Sloga - viena iš dažniausių ligų. Tik labai užsigrūdinusiems, sveikai gyvenantiems žmonėms pavyksta ja nesusirgti ilgiau nei metus. “Mėgstamiausia” šio negalavimo terpė - šaltas ir drėgnas oras. Ji gali būti savarankiška liga arba gripo, bronchito pranašas.
Slogą dažniausiai sukelia virusai, patekę į nosies gleivinę. Šia liga galima užsikrėsti nuo sloguojančio žmogaus oro-lašeliniu būdu (kosint, čiaudint) arba tiesioginio kontakto metu (per apkrėstus daiktus, sveikinantis, bučiuojantis), ypač greitai užsikrečia kūdikiai bei vaikai. Dažniausios slogos priežastys - peršalimas, staigi temperatūrų kaita (kai iš labai prišildytos patalpos išeiname su išsausėjusia gleivine į drėgną ar šaltą orą, o išsausėjusi nosies gleivinė - puiki terpė virusams daugintis) ir nusilpusi organizmo imuninė sistema. Negalavimo atsiradimą skatina nosies gleivinės trauma, iškrypusi pertvara.
Patekusius ant nosies gleivinės virusus organizmas atakuoja leukocitais, kitomis imuninio atsako priemonėmis, kapiliarai pritvinksta kraujo ir gleivinė paburksta. Pajuntame dirginimą, imame čiaudėti. Tai pirmoji stadija. Dabar jau tik nuo organizmo gynybinių pajėgumų ir nuo to, kiek mes jam padėsime, priklauso, ar prasidėjusi kova su gleivinę užplūdusiais virusais pereis į kitas stadijas. Deja, retai kada pavyksta išvengti vadinamosios serozinės sekrecijos, kai nosis tarsi virsta sugedusiu čiaupu. Trečioji stadija prasideda sekreto sutirštėjimu, jis tampa gelsvas ir pūlingas.
Slogos metu išsiskiriantis sekretas yra nuplaunantis virusus skystis. Tai, ką mes iššnypščiame į servetėlę, yra mūšyje žuvusių leukocitų kapinynas. Todėl svarbu kuo daugiau sekreto išpūsti laukan, nes taip organizmui padedame išsivalyti nuo teršalų.
Sloguojant reikia vengti pieno ir mėsos produktų. Tai sunkiau virškinamas maistas, tad organizmui tenka eikvoti energiją ne ten, kur jos labiausiai reikia. Be to, pienas ir jo produktai gali padidinti nosies paburkimą. Apskritai nuo mitybos priklauso, kokia sloga - sunkia ar beveik nepastebima - susergame. Mat valgant daug riebaus, sunkiai virškinamo maisto, storojoje žarnoje daugėja toksinų. Suslogavus visuomet šiek tiek padidėja vidaus organų temperatūra (net ir nekarščiuojant), o tai žarnyne sukelia puvimo procesus. Organizmas savo ruožtu suintensyvina kraujotaką ir teršalai iš žarnyno vėl patenka į kraują, grįžta į kepenis, o šios jau ir taip turi nemažai darbo “filtruodamos” geriamuosius vaistus. Taigi taip perkrovę organizmą susilpniname jo gynybines jėgas (kai kurie gydytojai suslogavus netgi pataria atlikti klizmos procedūrą).
Taigi vos suslogavę stenkitės valgyti vien lengvą maistą: daržoves, vaisius, košes. Taip pat gerkite daug skysčių - iki 2 l per dieną. Organizmui dar padės aviečių, liepos žiedų arbatos su medumi.
Slogos sukeltas uždegimas gali išplisti į prienosinius ančius (prasideda sinusitas) arba ausies vidurinę dalį (susergama otitu). Otitu - vidurinės ausies uždegimu - ypač dažnai suserga kūdikiai, nes jų ausytėse yra embrioninio audinio liekanų, kurios greitai supūliuoja patekus užkratui. Be to, kūdikiai dažnai guli, todėl pro susikaupusį nosiaryklėje sekretą užkrato Eustachijaus vamzdeliu lengvai patenka į ausies vidurį. Todėl vos suslogavus mažyliui, reikia pasakyti gydytojui.
Įprasta sloga vadinama ūmine. Dažnai ja sergant gali atsirasti lėtinė sloga, kuri trunka ilgiau ir ją gydo jau otorinolaringologas (ausų - nosies - gerklės gydytojas). Į jį būtina kreiptis, kai sloga nesibaigia per 10 dienų.
Kartais sakoma, kad gydydamiesi nuo slogos pasveikstame per septynias dienas, nesigydydami - per savaitę. Kadangi slogą, kuria susergame peršalę, dažniausia sukelia peršalimo virusai, o nuo šių virusų veiksmingų vaistų nėra, tai visų pirma nereikėtų griebtis antibiotikų. Slogai prasidėjus, labai padeda į nosį lašinami dekongestantai, t.y. vaistai, mažinantys nosies gleivinės paburkimą. Kai nosies landos tampa mažiau užburkusios, palengvėja kvėpavimas pro nosį, o praeidamas pro nosį oras apsivalo ir sušyla (kai kvėpuojame pro burną, į bronchus patenka šaltas ir neapsivalęs oras. Taip sudaromos puikios sąlygos bronchitui atsirasti ir pan.). Tiesa, lašinami dekongestantai kartais sukelia nosies sausumo pojūtį. Kad to išvengtume, galime rinktis aliejiniu pagrindu pagamintus dekongestantus (pvz., tiziną). Šiuose lašuose kaip papildomas komponentas esantis aliejus ne tik sumažina sausumo pojūtį, bet ir padeda įlašintam vaistui tolygiai pasiskirstyti nosies gleivinėje. Be gydytojo konsultacijos vietinio veikimo dekongestantus galima vartoti 10 dienų. Sloguojant kaip papildoma gydymo priemonė naudojami veiksmingi liaudiški metodai: garų inhaliacijos (galima į vandenį įlašinti eterinių aliejų, vaistažolių ekstraktų, įberti druskos), kojų mirkymas karštoje vonioje. Kvėpavimo takų būklė pagerėja, jei pasikaitiname pirtyje (be to, tokiu būdu su prakaitu pasišalina daug teršalų). Taip pat galima ant nosies dėti į drobinį maišelį subertą pakaitintą rupią druską arba basi ant jos pastovėti. Vengiant reinfekcijos, geriau vartoti vienkartines servetėles.
Sloguojančiam kūdikiui pagelbėsite, jei migdolų aliejumi ar šiltu geriamosios sodos tirpalu suminkštinsite nosies prieangyje susidariusias luobeles, po to drėgna vata juos nuvalysite.
(Senolių patarimai)
• Gerkite po valgomąjį šaukštą šiltų morkų sulčių su cukraus sirupu (1:1) 5-6 kartus per dieną.
• Gerkite šviežias ridikų sultis - po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
• Gerkite po du valgomuosius šaukštus šviežių kraujažolės sulčių, 2 kartus per dieną.
• Jei sergate pavasarį, 2 kartus per dieną gerkite po stiklinę šviežių beržo arba klevo sulčių su pienu.
• Gerai nuplaukite krieną, sutarkuokite ir 1/3 stiklinės masės sumaišykite su 2-3 citrinų sultimis. Gerkite po 1/2 arbatinio šaukštelio kasdien, 20-25 min. po pusryčių.
• Sumaišykite 10 g aviečių lapų, 5 g liepžiedžių, 5 g lanksvos, 5 g šalpusnio lapų ir 5 g pankolio vaisių. 5 gramus šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens. Leiskite 15 minučių nusistovėti. Gerkite šiltą, po stiklinę ryte ir vakare.
• Susmulkinkite 5 vidutinio dydžio česnako skilteles ir 5 minutes virkite stiklinėje pieno. Išgerkite per dieną.
• Smulkiai sutarkuokite dvi galvutes česnako ir 5
citrinas. Užpilkite litru verdančio vandens, po 5 dienų nukoškite. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
• Suvilgykite vatos gabalėlius svogūnų sultyse ir įkišę į nosies šnerves, palaikykite 10-15 min. Procedūrą kartokite 3-4 kartus per dieną.
• Vaikams į nosį lašinkite po du lašus morkų sulčių kas dvi valandas.
• Šviežias morkų sultis sumaišykite su augaliniu aliejumi (1:1) ir pridėkite kelis lašus česnako sulčių, išmaišykite. Lašinkite į nosį kelis kartus per dieną.
• Lašinkite į nosį po 5-6 lašus šviežių raudonųjų burokėlių sulčių, 4-5 kartus per dieną.
• 3 valgomuosius šaukštus smulkiai supjaustyto svogūno (galvutės) užpilkite 50 ml šilto vandens, pridėkite pusę arbatinio šaukštelio medaus arba cukraus. Leiskite pusę valandos nusistovėti. Lašinkite į nosį.
• Verta turėti pasiruošus tokio vaisto: valgomąjį šaukštą su kaupu susmulkintos gailio žolės užpilkite 100 g saulėgrąžų (alyvų) aliejaus. 3 savaites laikykite tamsioje vietoje (kasdien supurtykite). Po to nukoškite ir nuspauskite. Pirmąją gydymo dieną lašinkite į kiekvieną šnervę po 2-3 lašus, kitomis dienomis - po lašą 3-4 kartus per dieną. Gydymo kursas - ne ilgiau nei savaitė.
Patekusius ant nosies gleivinės virusus organizmas atakuoja leukocitais, kitomis imuninio atsako priemonėmis, kapiliarai pritvinksta kraujo ir gleivinė paburksta. Pajuntame dirginimą, imame čiaudėti. Tai pirmoji stadija. Dabar jau tik nuo organizmo gynybinių pajėgumų ir nuo to, kiek mes jam padėsime, priklauso, ar prasidėjusi kova su gleivinę užplūdusiais virusais pereis į kitas stadijas. Deja, retai kada pavyksta išvengti vadinamosios serozinės sekrecijos, kai nosis tarsi virsta sugedusiu čiaupu. Trečioji stadija prasideda sekreto sutirštėjimu, jis tampa gelsvas ir pūlingas.
Slogos metu išsiskiriantis sekretas yra nuplaunantis virusus skystis. Tai, ką mes iššnypščiame į servetėlę, yra mūšyje žuvusių leukocitų kapinynas. Todėl svarbu kuo daugiau sekreto išpūsti laukan, nes taip organizmui padedame išsivalyti nuo teršalų.
Sloguojant reikia vengti pieno ir mėsos produktų. Tai sunkiau virškinamas maistas, tad organizmui tenka eikvoti energiją ne ten, kur jos labiausiai reikia. Be to, pienas ir jo produktai gali padidinti nosies paburkimą. Apskritai nuo mitybos priklauso, kokia sloga - sunkia ar beveik nepastebima - susergame. Mat valgant daug riebaus, sunkiai virškinamo maisto, storojoje žarnoje daugėja toksinų. Suslogavus visuomet šiek tiek padidėja vidaus organų temperatūra (net ir nekarščiuojant), o tai žarnyne sukelia puvimo procesus. Organizmas savo ruožtu suintensyvina kraujotaką ir teršalai iš žarnyno vėl patenka į kraują, grįžta į kepenis, o šios jau ir taip turi nemažai darbo “filtruodamos” geriamuosius vaistus. Taigi taip perkrovę organizmą susilpniname jo gynybines jėgas (kai kurie gydytojai suslogavus netgi pataria atlikti klizmos procedūrą).
Taigi vos suslogavę stenkitės valgyti vien lengvą maistą: daržoves, vaisius, košes. Taip pat gerkite daug skysčių - iki 2 l per dieną. Organizmui dar padės aviečių, liepos žiedų arbatos su medumi.
Slogos sukeltas uždegimas gali išplisti į prienosinius ančius (prasideda sinusitas) arba ausies vidurinę dalį (susergama otitu). Otitu - vidurinės ausies uždegimu - ypač dažnai suserga kūdikiai, nes jų ausytėse yra embrioninio audinio liekanų, kurios greitai supūliuoja patekus užkratui. Be to, kūdikiai dažnai guli, todėl pro susikaupusį nosiaryklėje sekretą užkrato Eustachijaus vamzdeliu lengvai patenka į ausies vidurį. Todėl vos suslogavus mažyliui, reikia pasakyti gydytojui.
Įprasta sloga vadinama ūmine. Dažnai ja sergant gali atsirasti lėtinė sloga, kuri trunka ilgiau ir ją gydo jau otorinolaringologas (ausų - nosies - gerklės gydytojas). Į jį būtina kreiptis, kai sloga nesibaigia per 10 dienų.
Kartais sakoma, kad gydydamiesi nuo slogos pasveikstame per septynias dienas, nesigydydami - per savaitę. Kadangi slogą, kuria susergame peršalę, dažniausia sukelia peršalimo virusai, o nuo šių virusų veiksmingų vaistų nėra, tai visų pirma nereikėtų griebtis antibiotikų. Slogai prasidėjus, labai padeda į nosį lašinami dekongestantai, t.y. vaistai, mažinantys nosies gleivinės paburkimą. Kai nosies landos tampa mažiau užburkusios, palengvėja kvėpavimas pro nosį, o praeidamas pro nosį oras apsivalo ir sušyla (kai kvėpuojame pro burną, į bronchus patenka šaltas ir neapsivalęs oras. Taip sudaromos puikios sąlygos bronchitui atsirasti ir pan.). Tiesa, lašinami dekongestantai kartais sukelia nosies sausumo pojūtį. Kad to išvengtume, galime rinktis aliejiniu pagrindu pagamintus dekongestantus (pvz., tiziną). Šiuose lašuose kaip papildomas komponentas esantis aliejus ne tik sumažina sausumo pojūtį, bet ir padeda įlašintam vaistui tolygiai pasiskirstyti nosies gleivinėje. Be gydytojo konsultacijos vietinio veikimo dekongestantus galima vartoti 10 dienų. Sloguojant kaip papildoma gydymo priemonė naudojami veiksmingi liaudiški metodai: garų inhaliacijos (galima į vandenį įlašinti eterinių aliejų, vaistažolių ekstraktų, įberti druskos), kojų mirkymas karštoje vonioje. Kvėpavimo takų būklė pagerėja, jei pasikaitiname pirtyje (be to, tokiu būdu su prakaitu pasišalina daug teršalų). Taip pat galima ant nosies dėti į drobinį maišelį subertą pakaitintą rupią druską arba basi ant jos pastovėti. Vengiant reinfekcijos, geriau vartoti vienkartines servetėles.
Sloguojančiam kūdikiui pagelbėsite, jei migdolų aliejumi ar šiltu geriamosios sodos tirpalu suminkštinsite nosies prieangyje susidariusias luobeles, po to drėgna vata juos nuvalysite.
(Senolių patarimai)
• Gerkite po valgomąjį šaukštą šiltų morkų sulčių su cukraus sirupu (1:1) 5-6 kartus per dieną.
• Gerkite šviežias ridikų sultis - po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
• Gerkite po du valgomuosius šaukštus šviežių kraujažolės sulčių, 2 kartus per dieną.
• Jei sergate pavasarį, 2 kartus per dieną gerkite po stiklinę šviežių beržo arba klevo sulčių su pienu.
• Gerai nuplaukite krieną, sutarkuokite ir 1/3 stiklinės masės sumaišykite su 2-3 citrinų sultimis. Gerkite po 1/2 arbatinio šaukštelio kasdien, 20-25 min. po pusryčių.
• Sumaišykite 10 g aviečių lapų, 5 g liepžiedžių, 5 g lanksvos, 5 g šalpusnio lapų ir 5 g pankolio vaisių. 5 gramus šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens. Leiskite 15 minučių nusistovėti. Gerkite šiltą, po stiklinę ryte ir vakare.
• Susmulkinkite 5 vidutinio dydžio česnako skilteles ir 5 minutes virkite stiklinėje pieno. Išgerkite per dieną.
• Smulkiai sutarkuokite dvi galvutes česnako ir 5
citrinas. Užpilkite litru verdančio vandens, po 5 dienų nukoškite. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
• Suvilgykite vatos gabalėlius svogūnų sultyse ir įkišę į nosies šnerves, palaikykite 10-15 min. Procedūrą kartokite 3-4 kartus per dieną.
• Vaikams į nosį lašinkite po du lašus morkų sulčių kas dvi valandas.
• Šviežias morkų sultis sumaišykite su augaliniu aliejumi (1:1) ir pridėkite kelis lašus česnako sulčių, išmaišykite. Lašinkite į nosį kelis kartus per dieną.
• Lašinkite į nosį po 5-6 lašus šviežių raudonųjų burokėlių sulčių, 4-5 kartus per dieną.
• 3 valgomuosius šaukštus smulkiai supjaustyto svogūno (galvutės) užpilkite 50 ml šilto vandens, pridėkite pusę arbatinio šaukštelio medaus arba cukraus. Leiskite pusę valandos nusistovėti. Lašinkite į nosį.
• Verta turėti pasiruošus tokio vaisto: valgomąjį šaukštą su kaupu susmulkintos gailio žolės užpilkite 100 g saulėgrąžų (alyvų) aliejaus. 3 savaites laikykite tamsioje vietoje (kasdien supurtykite). Po to nukoškite ir nuspauskite. Pirmąją gydymo dieną lašinkite į kiekvieną šnervę po 2-3 lašus, kitomis dienomis - po lašą 3-4 kartus per dieną. Gydymo kursas - ne ilgiau nei savaitė.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę