Lietuvoje ir pasaulyje

 Greitai neturėsime vaistų infekcijoms gydyti

Dėl netinkamo antibiotikų vartojimo gresia pavojus, kad greitai nebeturėsime veiksmingų vaistų infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir, pavyzdžiui, organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės ar net visai neįmanomos, įspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.
Taip gali atsitikti dėl to, kad atsiranda antibiotikams atsparių infekcijų, kurių jau neįmanoma išgydyti turimais vaistais. Kasmet vien tik Europos Sąjungoje nuo tokių infekcijų miršta daugiau nei 25 tūkst. žmonių.

Norint to išvengti, specialistai pataria žmonėms:

·         Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, esant šaltkrėčiui. Antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.

  • Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui. Kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju.
  • Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus, parduodamus be recepto.
  • Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų ir nenutraukite jų vartojimo, jei pasijutote geriau, išgerkite visus gydytojo paskirtus antibiotikus.

 

Į namus braunasi graužikai. Ką daryti?

Rudenį į namus žiemoti arčiau žmonių sugrįžta graužikai. Žiurkės ir pelės ne tik puola ir užteršia maistą, bet ir platina įvairias ligas. Todėl graužikus būtina naikinti ir sudaryti kuo nepalankesnes jiems gyvenimo sąlygas.
Įsiveisę graužikai ėda ir gadina maisto produktus, užteršdami juos šlapimu, seilėmis, išmatomis arba plaukais. Taip jie platina įvairias ligas: leptospirozę, jersiniozę, listeriozę, trichineliozę, bruceliozę, tuliaremiją, salmoneliozę, erkinį encefalitą, Laimo ligą, pasiutligę ir kt.          
Kaip apsisaugoti? Pirmiausia reikia tinkamai prižiūrėti aplinką, sudaryti graužikams netinkamas gyvenimo sąlygas – pašalinti buitines atliekas, nupjauti žolę, ypač aplink pastatus, ir neleisti jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Jeigu ant pastatų raizgosi vijokliniai augalai, juos būtina pašalinti.

Namuose reikia sandariai uždengti visus maisto produktus ir vandenį. Nenorint užsikrėsti graužikų platinamomis ligomis, reikia negerti vandens iš atvirų vandens šaltinių, plauti daržoves ir vaisius. Aišku, nevartoti maistui graužikų apgraužtų ir, be abejo, užterštų maisto produktų.

Kol graužikai neišplito, juos galima naikinti mechaninėmis priemonėmis (spąsteliais, gaudyklėmis, lipniomis juostomis, suteptomis klijais ir kt.), dažnai gelbsti ir natūralūs graužikų priešai – katės. Bet jei graužikai jau išplito, be cheminių priemonių neapsieisime.

 

Į Lietuvą netruks atkeliauti gripas – saugokimės!

 

Sezoninis gripas – užkrečiamoji virusinė liga, žiemos mėnesiais dažnai tampanti epidemija. Kai kuriais atvejais, įvykus komplikacijoms, jis gali virsti sunkiu plaučių uždegimu arba gali išsivystyti kitų komplikacijų, kurios kartais baigiasi net mirtimi.

Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad gripo poveikį galima sušvelninti vakcinomis. Jų efektyvumas siekia 80 proc. Persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas. Tačiau jis neapsaugo nuo pasikeitusios gripo virusų sudėties, todėl skiepytis reikia kasmet.

Dažniausiai gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio–kovo mėnesiais, taigi geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas. Paprastai jis susiformuoja maždaug per 2 savaites, stipriausias būna 4–6 savaitę po injekcijos.

Pasitarus su gydytoju, verta skiepytis ir prasidėjus epidemijai, nes, užsikrėtus gripu, vakcina sumažina komplikacijų tikimybę.

Skiepytis nuo gripo ypač rekomenduojama:

• 65 m. ir vyresniems asmenims;

• asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, imunodeficitinės būklės asmenims) ligomis;

• dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas ir kt.);

• asmenims, gyvenantiems socialinėse globos įstaigose.

Nerekomenduojama skiepytis nuo gripo:

• jei jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai;

• jei esate alergiškas kiaušinio baltymui.

 

 

Netramdykite kūdikio verksmo

Naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Pediatrics“, autoriai priėjo prie išvados, kad nereikia bijoti leisti vaikui prieš miegą išsiverkti, – taip ne tik pagerėja vaiko miego kokybė, bet ir sumažėja motinų depresija ar kiti emociniai sutrikimai. Prie tokios išvados buvo prieita po ilgalaikių tyrimų. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad toks metodas (gal taktika) nedaro jokios žalos nei vaikų miego kokybei, nei psichikos sveikatai, nei elgesiui ar santykiams su tėvais.

Kaip pastebi Rahil D. Briggs iš Niujorko Montefiore medicinos centro: „Tai yra stresas kūdikiui, bet jis priskiriamas teigiamam stresui. Teigiamas stresas moko vaiką įveikti nusivylimus, ir tai svarbu tolesniam vaiko gyvenimui.“

DNR nėra nekintama

Nors daugelis manome, kad paveldėtos DNR pakeisti negalima, pasirodo kaip rašoma „Cell Metabolism“, taip nėra. Tyrimai rodo, kad kai sportuoja sveiki neaktyvūs vyrai ir moterys, tai sukelia gana greitus DNR pasikeitimus. Sportuojant genetinis kodas nesikeičia, tačiau chemiškai ir struktūriškai kinta raumenų DNR molekulės. Šios DNR modifikacijos yra ankstyvieji raumens jėgos ir struktūros genetinio perprogramavimo etapai, sako Juleen Zierath iš Švedijos Karolinska instituto.

Be to, tyrimų metu buvo iškelta prielaida, kad rytinė kofeino dozė gali paveikti raumenis panašiai, kaip ir fizinis aktyvumas.

Mokslininkai teigia, kad kofeino poveikis atkartoja raumenų susitraukimo procesą, vykstantį fizinio aktyvumo metu. Tiesa, fizinio aktyvumo pakeisti kavos puodeliu jie nerekomenduoja.

Šie atradimai pateikia įrodymus, kad mūsų genomai yra dinamiškesni negu tikėtasi.

Nustatytos naujos jogurto savybės

Amerikos širdies asociacijoje pristatytas tyrimas parodė, kad į savo mitybą vertėtų įtraukti mažo kaloringumo jogurtą – nustatyta, kad jis padeda sumažinti sistolinį kraujo spaudimą ir kartu mažina hipertenzijos (t.y. padidėjusio kraujospūdžio ligos) išsivystymo riziką. Tyrėjai pastebi, kad žmonės tinkamai neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, todėl jiems dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais. Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.

Jau anksčiau tyrimais nustatyta jogurto nauda sveikatai, tačiau ji buvo daugiau siejama su poveikiu reguliuojant svorį ir kūno masės indeksu.

Jogurte yra kalcio, daug būtinų maistinių medžiagų, taip pat tai yra geras baltymų šaltinis.

Sveika mityba, į kurią reikėtų įtraukti ir neriebų jogurtą, kartu su fiziniu aktyvumu gali sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija, riziką ir kartu išvengti jos keliamų neigiamų poveikių sveikatai, pažymi tyrimo autoriai.

Ar Facebook‘as skatina depresiją?

Netylant diskusijoms ir susirūpinimui dėl socialinių tinklų poveikio psichinei paauglių sveikatai, buvo atliktas tyrimas, kurio duomenys pateikti žurnale „Journal of Adolescent Health“. Ištyrus 190 paauglių, kurie daugiau kaip pusę laiko praleidžia bendraudami Facebook‘u ar kitais socialiniais tinklais, jokių aiškių depresijos požymių nenustatyta.

Tyrime dalyvavęs prof. Megan Moreno pastebėjo, kad tėvai neturėtų pernelyg dėl to nerimauti, jei jų vaiko elgesys ir nuotaika nepasikeitė ir jei jis turi draugų ir toks bendravimas netrukdo mokslui.

Tiesa, nors Facebook‘as ir nėra susijęs su depresija, tėvai turėtų aiškinti vaikams apie saugų ir subalansuotą naudojimąsi socialiniais tinklais. Kaip teigia tyrimo autoriai, tai pirmasis tyrimas, pateikęs mokslinių įrodymų, kad nėra tiesioginio ryšio tarp socialinių tinklų naudojimo ir depresijos rizikos. 

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai