Psichiatrijos ligoninė – ar verta jos bijoti?

Daugelis, išgirdę kalbant apie psichiatrijos ligoninę, išsigąsta. Ypač tie, kurie niekada nėra joje buvę, arba kai prireikia psichiatrinės pagalbos sau pačiam ar artimam žmogui. Tuomet iškyla daugelis klausimų apie konfidencialumą, priverstinį gydymą, paciento teises psichiatrinėje ligoninėje ir pan.
 

Pirmiausia susipažinkime su kai kuriomis sąvokomis
Psichikos liga – gydytojo diagnozuota, psichiatro patvirtinta liga, pagal galiojančią ligų klasifikaciją priskiriama psichikos ligoms. Psichikos liga negali būti diagnozuojama remiantis politiniais, religiniais, rasiniais motyvais.
Psichikos ligonis (ligonis) – asmuo, sergantis psichikos liga.
Psichiatrijos įstaiga – sveikatos priežiūros įstaiga (valstybinė ar nevalstybinė), akredituota psichikos sveikatos priežiūrai.
Psichiatras – gydytojas, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turintis teisę praktikuoti psichiatrijos srityje.
Psichoterapeutas – asmuo, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turintis teisę praktikuoti psichoterapijos srityje.
Psichologas – asmuo, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turintis teisę teikti psichologijos pagalbą psichikos ligoniams.
Slaugos personalas – sveikatos pagalbos įstaigų darbuotojai, slaugantys psichikos ligonius.
Hospitalizavimas – asmens paguldymas į psichiatrijos įstaigą.
Psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.
Kokias teises turi gydomi psichiatrijos ligoninėje?

Psichiatrijos ligoninė – tai įstaiga, kurioje gydomi ligoniai, sergantys psichikos liga. Nors psichiatrijos ligoninės aplinka „kitokia“, tačiau stengiamasi ją sukurti taip, kad žmogus jaustųsi kuo patogiau, saugiau ir turėtų teises, kaip ir kitose ligoninėse. Hospitalizuoti pacientai turi teisę bendrauti su kitais asmenimis (tarp jų ir kitais pacientais), naudotis telefonu, paštu ir kitomis ryšio priemonėmis, reguliariai susitikti su lankytojais be pašalinių asmenų, siųsti bei gauti privačius ar viešus pareiškimus, laiškus (jie neturi būti kitų asmenų skaitomi ir cenzūruojami), pirkti ir gauti reikalingiausius daiktus. Taip pat turi turėti teisę pabūti vieni, atlikti religines apeigas, skaityti, mokytis, užsiimti sportu ir kitaip leisti laisvalaikį ir plėsti savo žinias ar užsiimti veikla, kuri atitiktų jų socialinę padėtį ir kultūros lygį, padėtų reabilitacijai ir grįžti į visuomenę.
Sąlygos šiems reikalavimams įgyvendinti numatomos psichiatrijos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse.
Šios pacientų teisės psichiatro sprendimu gali būti apribotos tik tuo atveju, jei kyla reali grėsmė pačiam pacientui arba aplinkiniams, taip pat šios pacientų teisės gali būti ribojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Pacientai, kurie buvo hospitalizuoti savo pačių prašymu, turi teisę bet kada palikti psichiatrijos įstaigą, jeigu nereikia prievartinio gydymo.


Kada gali būti taikomas prievartinis gydymas?
Pacientas gali būti hospitalizuojamas prievartos būdu 48 valandoms, remiantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsniu, kuris skamba taip: „Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: savo sveikatai, gyvybei; aplinkinių sveikatai, gyvybei“.
Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti.
Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios.
Priverstinai hospitalizuojamas ligonis turi pasirašyti, jog yra psichiatrijos įstaigos administracijos informuotas apie priverstinį hospitalizavimą bei teises psichiatrijos įstaigoje. Jeigu ligonis atsisako arba nesugeba pasirašyti, tai jo informavimą apie priverstinį hospitalizavimą raštu patvirtinta du liudininkai, kurie gali būti ir psichiatrijos įstaigos darbuotojai, tačiau ne psichiatrai.
Nepilnamečių pacientų hospitalizavimo ypatumai
Nepilnamečiai pacientai gali būti hospitalizuojami tik vienam iš tėvų ar globėjui sutikus, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Jeigu nepilnametis hospitalizuojamas priverstinai dėl šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų aplinkybių, jam taikomos šio įstatymo nustatytos priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sąlygos.
Jeigu nepilnametis pacientas yra iki 10 metų, vienas iš tėvų ar globėjų turi teisę būti kartu su juo.
Kai hospitalizuojamas nepilnametis, bet vyresnis kaip 10 metų pacientas, vienas iš tėvų ar globėjas (rūpintojas) gali kreiptis į psichiatrą, kad leistų būti psichiatrijos įstaigoje kartu su nepilnamečiu. Šį klausimą psichiatras sprendžia atsižvelgdamas į ligos pobūdį ir nepilnamečio psichikos būklę.
Konfidencialumo svarba
Konfidencialumas – mediko įsipareigojimas neatskleisti aplinkiniams informacijos apie paciento asmeninį gyvenimą ir jo sveikatos būklę. Psichiatras, kitos specialybės gydytojas, slaugytojas ir kitas personalas, sveikatos priežiūros įstaigos administracija privalo užtikrinti šią paciento teisę, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir medicinos etikos reikalavimais. Informacija kitiems asmenims apie pacientų sveikatos būklę pateikiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Pacientui gulint ligoninėje, informacija apie jo sveikatą yra teikiama tik tiems asmenims, kuriems pacientas leidžia teikti informaciją. Tai yra įrašoma į medicininius dokumentus ir pasirašoma.
Paciento sveikatos duomenis gydytojas gali pasakyti kitam gydytojui tik tais atvejais, jei jis dalyvauja gydant ar diagnozuojant, ir tai nelaikoma konfidencialumo pažeidimu. Taip pat medicinos duomenų pasakymas valdžios organams, turintiems įstatymų numatytus įgaliojimus, nelaikoma konfidencialumo pažeidimu. Gydytojas turi teisę suteikti informaciją prokuratūros darbuotojui. Tačiau viskas, kas sužinoma tyrimo metu ir yra susiję su padaroma teismo išvada, yra laikytina konfidencialumu. Juk Hipokrato priesaikos žodžiai skelbia: „Visa, ką gydydamas matysiu ar girdėsiu, ar šiaip ką, net ir nekviestas gydyti, patirsiu apie žmonių įprastą gyvenimą, nutylėsiu ir laikysiu paslaptyje, jei nebus reikalo to viešai paskelbti“.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Virginija
2016-09-02 16:35
Baisu...kada nori turi teise ligonis palikti ligonine. Tai kam tada langai neatsidaro. Durys be rankenu. Kur matyta ligonis pripompuotas vaistu isleidziamas uz ligonines tvoros. Nezinant net artimiesiems. Vaikinukas kuris gydosi nuo nerimo. Zudesi .....buvo svaigi namas vaistais ir viena ryta nemastantis neprotaujantis zadantis nusizudyti isleistas. ..tai kokie istatymai ir kur daktares mastymas(weird)
tomas
2013-10-28 22:51
noriu į durnyna ,ker nemokamai galimas pailsėti gal kas žinot
rvpl
2013-03-14 03:18
Hхtp:// psychiatrysait.narod.ru hххp:// psihiatrii.net belova.borda.ru
htхp://psihiatrii.net.ext.saariselka.ru/forum/ убицы в халатах
pilietis t
2013-01-29 18:25
Butu visai kitas vaizdas,jei daktaras atėjės pas ligoni parašo apsiginti save,įteiktu dokumentą ir ligoniui,kur butu surašyta kokios numatitos proseduros tirimai (jei jie reikalingi ) kokie vaistai (kartai, vienetai ) bei kitas gydimui numatytas priemones,maža to norint,sudrausminti daktarus,(pasitaiko visokiu ) ligonis iš kiekvienos porcijos jam patogiu metu pasilieka sau po tablėte,kapsulia ir panašiai,kad turėtu faktinius įrodimus ar tinkamai buvo gydomas,tai be abejonės pagerėtu gydimo kokybė ir automatiškai išsisprestu vaistu kontrole ir ju panaudojimas.Tai toks mano projaktas ginant ligoniu teises.
pilietis t
2013-01-29 17:40
Kalbant apie ligonio (ypač apie psichine negalia turinčius) teises galiu su liūdesiu pasakyti,kad ligonis savo sveikata apsaugoti, neturi jokiu teisiu,pav. š.m.(2013) 1.25 į.P.L.P.2 skiriu paguldė man artima žmogų,ir štai praėjus 5 dienom,neatlikus jokiu tirimų,visa ta laiką buvo brukamos tablėtės,nežinant to pagyvenusio žmogaus vidaus organu,kraujo būklės,ir visa kita.Žmogus nusipirkės sena mašina nepatikrinės nevažiuos,o va žmogaus kokie ,,filtrai"niekam nerupi,pilia ,,angliu"kad tik iš kiemo išrėdėtų,o toliau jau tavo problema jei.,,užbuksavai".Čia mano grinai asmeniniai samprotavimai,nieko nekaltinu,nes nežinau kokios toj vietoj žaidimo taisyklės,bet viena tiksliai žinau,taip kaip dabar yra neturėtu būti nes dabar yra pažeidžiamos žmogaus teisės nes jis neturi jokiu įrodimu jei jam netrukus po gydimo,pablogėja sveikata,ir lieka kaltinti tik save kad kažkur pats, o ne kita dėl to kaltas.Tesinis kitame komentare.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai