Medicinos paslaugų teikėjo atsakomybė

Sveikata – mūsų kokybiško gyvenimo garantija, į kurią kėsintis savo aktyviais veiksmais ar pasyvumu, esant pareigai veikti, nevalia. Viena vertus, gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais bei pripažintą teisę jas taikyti, todėl šios profesijos asmeniui keliami griežtesni reikalavimai. Kita vertus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia suabsoliutinti gydytojo profesinės atsakomybės, o joje galiojantis principas „iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma“ reikalauja įvertinti, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis jam suteikė.
 
Pacientui, įsitikinusiam dėl jam teiktų medicinos paslaugų kokybės stokos ir dėl to siekiančiam realizuoti savo teisę į žalos atlyginimą, kyla pareiga įrodyti kvalifikuotos ir rūpestingos pagalbos pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos. Kaip rodo praktika, svarią įrodomąją vertę turi Valstybinės medicininio audito inspekcijos ataskaitos, ekspertų išvados (kilus abejonių dėl atliktos ekspertizės pagrįstumo ir dėl to atliekant pakartotinį tyrimą, ekspertai, kurie jau yra dalyvavę ankstesnės ekspertizės procese, nuo pakartotinio tyrimo privalo nusišalinti), medicinos dokumentų įrašai, taip pat atsižvelgiama į liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus bei kita. Įrodymų vertinimas grindžiamas visapusišku ir objektyviu pateiktų aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vadovaujantis tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, didesnė įrodomoji galia suteikiama tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kaltė, sprendžiant gydytojo atsakomybės klausimą, preziumuojama, todėl jos buvimo faktą paneigti privalo medicinos paslaugų teikėjas.
Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp jos ir netinkamai teiktų paslaugų, teisė į žalos atlyginimą nepripažįstama. Siekiant suteikti kuo išsamesnės informacijos, kuria vadovaujantis būtų galima pasiekti abiejų šalių teisių ir pareigų vienovę, apie kiekvieną jų – atskirai.
Gydytojų veiksmų neteisėtumas
Remiantis ne tik teisės aktais, tiesiogiai reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis, medicinos paslaugos privalo būti teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Veiksmai, atlikti nesilaikant šių reikalavimų, pripažįstami neteisėtais.
Gydymas privalo būti atliekamas pagal sveikatos priežiūros priimtinumui keliamus reikalavimus, t.y. užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos mokslo pasiekimų atitiktį, tinkamų buitinių sąlygų bei slaugos kokybę. Todėl remtis ligos sudėtingumu ar medicinos priežiūros teikimo priemonių nepakankamumu – draudžiama. Tai nėra veiksmų neteisėtumo faktą eliminuojantis pagrindas.
Vertėtų nepamiršti, kad medicinos paslaugų kokybė matuojama proceso, o ne tam tikro konkretaus rezultato garantijos atžvilgiu, dėl to ir pati prievolė, atsiradusi tarp gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) ir paciento, pasibaigia tik tinkamai ją įvykdžius, t.y. baigus gydymo kursą. Ji nepasibaigia atlikus vieną iš sudedamųjų numatytos ar privalomos sekos veiksmų. Pareiga rūpintis pacientu nepasibaigia jam išvykus iš ligoninės. Gydytojui nesidomint tolimesne paciento būkle, kilus komplikacijoms – operatyviai bei kvalifikuotai nereaguojant į jo nusiskundimus, pripažįstamas tokio jo elgesio neteisėtumas.
Padaryta žala
Jeigu žalos fakto nenustatoma, civilinė atsakomybė netaikoma.
1. Turtinė žala turi būti pagrįsta prie pareiškimo pridėtais dokumentais. Tai gali būti sąskaitos-faktūros, kasos aparato kvitai, gydymo, reabilitacijos kaštai bei kitos svarbios išlaidos (pvz., kelionės iki medicinos įstaigos, nedarbingumo periodu neuždirbti pinigai);
2. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, gero vardo praradimas ir panašiai, teismo įvertinti pinigais. Jos atlyginimo paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, neatsižvelgiant į tai, ar dėl neteisėtų veiksmų atsirado turtinė žala. Iš neturtinės žalos prigimties kyla nebuvimas galimybės jos tiksliai apibrėžti, apčiuopti, o kartu ir grąžinti asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Tačiau kartu vienintelis tinkamas neturtinės žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias – įvertinti ją pinigais. Tokie kriterijai, kaip žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai turi būti vertinama bendrame kontekste. Primenu, kad asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su juo, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais;
Žalą padariusio asmens kaltė
Gydytojo profesijai būdinga tai, kad ji yra susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims, dėl to jų civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma, t.y. bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo, maksimalių pastangų kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.
Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos
Pirmiausia yra nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp paciento patirtos žalos ir specialisto neteisėtų veiksmų konstatuotinas tik tada, kai įrodoma, kad mediko veiksmai neatitiko didesnio rūpestingumo ir dėmesingumo standarto, taikomo profesionalams.
Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovus, kurie, veikdami atstovaujamojo vardu ir jo interesais, privalo pateikti savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus. 2010 m. kovo 1 d. įsigaliojusiame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad vaikai nuo 16 metų dėl jiems skiriamo gydymo gali priimti sprendimus savarankiškai arba patys paskirti savo atstovą (sveikatos sistemoje vaiku laikomas žmogus iki 16 metų). Neveiksniam asmeniui atstovauja teismo paskirtas globėjas. Esant ribotam veiksnumui, asmuo gali savarankiškai veikti tik tokia apimtimi, kuriai jo teisės nėra apribotos. Pacientui, sulaukusiam 16 metų, suteikiama galimybė pasirinkti atstovą pagal pavedimą, tačiau tai privalo būti patvirtinta notaro arba pasirašytinai numatyta medicinos dokumentuose. Pacientui iki 16 metų atstovauja įstatymu numatyti atstovai, t.y. vienas iš tėvų, įtėvių, globėjas, rūpintojas. Jeigu nepilnamečiui paskirta institucinė globa – atstovauja atsakingų įstaigų paskirti asmenys. Įstatymo numatytu atstovu pripažįstamas ir pilnamečio, nesugebančio protingai vertinti savo interesų sutuoktinis, sugyventinis, jų nesant – vienas iš tėvų, įtėvių ar pilnamečių vaikų (išskyrus atvejus, kai šie asmenys atstovavimo atsisako, pacientas paskiria atstovą pagal pavedimą ar jam nustatoma globa).
Naujoje įstatymo redakcijoje kur kas aiškiau reglamentuojami ne tik atstovavimo santykiai, bet ir paciento informavimo ir sutikimo gavimo procedūra, patobulinti reikalavimai privalomajam draudimui. Ne viena naujai suformuluota sąvoka, abiem šalim naudingų straipsnių įtraukimas bei koregavimas buvusiųjų – visa tai rodo įstatymo leidėjo suvokimą, kokios didelės svarbos yra priešingų interesų derinimas, socialinio kompromiso siekimas. Vis dėlto neturtinės žalos dydžio ribojimo, žalos be kaltės atlyginimo modelio buvo atsisakyta.
Taigi, tik vadovaudamiesi principu – nėra teisių be pareigų ir nėra pareigų be teisių, abipusėmis pastangomis, remdamiesi lygiateisiškumu ir lygiaverčiais mainais, užtikrinsime savo interesų apsaugą. Veikiant priešinga teisei kryptimi, neišvengiamai kyla atsakomybės klausimas. Žala, kad ir kaip to nenorėtume, išryškėja, kaip ir veiksmų neteisėtumas bei juos atlikusio asmens kaltė. Linkiu sėmės ir viliuosi, kad aktualijos, kurias jums pateikiau savo trijų dalių pranešime, gražūs norai bei nuoširdūs palinkėjimas, kovojant už vertingiausią žmogaus turtą – sveikatą, suteiks ne tik jėgų, bet ir ištvermės, pasitikėjimo savimi bei jus supančia aplinka.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai