Pasaulyje

Katastrofų metu gimsta mažiau berniukų
Po didelio masto nelaimių gimsta daugiau mergaičių nei berniukų. Tokią išvadą padarė Niujorko universiteto mokslininkai, studijavę stipriausio žemės drebėjimo, 2005 metais įvykusio Čilėje, poveikį besilaukiančioms moterims.
Analizuodami duomenis apie gimstamumą Tarapacá regione, kur minėtas žemės drebėjimas buvo pasiekęs 7,8 balų pagal Richterio skalę, mokslininkai nustatė, kad regiono gyventojos, kurių nėštumas drebėjimo metu buvo antro ir trečio mėnesio, pagimdė daugiau mergaičių nei paprastai ir kuo arčiau žemės drebėjimo epicentro gyveno, tuo mažiau berniukų pagimdė.
Kaip mano viena iš tyrimo autorių prof. Florencia Torche, tai patvirtina hipotezę, kad motinos stresas turi daugiau įtakos vyriško nei moteriško vaisiaus gyvybingumui.
Mokslininkai mano, kad įtampa ir yra priežastis, kodėl dažnai ankstyvosiose stadijose įvyksta persileidimas moterims, kurios nešioja berniukus.
Be to, buvo nustatyta, kad nuo vaisiaus lyties priklauso ir gebėjimas prisitaikyti – mergaitės yra labiau linkusios prisitaikyti prie kintančių sąlygų nei berniukai.
Tiesa, stresas turėjo įtaką ir toms moterims, kurios nešiojo moterišką vaisių: pastebėta daugiau nei įprasta priešlaikinio gimdymo atvejų.
Atmintis gali pradėti silpnėti anksčiau nei manyta
Neseniai atliktos tyrimo išvados prieštarauja ilgą laiką nusistovėjusiam supratimui, kad pažintinių funkcijų ir atminties blogėjimas prasideda tik po 60 metų amžiaus. Pasirodo, kad tai gali prasidėti daug anksčiau – nuo 45-erių.
Tyrime dalyvavo 45–70 metų asmenys. Jau pačioje tyrimo pradžioje įvertinus tiriamųjų būklę pasirodė, kad daliai 45 metų asmenų pažintinės funkcijos buvo pablogėjusios. Taigi mokslininkai mano, kad pirmieji požymiai gali atsirasti ir dar anksčiau. Šios išvados gali turėti toli siekiančių pasekmių sergančiųjų demencija tyrimams ir gydymui. Ypač jos svarbios dėl to, kad, laiku nustačius demenciją, pačioje ligos pradžioje, gydymas vaistais yra pats sėkmingiausias.


Manoma, kad Alzheimerio ir kraujagyslinės demencijos vystymąsi gali paskatinti tokie veiksniai, kaip nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis ir rūkymas. Tačiau iki šiol atliekant šių ligų tyrimus pagrindinis dėmesys buvo skiriamas 65 metų ir vyresniems žmonėms. Ateityje mokslininkai turės atlikti ilgalaikius klinikinius tyrimus, kurie apims daug jaunesnio amžiaus grupes, pastebi tyrimo autoriai.
Kavos ir arbatos poveikis smegenų auglio rizikai
Atlikus didelės apimties tyrimus Europoje nustatyta, kad kava ir arbata mažina galvos gliomos riziką suaugusiems žmonėms. Smegenų augliai nėra dažni, pavyzdžiui, Europoje per metus sudaro nuo keturių iki šešių atvejų 100 000 moterų ir nuo šešių iki aštuonių atvejų 100 000 vyrų. Tačiau galvos smegenų gliomos sudaro net iki 80 proc. visų piktybinių galvos smegenų auglių.
Mokslininkai pastebi, kad tai, jog kavos ir arbatos vartojimas kažkaip apsaugo nuo gliomos, gali padėti surasti navikų atsiradimo priežastis, nes iki šiol labai nedaug žinoma apie tai, kas sukelia smegenų vėžį.
Neseniai atlikus laboratorinius tyrimus pasirodė, kad kofeinas sulėtino gliomos tipo vadinamosios glioblastomos augimą. Be to, kavos ir arbatos sudėtyje yra antioksidantų, kurie padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo poveikių, galinčių sukelti vėžį ir kitas ligas.
Tiesa, kol kas negalima atmesti, kad tyrime dalyvavę kavos ir arbatos mėgėjai pasižymėjo ir kitomis savybėmis, kurios galėjo turėti įtakos gliomos rizikos sumažėjimui. Taigi reikia daugiau tyrimų, kurie galėtų padėti išsiaiškinti galimo teigiamo kavos ir arbatos veikimo mechanizmus.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai