Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas negalėjo pasakyti, kaip dažnai medikas gydydamas pacientą suklysta. „Mes tų klaidų nežinome. Jos tampa žinomos tik tada, kai pacientas parašo skundą“, – sako medikų atstovas. Tačiau teismų statistika rodo, jog gydytojams pavyksta apsiginti ir laimėti tokias bylas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai bylinėjimasis tęsiasi keletą metų ir išvargina tiek nukentėjusį pacientą, tiek patį gydytoją. Įrodyti medikų klaidas yra sudėtinga. „Apie devyni iš dešimties skundų yra paremti emocijomis. Arba pacientai dažnai yra klaidinami profesionalių advokatų, jog, įrodžius mediko aplaidumą, galima prisiteisti nerealių sumų”, – situaciją aiškina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
L. Labanauskas pasakoja, kad apkaltinti neva nugydę žmogų medikai jaučiasi itin prastai. Juolab kad pacientai, skųsdamiesi dėl savo negalavimų, yra labai emocingi, o tų realių įrodymų apie nugydymą lyg ir neturi. „Kartais gydytojai tiek morališkai išsekinami, jog ir nieko blogo nepadarę prisiima sau kaltę, kad tik nustotų juos tampyti po teismus”, – sako L. Labanauskas.
Tačiau gydytojų sąjungos prezidentas pripažįsta, kad gydant žmones galimybių suklysti yra kur kas daugiau nei kitose srityse. Ir tos klaidos gali būti skaudžios. „Europos Sąjungoje atliktas tyrimas parodė, jog medicinoje visuomet yra didelė rizika ir ši profesija lyginama su alpinizmu”, – sako L. Labanauskas.
Medikai džiaugiasi, kad jau keletą metų veikia civilinės atsakomybės draudimas, draudžiantis patį gydytoją. „Toks draudimas leidžia daryti taikos sutartį su pacientu be teismo. Jei būna skundas, draudimo atstovai tariasi su pacientais dėl žalos atlyginimo. Ir jei pavyksta sutarti dėl sumos, sudaroma taikos sutartis, ir nereikia teismo įsikišimo.“
Formaliai privalomasis civilinės atsakomybės draudimas galiojo Lietuvoje, tačiau realiai gydymo įstaigos neskubėjo draustis. Net 2005 m. valstybei skyrus lėšų privalomajam draudimui, pasirodė, kad vos keliasdešimt procentų įstaigų yra apsidraudusios. Valstybė nekontroliavo civilinės atsakomybės draudimo medicinoje, o gydymo įstaigos įpareigotos pateikti draudimo polisus tik 2008 m. Įvertinus 2003–2008 m. žalos reguliavimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad 2003–2006 m. pretenzijų skaičius ypač didėjo. Tam įtakos turėjo gana griežta teismų pozicija ir gydytojų profesinei veiklai taikomas ypač aukštas rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartas bei pirmieji labai dideli ieškiniai ir priteistos sumos. Todėl Lietuvos gydytojų sąjungos inicijuotas civilinės atsakomybės savanoriškasis draudimas buvo pagrindinis instrumentas, padėjęs daugumą žalos atvejų sureguliuoti taikos sutartimis bei kompensuoti realią pacientų sveikatai padarytą žalą. Tai matyti ir iš 2007–2008 m. pretenzijų skaičiaus mažėjimo, kurį lėmė įgyta patirtis, laimėtos bylos, pradėjusi formuotis teismų praktika.
Šiais metais Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VMAI) atliko 121 neplaninę asmens sveikatos priežiūros kokybės kontrolę pacientų ar jų atstovų skundų pagrindu dėl, jų nuomone, suteiktų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų. Palyginkime: 2007 m. dėl skundų VMAI atliko 254 neplanines kontroles, 2008 m. – 200 neplaninių kontrolių. Per metus VMAI išnagrinėja daugiau kaip 800 įvairaus pobūdžio pareiškėjų prašymų bei pareiškimų, įskaitant ir skundus.
VMAI, atlikusi neplaninę kontrolę, tiek pacientui, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje buvo atlikta kontrolė, pateikia kontrolės ataskaitą bei sprendimą. Sprendime nurodoma pagrindinė kontrolės išvada, nustatyti pažeidimai bei įpareigojama asmens sveikatos priežiūros įstaigą vykdyti privalomus nurodymus ar tiesiog jai pateikiamos rekomendacijos.
Pacientas, gavęs šiuos VMAI dokumentus, esant pagrindui dėl žalos atlyginimo, gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie SAM arba teikti ieškinį teisme.
„Pastebėjome, kad pacientai ar jų atstovai, rašydami skundus vis dažniau konsultuojasi su teisininkais, dažnėja atvejų, kai pacientams atstovauja advokatai”, – sako VMAI direktorės pavaduotoja Ramunė VAITKEVIČIENĖ.
Gyventojų apklausos apie pacientų teises rezultatai rodo, kad daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų pakanka informacijos apie tai, kokias paslaugas teikia jų sveikatos priežiūros įstaiga. Šiek tiek didesnį informacijos stygių Lietuvos gyventojai jaučia apie galimybes pasinaudoti sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Lietuvos gyventojai mažai žino apie savo, kaip pacientų, teises.
Analogiška situacija yra ir su informuotumu, kaip galima tomis paciento teisėmis pasinaudoti. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų apie tai žino mažai, o kas penktas respondentas visiškai nieko nežino.
Apie Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą bent ką nors yra girdėję 68 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis apklaustųjų apie jį yra tik girdėję, bet žino labai mažai arba tik šiek tiek žino, bet nori sužinoti daugiau. Beveik trečdalis gyventojų teigė, jog pirmą kartą apie tai girdi ir nieko apie pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą nežino.
Apklausos metu gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie žino 10 pacientų teisių, kurios yra numatytos Lietuvos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Įdomu tai, kad apie patį įstatymą gyventojų žinios yra skurdžios, tačiau didžioji dauguma Lietuvos gyventojų žino šias paciento teises: teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą; teisę į sveikatos priežiūros prieinamumą; teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą, ir sveikatos priežiūros įstaigą; teisę skųstis. Šiek tiek mažiau apklaustųjų nurodė žinantys teisę į žalos atlyginimą; teisę į informacijos apie savo sveikatos būklę konfidencialumą; teisę į informaciją apie gydymo įstaigą, gydytoją bei savo sveikatos būklę. Mažiausiai žinomos pacientų teisės: teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas; teisė nežinoti informacijos apie savo sveikatos būklę; teisė pasirinkti ar dalyvauti mokymo procese ir biomedicininiuose tyrimuose. Svarbiausi ir dažniausiai minimi šaltiniai apie sveikatos apsaugą bei paciento teises gyventojams yra televizija, šeimos gydytojas bei spauda.
Pacientai arba jų atstovai skundžiasi dėl įvairių priežasčių: dėl, jų manymu, neteisingos diagnostikos ir gydymo taktikos, dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tęstinumo, mirties atvejų, dėl gydytojų etikos, taip pat kai netenkina skundo nagrinėjimo rezultatai sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, ir kt. „Apibendrinant galima teigti, kad į mūsų inspekciją kreipiamasi visais atvejais, kai, paciento nuomone, buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos”, – sako R. Vaitkevičienė.
VMAI gautų ir ištirtų skundų duomenimis, pasitvirtina ar bent jau iš dalies pasitvirtina apie 20 procentų skundų.
VMAI medikų klaidų nenustato ir neįrodinėja. Inspekcija atlieka pacientų saugos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę.
Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė yra ir tada, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę