Ruduo – ir derliaus, ir švenčių metas

Nors rudenį liūdime dėl praėjusios vasaros ir šiltų dienų, šiuo metų laiku visas pasaulis ne tik grožisi besikeičiančia gamta, bet ir itin daug švenčia. Mums, lietuviams, geriausiai žinomos santūrios, susikaupimo šventės – Visų Šventųjų diena bei Vėlinės. Tačiau nemažai pasaulio šalių per šiuos tris mėnesius mini ir linksmas bei džiugias masines ar šeimos šventes, dažnai – tarsi padėką už tų metų derlių. „Sveikas žmogus“ kviečia iš arčiau pažvelgti į keletą didžiausių bei garsiausių.
 

Venecija ir Miunchenas


Italijoje, Venecijos mieste, pirmąjį rugsėjo sekmadienį vyksta tradicijas jau kelis amžius skaičiuojanti Istorinė Venecijos regata (Regata Storica). Aistras kursto lenktynės, kuriose dalyvauja greitosios irklinės valtys gondolos, o susirinkusiųjų dėmesį traukia ir susižavėjimo šūksnių sulaukia istorinių valčių procesija, kurios metu miestiečiams ir miesto svečiams pasirodo valtys, dekoruotos 16 amžiaus itališkuoju stiliumi, o juose sėdi tradiciniais kostiumais apsirengę žmonės.
Ši regata skirta Kipro karaliaus žmonai Katerinai Kornaro (Caterina Cornaro), kuri 1489 m. atsisakė savo sosto Venecijos labui, atminti.
Paskutiniąją rugsėjo – pirmąją spalio savaitėmis Vokietijoje, Bavarijos regione, Miuncheno mieste, šiemet buvo paminėtas 200-asis tradicinės ir didžiausios pasaulyje šventės Oktoberfest jubiliejus. Oktoberfest – tai alaus festivalis, pirmą kartą surengtas 1810 metais Bavarijos princo Lugvigo vestuvių proga, jame dalyvavo apie 40 000 žmonių. Tiesa, suskaičiuota, jog per visus šiuos metus įvyko tik 177 festivaliai, tačiau juk ne tai svarbu, ar ne?
Šventė vyksta Teresenwiese (vok. Teresės pieva) vietovėje, 42 hektarų teritorijoje, kurioje pastatomos didžiulės palapinės. Vidurdieniui mušant rugsėjo septynioliktosios dvyliktą, ištraukdamas kamštį iš pirmos alaus statinės, Miuncheno meras pradeda Oktoberfest sušukdamas: “O’zapft is!” (pradėta!). Daugiau nei dvi savaites svečius kasdien linksmina Bavarijos ir visos Vokietijos muzikantai ir artistai, geriamas didžiulis kiekis alaus, valgomos dešrelės su kopūstais ir kiti tradiciniai valgiai, lauke rengiamos žirgų lenktynės ir kitaip linksminamasi. Nemažai lankytojų rengiasi tradiciniais Bavarijos kostiumais. Šiemet Oktoberfest šventėje buvo galima paragauti alaus, gaminto specialiai šiam renginiui Miuncheno alaus daryklose.
Oktoberfest įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai lankytojų sutraukianti šventė pasaulyje, kasmet ji sulaukia apie 6 mln. lankytojų.
 

Šiaurės Amerika


Kanadoje ir JAV spalio ir lapkričio mėnesiais švenčiama Padėkos diena – šventė, skirta derliaus nuėmimo pabaigai paminėti. JAV ji švenčiama ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, o Kanadoje – antrąjį spalio pirmadienį.
Derliaus šventės Europoje švęstos jau nuo senų senovės ir datuojamos iki pat 5 a.pr.Kr., kai senovės graikai prikimšdavo ožkos ragą vaisiais ir grūdais tarsi dovaną ir padėką už derlių. Šią tradiciją Šiaurės Amerikoje pristatė atvykėliai.
Kanadoje Padėkos diena – trijų dienų savaitgalis. Ši tradicija Kanadoje prasidėjo nuo anglų tyrinėtojo Martino Frobišerio (Martin Frobisher), nesėkmingai bandžiusio atrasti šiaurės jūrų kelią į Aziją. Atvykęs į Kanadą, jis įkūrė gyvenvietę ir 1578 m. dabartinėje Niufaundlendo ir Labradoro provincijoje surengė formalią ceremoniją atsidėkoti tiems, kurie išgyveno ilgą kelionę.
JAV Padėkos diena pirmą kartą švęsti pradėta 1621 m. piligrimų, atvykusių į Plymutą, Masačiusetso valstiją (Plymouth, Massachusetts). Prieš metus čia juos buvo užklupusi sunki žiema ir išgyventi piligrimams padėjo indėnai, išmokę auginti kukurūzus ir gaudyti ungurius. Po pirmojo derliaus piligrimai šventė kartu su indėnais ir dėkojo už turimą maistą.
Nedarbo diena Padėkos diena pirmą kartą buvo paskelbta 1671 m. Masačiusetse, o 1789 m. prezidentas Džordžas Vašingtonas (George Washington) padėkos dieną paskelbė nacionaline švente. 1863 m. prezidentas Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln) suvienodino jos datą, ir visoje šalyje Padėkos diena pradėta švęsti ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį.
Padėkos dieną JAV tradiciškai kepamas ir valgomas kalakutas, bulvių košė, moliūgai, spanguolės, saldžiosios bulvės, obuolių pyragas.
 

Keltų palikimas


Paskutiniąją spalio dieną Šiaurės Amerikoje, o ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse, švenčiamas Helovynas. Šią dieną JAV ir Kanadoje vaikai persirengia įvairiais kostiumais ir eina nuo durų prie durų, prašydami saldumynų, panašiai kaip per mūsų Užgavėnes. Šventės proga puošiamos parduotuvės, kitos viešos vietos, organizuojami įvairūs vakarėliai. Šventės simbolis – išskobtas moliūgas.
Vis dėlto ši šventė turi daug gilesnes tradicijas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Helovynas buvo švenčiamas keltų išminčių ir kunigų – senovės druidų. Keltai tikėjo, kad paskutinę senųjų metų dieną ir naktį prieš jų naujus metus mirties dievas susirenka tais metais mirusių žmonių sielas. Blogų žmonių sielos buvo pasmerktos apsigyventi gyvūnų kūnuose, o gerųjų įsikūnydavo į žmonių kūnus.
Keltų naujų metų išvakarėse vaiduokliai, blogio dvasios, raganos klajodavo aplinkui, o norėdami nuginti šalin šias blogio dvasias, bijodavusias ugnies, keltai ant kalvų degindavo didžiulius laužus. Buvo tikima, kad šią naktį blogio dvasios ar nusivylę vaiduokliai gali tyčiotis iš žmonių, pasitelkdami antgamtines galias. Žmonės užsidėdavo groteskiškas kaukes, imituodami, kad yra persekiojami blogio dvasių, ir šokdavo aplink laužus. Iš čia ir kilo tradicija per Helovyną persirengti vaiduokliais, pabaisomis, raganomis ir t.t.
Iki 20 a. Helovynas nacionaline švente buvo pripažintas tik Airijoje, tačiau vėliau paplito po pasaulį.
 

Roš Hašana


Rugsėjo–spalio mėnesį (data kinta pagal Hebrajų kalendorių) žydai švenčia Roš Hašaną – savo Naujuosius metus. Ši šventė reiškia senų metų ciklo pabaigą ir naujųjų metų pradžią. Žydų kalendoriuje metai pradėti skaičiuoti nuo pasaulio sukūrimo: Roš Hašana šventė labiausiai susijusi su šeštąja kūrimo diena, kai Dievas sukūrė žmogų – Adomą, o šis, kaip vienintelė pasaulio būtybė, turinti laiko pojūtį, pradėjo metų skaičiavimo procesą.
Prieš šią šventę būtina sutvarkyti namus bei įsigyti naujų drabužių – tai simbolizuoja Naujųjų metų ciklo pradžios materialinę išraišką.
Ypatingas dėmesys Roš Hašana metu skiriamas šventiniam stalui: ant stalo turi būti žvakės, vynas, dvi apvalios chalos (baltos duonos pynutės) su razinomis. Apvali chalos forma simbolizuoja metų ciklo ratą, o razinos – žmogaus gyvenimo saldumą ir lengvumą – taip pat kaip ir ant stalo padedami medus bei obuoliai. Šventės metu valgoma ir žuvis, patiekiama su galva, linkint naujaisiais metais būti galva, o ne uodega.
 

Kinija ir Indija



Kinijoje bei kai kuriose Azijos šalyse kiekvienais metais švenčiamas Mėnulio festivalis – Derliaus mėnulio šventė, dar kitaip vadinama Rudens vidurio festivaliu. Pagal tradicinį kalendorių jis kasmet vyksta vis kitu laiku, o pagal aštunto mėnulio kalendorių – mėnesio 15 dieną.
Kinai tiki, kad būtent tą vakarą mėnulis yra pats apvaliausias ir ryškiausias, o tai simbolizuoja derliaus nuėmimo darbų pabaigą. Pagal kinų papročius, Kinijos imperatorius Rudens vidurio festivalio metu už derlių turi dėkoti mėnulio deivei, simbolizuojančiai nemirtingumą.
Mėnulio festivalis švenčiamas kartu su šeima, vienas pagrindinių šventės akcentų – tą dieną valgomi mėnulio formos pyragėliai, be abejo, simbolizuojantys mėnulį. Pyragėliai tradiciškai įdaryti riebiu ir saldžiu džemu iš lotoso sėklų ir ančių kiaušinių trynių, tačiau šiais laikais yra ir įvairesnių rūšių.
Indijoje 5 dienas spalį arba lapkritį švenčiama tradicinė Divali šventė, simbolizuojanti gėrį ir teisingumą bei Naujųjų metų pradžią pagal induistų kalendorių. Indijoje šią dieną žmonės laukia stebuklo, tiki, kad išsipildys jų didžiosios svajonės, tikisi sulaukti ilgai lauktos dovanos. Divali šventė dažnai vadinama ugnies ir šviesų festivaliu, o jos pagrindinis atributas – aliejinis žibintas. Pasak legendos, degantys žibintai padeda gerovės ir turto deivei Lakšmei surasti kelią į žmonių namus, tad durys ir langai dažniausiai paliekami praviri, kad ji galėtų patekti į namus. Namų vidus puošiamas lotosais – vienu mėgstamiausių Lakšmės augalų.
Žibintais puošiami namai, parduotuvės ir visos viešos vietos. Švenčiant Divali, degantys žibintai plukdomi Gango upe, o šventės kulminacija tampa fejerverkai. Jos metu taip pat keičiamasi dovanomis, tradiciškai – saldumynais ir džiovintais vaisiais.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Jona
2015-09-29 18:35
Ačiū už onformacija.:)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai