Šviesius palukus jie gali nudažyti žaliai.
Važiuodami namo juokavome, kad gal būtų buvę visai įdomu prieš šv. Valentino dieną atsinaujinti ir išbandyti natūralų plaukų dažymo būdą.
Mūsų laida ir “Your Life” vitaminai vaikams surengė vaikų piešinių konkursą „Mano draugas Vitaminas“. Gavome daug piešinių iš įvairių Lietuvos kampelių. Vieni nupiešti vaikiškai, netiksliai. Kiti prilygsta gana aukšto lygio tapybos darbams. Mums visi buvo labai gražūs ir laukiami. Nudžiugome gavę ir vienos mergaitės iš Kauno rajono piešinėlį, kuriame buvo ir eilėraštis, šlovinantis vitaminus. Sukabinus piešinius studijoje, mūsų darbo vieta sušvito naujomis, šiltomis spalvomis.
Norėtume padėkoti Vilniaus visuomenės sveikatos ugdymo skyriaus vedėjai Viktorijai Montvilienei ir lopšelio-darželio “Sveikuolis” direktorei Liubovei Kolcovai, paskatinusioms švietimo įstaigas dalyvauti konkurse.
Su vaikais teko bendrauti ir daugiau. Vasaris Vilniuje paskelbtas sveikatos mėnesiu. Tam skiriama daug įvairių renginių. Gavusi pakvietimus apsilankyti pas pradinių klasių mokinukus, mielai sutikau. Manau, kad vaikams niekada nebus per daug informacijos ar pokalbių apie sveiką gyvenseną. Vienas per kitą vaikai skubėjo pasakoti, kaip jie stengiasi valgyti daugiau vaisių ir daržovių, negerti kokakolos, mažiau smaguriauti saldumynais. Vieni geros savijautos šaltiniu laiko mankštą ir sportą, kiti - vitaminus ar tai, kad žiemą valgo daug košės. Svarbiausia, kad jie tuo tikrai tiki.
Atrodo, tai tik keli pokalbiai su mokyklinukais, bet jei į jų mažas galveles dažniau pasibels mintis, kad sveikai gyventi yra geriau, manau, rezultatas tikrai bus puikus. Aišku, tas darbas nieko vertas, jei suaugusieji nerodys mažiesiems tinkamo pavyzdžio.
Laidose tenka dažnai kalbėti apie tai, kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tačiau lengviau kalbėti nei taip padaryti. Teko ir man patirti tokią savijautą, kai net kalbėti visai nesinori. Norisi tik prigulti. Bet kurgi Tu čia prigulsi, kai kalendorius pilnas darbų. Kas bus, jei iki ketvirtadienio, kai filmuojama laida, sveikata nepagerės? Nuo nemigos pajuodusius paakius galima užgrimuoti, bet ką daryti su balsu? Teks pasitelkti į pagalbą žinomus liaudies receptus, tačiau į vaistinę taip pat reikės užsukti. Juk nėra situacijos be išeities. Ji randama ir tada, kai net „Sveikam Žmogui“ sušlubuoja sveikata.
Mūsų laidos žiūrovams ir žurnalo skaitytojams linkiu saugoti savo sveikatą ir nesirgti. Na, o jeigu jau sunegaluotumėte, būtinai skirkite laiko sau ir prie niekada nesibaigiančių darbų grįžkite tik visiškai pasveikę.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę