){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tarptautinė ligų klasifikacija nurodo daugiau nei šimtą reumatinių ligų - įvairių judamojo aparato ir jungiamojo audinio pažeidimų.
Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinikos vadovė docentė Asta BARANAUSKAITĖ pažymėjo, kad pagal vyraujančią pažeistą organizmo vietą reumatines ligas galima suskirstyti į šias grupes:
• Sąnarių ir stuburo ligos. Jos pagal prigimtį skirstomos į uždegimines ir degeneracines.
• Periartikulinės ligos. Pažeidžiami aplink sąnarius esantys audiniai: raiščiai, fascijos, tepaliniai maišeliai. Tai vadinamieji periartritai.
• Kaulų ligos: išretėjimas ir kiti vientisumo pažeidimai, navikai, įgimti pakitimai.
• Reumatinės sisteminės autoimuninės ligos. Sergant pastarosiomis dėl sutrikusios imuninės sistemos veiklos daugiausia nukenčia vidaus organai.
Kai kurios reumatinės ligos būdingesnės vienai ar kitai lyčiai ar amžiaus grupei. Ankiloziniu spondiloartritu (Bechterevo liga), podagra dažniau serga vyrai, o 90 proc. sergančiųjų sistemine raudonąja vilklige yra moterys. Artroze dažniau serga moterys, tačiau ši liga labiau susijusi su amžiumi, o ne su lytimi. Osteoporozė - taip pat amžiaus problema: senstant kaulai retėja. Ankiloziniu spondilioartritu pradedama sirgti jaunystėje.
Vadinamosios “ataugos” yra osteoartrozė arba osteochondrozė - sąnarių ar stuburo degeneracinių pokyčių išdava.
Osteoartrozės metu pakinta kremzlės struktūra, ji pamažu darosi nepilnavertė: nelygi, grublėta. Kremzlės dalelių patenka į sąnario skystį, ir jos sukelia uždegiminę reakciją. Sąnariniai kaulų galai, pažeisti ligos, vis labiau kalcifikuojasi, atsiranda kaulinių išaugų. Kaulas tarsi sustiprėja, tačiau atlikti kremzlės funkcijos - tolygiai padengti sąnarinį paviršių - jis negali. Sąnarį skauda, jis girgžda, kartais pabrinksta, pamažu deformuojasi. Iš čia ir pavadinimas - deformuojamoji osteoartrozė.
Ligos priežastys nėra žinomos. Sutrikus autoimuninei sistemai, organizmas ima gaminti tam tikras medžiagas, kurios sukelia lėtinį sąnario sinovinio dangalo uždegimą, ardo kremzlę ir kaulą. Reumatoidinis artritas - lėtinė, savaime progresuojanti liga. Nemaža dalis ligonių per keletą pirmųjų ligos metų praranda darbingumą. Šiuo atveju labai svarbu pradėti gydytis jau pačioje ligos pradžioje, nes progresuodama liga sužaloja vis daugiau sąnarių, sukelia nepataisomus jų pokyčius.
Osteoporozė - liga, kuria sergant mažėja mineralinių medžiagų kiekis kauluose. Jie pasidaro trapūs ir greitai lūžta.
Žmogaus kaulai tvirtėja iki 30-35 metų, o vėliau kaulinio audinio mineralizacija po truputį mažėja. Kuo daugiau kaulinės masės sukaupiama, tuo ilgesniam laikui jos užtenka. Kartais žmonės galvoja, kad kaulus maudžia dėl to, kad jie retėja. Iš tiesų sergant osteoporoze nebūna klinikinių simptomų, kol vieną dieną dėl menkiausio smūgio (pavyzdžiui, paslydus) kaulas lūžta.
Į osteoporozę atkreiptas dėmesys tada, kai žmonės ilgesnį laiką pabuvo kosmose. Pastebėta, kad nejudrumas (kosmoso sąlygomis - ir gravitacinės jėgos nebuvimas) turėjo labai didelę įtaką kaulų tankio mažėjimui. Nejudant labai greitai atrofuojasi ir raumenys, ir kaulai. Neturime pamiršti, kad jų funkcija - judėti.
Visą gyvenimą labai svarbu, kad organizmas nestokotų kalcio, vitamino D. Osteoporozė gresia tiems, kurie nemėgsta ar netoleruoja pieno produktų.
Kaulų tankio tyrimais derėtų pasidomėti moterims, kurioms anksti pasireiškia menopauzė - iki 45 metų, o ypač - žmonėms, patyrusiems kaulų lūžį nuo nestipraus smūgio.
Koksibų sukūrimas - labai didelis reumatologijos mokslo pasiekimas, bet ne vienintelis. Uždegiminėms ligoms gydyti pasaulyje jau vartojama keletas naujų, nepaprastai veiksmingų vaistų, vadinamųjų citokinų inhibitorių, kurių vartojant reumatoidinio artrito metu galima iki tam tikro laipsnio gali išnykti kremzlės ir kaulinio audinio pakitimai (anksčiau laikyti neišnykstančiais). Sukurta naujų vaistų nuo artrozių - chondroprotektorių, gausėja vaistų nuo osteoporozės. Tobulinamos ir kuriamos naujos gydymo schemos, vartojant seniau žinomų vaistų. Vyksta tyrimai, kaip, užuot sąnarius protezavus, atlikti kremzlės plastiką - implantuoti sveiką kremzlę vietoje sunykusios.
Gydant malšinamas sąnarių skausmas, slopinamas uždegimas, siekiama apsaugoti nuo vidaus organų pakitimų, išsaugoti sąnarių funkciją, sustabdyti ligos progresavimą.
Jei nėra uždegimo (pvz., osteoartrozės, stuburo degeneracinių ligų metu), labai tinka nefarmakologinės priemonės.
Uždegimui slopinti dažniausiai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kurie mažina prostaglandinų - vienos svarbiausių uždegimą sukeliančių medžiagų - sintezę. Tačiau kai kurios prostaglandinų rūšys įvairiuose organuose atlieka ir apsaugines funkcijas. Vienas iš tokių organų - skrandžio gleivinė. Mažėjant prostaglandinų, susilpnėja ir skrandžio gleivinės apsauga, gali vystytis skrandžio uždegimas ir netgi opos. Manoma, kad ketvirtadalį skrandžio opų sukelia NVNU vartojimas. Tokios opos dar vadinamos “tyliosiomis”, nes dažnai aptinkamos tik tada, kai pradeda stipriai kraujuoti. Taip atsitinka dėl to, kad NVNU slopina ir opos siunčiamus skausmo signalus - pagrindinį opos klinikinį simptomą. Ilgai gydydami NVNU lėtines ligas, gydytojai atsižvelgia į šią riziką ir imasi papildomų priemonių skrandžiui apsaugoti.
Pastaruoju metu sukurti vaistai, kurie slopina uždegimą sukeliančias prostaglandinų rūšis. Tai vadinamieji koksibai - celebreksas ir rofekoksibas (VIOXX). Pastarojo vaisto jau galima rasti ir mūsų šalies vaistinėse. Vaistų veikimo mechanizmas bei klinikinių tyrimų rezultatai liudija, kad jie labai veiksmingai mažina skausmą ir uždegimą, saugūs virškinamajai sistemai ir puikiai toleruojami ligonių.
Nuo kai kurių uždegiminių ligų gali būti gydoma steroidiniais vaistais - gliukokortikoidais bei kitais imuninės sistemos veiklą koreguojančiais vaistais.
Pasak doc. A.Baranauskaitės, besigydydami žmonės kartais padaro klaidų, delsia apsilankyti pas šeimos gydytoją ar specialistą. Sergantieji lėtinėmis sąnarių ligomis savarankiškai netinkamai keičia medikamentų dozes arba, geriau pasijutę, nelaiku nutraukia gydymą. Visuomet ligą lengviau įveikti, kai prieš ją kartu kovoja ir gydytojas, ir ligonis.
“Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geresnių rezultatų pasiekiama, - pabrėžė doc. A.Baranauskaitė. - Šiuolaikinis mokslas pripažįsta, kad sistemines, uždegimines autoimunines ligas reikia pradėti gydyti nedelsiant. Kuo intensyviau gydoma ligos pradžioje, tuo didesnė tikimybė sustabdyti ligos progresavimą, atitolinti neįgalumą. Artrozės atveju keletą metų žmogus gali gyventi malšindamas skausmą kompresais ar kitomis nefarmakologinėmis priemonėmis, nejausdamas didesnio sveikatos sutrikimo.Tačiau laikui bėgant skausmai stiprėja. Nereikia laukti, kol jie tampa nepakenčiami - skausmą palengvinti padeda tinkamai parinktas medikamentinis gydymas. Jeigu sąnaryje atsiranda negrįžtamų pakitimų, iš anksto reikia planuoti bei ruoštis ir sąnario protezavimui.
Tačiau kalbą apie sąnarių ligų gydymą reikia pradėti nuo gyvenimo būdo. Daugelio problemų sprendimas palengvėtų, jeigu nuo jaunų dienų žmogus rūpintųsi tinkamu fiziniu aktyvumu, mankštintųsi, racionaliai maitintųsi ir vengtų antsvorio. Sveikata reikia rūpintis dar jauniems, kad galėtume pasidžiaugti rezultatais sulaukę brandaus amžiaus. Fiziškai aktyvūs žmonės kaupia sveikatos kapitalą. Tie, kurie rūpinasi savimi, ištikti ligos, kęs mažesnius skausmus. Dažnai nepastebime ryškesnių skirtumų, lygindami sąnarių rentgenogramas tų ligonių, kurie nesimankština, ir reguliariai atliekančių fizinius pratimus. Tačiau pastarieji jaučiasi geriau.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę