){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Labai svarbu, kaip apsirengusius išleisite sūnų ar dukrą į mokyklą. Nerekomenduojama dėvėti apatinių rūbų iš sintetinio pluošto. Verčiau renkite vaikus drabužiais iš natūralios medvilnės, lino ar vilnos. Rūbai turi būti ne per ankšti, lengvi ir patogūs. Svarbu, kad vaikas įprastų fizinio lavinimo pamokai turėti atskirą sportinę aprangą ir batelius. Po pamokos būtina persirengti sudrėkusius marškinėlius, nusiprausti, tai apsaugos nuo peršalimo ligų.
Mokyklinė avalynė (geriau odinė ar iš odos pakaitalo) turi būti patogi, pralaidi orui; padas - minkštas, lankstus. Priekinė bato dalis - platesnė, nespaudžianti pirštų, o pakulnė ne aukštesnė nei 2-4 cm. Mergaitėms nerekomenduojami bateliai aukštais kulniukais, nes kojoms tenkantis didelis krūvis deformuoja pirštus, todėl plokštėja pėda, sutrinka kraujo apytaka. Nereikėtų eiti į mokyklą lakine avalyne ar sportiniais bateliais. Ypač berniukams reikėtų paaiškinti, kad visą dieną mokykloje avėti sportiniais bateliais nesveika ir nehigieniška - kojos prakaituoja, susidariusi drėgmė ir šiluma vargina pėdas ir t.t.
Rinkitės kuo ryškesnę ir lengvesnę kuprinę: pradinukų turėtų sverti iki 700 g, o vyresniųjų - iki 1 kg. Kuprinių medžiaga turi būti tvirta, atspari šalčiui, o diržai ne siauresni kaip 35-40 mm. Svarbu, kad diržo ilgis būtų patogiai reguliuojamas. Nuo pirmos klasės būtina nešioti kuprinę. Ar žinote, kodėl? Mat nešant daug knygų bei sąsiuvinių portfelyje ar krepšyje, pagrindinis krūvis tenka vienai pusei, dėl to gali sutrikti laikysena. O nešiojant kuprinę krūvis per pečių lanką pasiskirsto tolygiai, todėl išlaikoma simetriška kūno padėtis. Paaiškinkite vaikui, kad negalima nešioti kuprinės ant vieno peties. Be to, tėveliams retkarčiais reikėtų pasidomėti, ką jų vaikai nešiojasi kuprinėse...
Ryški įspėjamoji kuprinės spalva bei šviesą atspindinčios medžiagos arba atšvaitai užtikrins jūsų vaiko saugumą gatvėje.
Higienos normos projekte apšvietimui siūlomos tik liuminescencinės lempos (klasės turi būti apšviestos ne mažiau kaip 300 lx). Silpnesnės regos ar blogesnės klausos mokiniai sodinami priekyje į jų ūgiui pritaikytus suolus. Atstumas nuo lentos iki pirmųjų suolų turėtų būti 2,6-3 m. Jei mokykliniai baldai neatitinka ūgio ir amžiaus, mokiniai yra priversti sėdėti netaisyklingai, susikūprinę, kaklo ir nugaros raumenys greičiau pavargsta.
Sėdėti reikia: “giliai”, t.y. šlaunys turi liesti kėdės sėdimąją dalį. Kėdės atlošas turi tvirtai remti nugarą juosmens srityje ir žemiau menčių. Tarp liemens ir stalo krašto turi likti 3-4 cm tarpas. Kojos per klubo ir kelio sąnarius sulenktos tiesiu kampu - visa pėda turi remtis į grindis. Stalo aukštis turi būti toks, kad, sulenkus ranką per alkūnę stačiu kampu, dilbis ir priekinis stalo viršaus kraštas apytikriai būtų tame pačiame lygyje, tuomet tarp akių ir knygos bus išlaikomas optimalus 35 cm atstumas.
Namuose rekomenduojama vaikui turėti atskirą kambarį, o jei šeimoje auga keli vaikai, atskirą kampelį, kuriame būtų stalas, kėdė, lova, pakabinama lentyna ar pastatoma spintelė knygoms. Stalą pastatykite taip, kad natūrali šviesa kristų iš kairės pusės arba iš priekio. Kad užtektų natūralaus apšvietimo pro langus, stiklai turi būti švarūs. Svarbu, kad stalas ir kėdė atitiktų vaiko ūgį: padėjus ant kėdės pagalvėlę, sumažės stalo aukštis, o pastačius po kojomis suolelį, nekabės vaiko kojos. Vaikas sėdės taisyklingai, kai stalo viršus sieks jo krūtinkaulio galą, o kėdė bus sulig blauzda.
Mokiniams, grįžus iš mokyklos, naudinga 1-1,5 val. pamiegoti. Pamokas reikėtų ruošti išvėdintame kambaryje, skaitant ar rašant būtina remtis į kėdės atkaltę. Sekite, kad vaikas nesiremtų į stalo kraštą, nesikūprintų, neskaitytų ar nerašytų gulėdamas ant sofos ar esant blogam apšvietimui. Nuo antrosios rugsėjo pusės iki balandžio pabaigos vaikui ruošiant pamokas ryte ar antroje dienos pusėje, reikia įjungti dirbtinį apšvietimą. Stalinė lempa su gaubtu statoma vaikui iš kairės pusės. Elektros lemputė turi būti 40-60 W galingumo. Geriausias laikas pamokėlėms ruošti - nuo 16 iki 18 val. po pietų, o besimokantiems po pietų - 9.30-11 val.
Vaikai turi valgyti ne mažiau kaip 3-4 kartus per dieną. Ryte būtina papusryčiauti. Pusryčiams tinka įvairios kruopų košės, kiaušinių patiekalai, sūris. Jei vaikas iš mokyklos grįžta tik apie 14-15 valandą, reikėtų, kad jis užkąstų ir mokykloje. Tai galėtų būti lengvos salotos, šiltas užkandis, sriuba, sultys. Labai svarbu, kad vaikas neįprastų mėgautis greitu ir menkaverčiu maistu, tokiu kaip čeburekai, picos, bulvių traškučiai. Pagal gydytojų rekomendacijas, augančiam organizmui reikia daugiau nei 40 įvairių maisto medžiagų. Svarbu pakankamai gauti geležies: berniukams ji reikalinga raumenų vystymuisi, bręstančioms mergaitėms - nukraujavimo menstruacijų metu kompensacijai. Puikūs produktai, turintys daug geležies, yra kepenys, mėsa. Pakankamas kalcio kiekis maisto racione ypač svarbus 12-15 metų amžiuje. Pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir jo produktai. Beje, kalcis yra geriau pasisavinamas, kai organizme yra pakankamai vitamino D. Tad vėlyvą rudenį reikėtų vartoti polivitaminų, kurių sudėtyje yra profilaktinė vitamino D dozė, taip pat žuvų taukų.
Svarbu, kad vaikas valgytų kuo įvairesnį maistą ir išlaikytų optimalų suvartojamų maisto sudedamųjų dalių santykį.
Vitaminų papildai neatstos visavertės subalansuotos mitybos, tačiau, deja, daugelis vaikų maitinasi ne taip kaip derėtų. O jei mityba nėra visavertė, reikėtų pavartoti polivitaminų su mikroelementais. Šie vitaminai gerina vaiko imuninę sistemą. Jų reikėtų gerti 3 savaites. Jei vaikas yra alergiškas, geriau duoti vitamino C ar A, bet prieš tai būtina pasitarti su gydytoju.
Ne mažiau svarbūs ir mikroelementai, aktyvinantys vitaminų poveikį, kurių su maistu ne visada gauname pakankamai.
Vitaminų poreikis padidėja persirgus infekcinėmis ligomis, po traumų ar operacijų. Vitaminų reikia intensyviai dirbant, mokantis, sportuojant.
Pradinukams negalima žiūrėti televizijos laidų ilgiau nei 1 val., o vyresniųjų klasių mokiniams - ilgiau kaip 2 val. per dieną. Atstumas turėtų būti: ne arčiau kaip 2 m. ir ne toliau kaip 5,5 m. nuo televizijos ekrano.
Vaikui pirkite tik kokybišką kompiuterį (ne senesnį kaip 5-8 metų), kuris garantuoja, kad elektromagnetinė spinduliuotė neviršys leidžiamų normų. Geriau, kad kompiuteris stovėtų ne miegamajame. Dirbant namuose su kompiuteriu būtina jį išjungti ne vėliau kaip valandą prieš miegą ir gerai išvėdinti patalpą.
Labai svarbu įpratinti savo vaikus eiti miegoti ir keltis kasdieną tuo pačiu laiku. Valandą prieš miegą skirkite maloniam pabendravimui. Optimali temperatūra miegamajame turėtų būti +16-18° C.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę