){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ankstyvas trečiadienio rytas, įsukame į mokyklos kiemą. Kalbinsime direktorių - jis sėkmingai įveikė priklausomumą nuo alkoholio. Po interviu nusprendžiame užkąsti. Operatoriaus niekaip nepavyksta įtikinti, kad reikia pusryčiauti. Kol mes su pasimėgavimu kemšame pyragėlius su dešrelėmis, direktorius geria kavą ir užsimena, kad anksčiau galėdavo dešimtis tokių suvalgyti, dabar diabetas verčia sverti kiekvieną kąsnį. Su operatoriumi vėliau nusprendžiame, kad kiekviena priklausomybė iš žmogaus per daug atima. Tad ar verta pradėti?
Filmuodami rubriką “Vaistinėlė” visada žinome, kad kas nors turi nutikti. Juk sukeliame nemažai šurmulio: operatorius, lempos, režisierius, Lijana su gausybe lapų. Kai kurie žmonės tiesiog smalsaudami pasižiūri, kartais priėję paklausia, kada rodys laidą. Tačiau visuomet atsiranda labai jau savo rūpesčiuose paskendęs žmogus. Šį kartą vaistininkė Lijana visus nustebino. Pribėga prie jos moteriškė ir ima skųstis padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Lijana atsidūsta ir ima teirautis apie simptomus, siūlo čia vienų vaistų, čia kitų. Operatorius ir režisierius kuriam laikui sustingsta. Staiga operatorius paklausia: gal pafilmuojam? Nuskamba darnus visos kūrybinės grupės juokas, ir moteriškė apsižvalgiusi supranta, kad čia vyksta filmavimas. Ji taip pralinksmėja, kad išeina iš vaistinės nenusipirkusi vaistų - tikriausiai smagus juokas padeda išgydyti visus negalavimus.
Filmavimo diena. Iš tiesų filmavimo diena - daugiau nei “išprotėjusi”. Visi skubame, lekiame, prieš akis kaip kaleidoskope bėga įvairūs pašnekovai, problemos ir gausybė sudėtingų terminų. Būna akimirkų, kai negali likti nuošalyje ir galvoti apie kadruočių ilgį, geresnį rakursą ir panašius dalykus, esi priverstas būti tik šią akimirką. Lankėmės vaikų ligoninėje. Kaip visuomet operatorius sulaukė “gerbėjų” - du berniukai smalsaudami stebėjo kamerą ir klausinėjo, ar užeisime į kiekvieną palatą. Sužinoję, kad netrukus išvažiuosime, vyrukai pastebimai nuliūdo. Laidos vedėja Irena Pivoriūnienė pasidomėjo, ką tokie šaunūs vyrai veikia ligoninėje. Vieno atsakymas kuriam laikui sustabdė šypsenas mūsų veiduose - vaikui jau pusę metų nekrenta temperatūra ir niekaip nepavyksta diagnozuoti ligos. Irena mirktelėjo operatoriui, šiek tiek juos pakalbinome, pasiteiravome, ką jie daro, kai jiems skauda pilvus. Matėme, kad jie “po filmavimo” labai patenkinti - mojo rankomis ir ėjo į savo palatas. Tikrai nebuvo gaila tų kelių jiems skirtų minučių, nors ir pavėlavome į kitą filmavimo seansą.
Antroji filmavimo diena. Tą dieną teko patirti nepamirštamų emocijų - greitosios pagalbos mašina lėkėme Vilniaus senamiesčiu. Norėjome atlikti bandymą ir tuo pačiu priminti vairuotojams, kad būtų atidesni kelyje. Ne mažiau išbandymų teko patirti ir sėdintiesiems automobilyje, t.y. mums. Aš nepamiršau prisisegti, o štai Irena atsisėdo ant tokios kėdutės, prie kurios nebuvo saugos diržo. Nors ir buvau prisisegusi, tačiau vis tiek abiem rankomis laikiausi, kameros štatyvas laisvai lakstė iš vieno mašinos krašto į kitą. Mačiau, kad Irena labai susikaupusi. Vėliau ji prisipažino su nerimu žiūrėjusi į operatorių. Tik vėliau, žiūrėdama filmuotą medžiagą, supratau, kodėl ji nerimavo. Vairuotojas skubėjo kaip pas tikrą ligonį, tad sukosi gana staigiai. Mačiau, kaip per posūkius operatorius “prilimpa” prie durų.
Ketvirtadienio vakaras, tiksliau - toks laikas, kai visi jau guli lovose ir žiūri žinias. Vyksta įrašas. Visi tikrai pavargę ir mažiausias žodelis galėtų įžiebti konfliktą, tačiau vyrauja kažkokia isteriško juoko atmosfera. Jau paskutiniai dubliai, Irena turi pasakyti kito reportažo pristatomąjį tekstą. Reportažas bus apie hemorojų. Ji sako “dabar apie ligą, apie kurią nešnekama” ir tyliau priduria “hemorojų”. Nuskamba darnus visos kūrybinės komandos juokas, tai kartojasi kelis kartus, jai siūloma pašnibždėti paskutinį žodį, užrašyti jį ant lapo ir parodyti, galiausiai Irena neiškenčia ir pakeičia tekstą. Kai po vieno dublio niekas nesijuokia, režisierius nusprendžia, kad tekstas nuskambėjo pakankamai rimtai. Skirstomės namo. Rytoj - vėl darbas. Tačiau šypsenos veiduose lieka dar ilgai.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę