Rudens lygiadienis: laikas nusiraminti

 Rugsėjis žymėjo perėjimą iš šiltojo į šaltąjį metų laikotarpį. Šis mėnuo buvo šviesos ir tamsos pusiausvyros, susikaupimo laikas, tuo metu būdavo apsivaloma nuo susikaupusių ir pasenusių daiktų, o kartu apvaloma ir siela.

Nuo rudens lygiadienio prasidėdavo ir Ilgių – artėjimo į Vėlines – metas. Šiuo metu gyvybės centras – ugnis – iš lauko sugrįždavo į namus, namų židinį, kur šildydavo šeimą ir buvo saugoma iki pat pavasario.

Jau nuo seniausių laikų lygiadienis, dar vadinamas Lygės švente, reikšdavo aukojimą dievybėms ir dėkojimą joms už išaugintą derlių, taip pat išreiškiant pagarbą ir supratimą apie besikeičiančias oro sąlygas, nuo kurių priklausė žmogaus gyvenimas.

Pasiruošimas žiemai

Saulė senoliams buvo visa ko centras, žmogaus gyvenimas ir kasdienybė sukosi aplink saulę ir jos lemiamus metų laikus: keltasi saulei kylant, gultasi saulei leidžiantis. Saulė darė įtaką gamtos pokyčiams, taigi ir žmogaus būčiai. Per rudens lygiadienį danguje saulė šviečia net penkias valandas trumpiau nei vidurvasarį, todėl tai yra tarsi ženklas, kad visas pasaulis, visa gamta ruošiasi žiemai ir ramybės laikotarpiui. Nuo šios dienos pradeda šalti, nebegalima maudytis.

Lygiadienis, trumpesnės dienos protėviams reiškė įžengimą į Vėlinių laukimą, o tai, kad galiausiai tamsa kasdien trunka ilgiau nei šviesa, reiškė, jog laikas baigti visus darbus laukuose ir daržuose. Taip pat laikas ir susikaupti, nusiraminti, laiką leisti namuose, prie ugnies, su šeima.

Aukojimai

Rudens lygiadienis dažnai būdavo minimas dar labai senomis pagoniškomis tradicijomis – gyvulių, o dažniausiai ožio aukojimais. Aukojimas simbolizuodavo padėką dievui Žemininkui už derlių. Be ožio, aukoti veršiukai, kaulės, gaidžiai, vištos, žąsys. Ožys ir ožka aukoti dažniausiai, kadangi ožys laikytas vaisingumo simboliu. Šios aukojimų apeigos buvo tarsi simbolinis derliaus nuėmimo paminėjimas ir jo dovanų šventimas.

Apeigos rudenį dažnai vykdavo net kelis kartus – nuo pat rudens lygiadienio iki spalio pabaigos, o kartais ir iki pat lapkričio vidurio.

Įdomu tai, kad nors šios apeigos yra itin archaiškos, yra įrodymų, kad jos Lietuvos–Baltarusijos pasienyje buvo vykdomos net 19 amžiaus viduryje.

Šiandien įvairiose Lietuvos vietose organizuojamų lygiadienio paminėjimo švenčių metu taip pat aukojamas ožys – tiesa, šiaudinis, deginamas skambant senovinei muzikai ir vykstant ugnies šventei.
Orų spėjimai

Krikščioniškame kalendoriuje rugsėjo 21-oji yra šv. Mato diena, o tuo metu seni žmonės turėjo pamėgtą posakį, gerai nusakantį metų laikų pokytį ir perėjimą į šaltąjį sezoną: „Nuo Mataušo ir žemė ataušo.“ Na, o po lygiadienio praėjus savaitei – rugsėjo 29 d. – švenčiamos Mykolinės, pagal kurias būdavo spėjama, kokie bus orai visą rudenį ir žiemą. Jei tą dieną pučia pietų ar vakarų vėjai – ruduo bus ilgas, o žiema šilta, jei vėjai šiaurės ar rytų, taip pat jei tą dieną giedra, – žiema bus šalta.

Mykolinės taip pat dažniausiai sutampa su Bobų vasaros viduriu, kurių metu trumpam tarsi sugrįžta vasara su saule, šiltu oru, ore besidraikančiais voratinkliais.

Bobų vasara, nors nedaugelis tai žino, yra susijusi su dvasiomis, arba kitaip – Vėlėmis: dar pagal baltų tradicijas Bobos yra mūsų moterys prosenelės, o Diedai, švenčiami, spalio pabaigoje, yra mūsų vyrai protėviai.

 

 

Rudens lygiadienis 2012 m. stos rugsėjo 22 d. 17 val. 49 min. Paprastai lygiadienis būna rugsėjo 22–23 d. 

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai