){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Karščiavimas – tai ne liga, bet apsauginė organizmo reakcija: kai temperatūra yra +38,5ºC, dauguma bakterijų ir virusų jau nebegali daugintis. Taigi karščiavimas yra apsauginė organizmo reakcija, kurią ne visuomet būtina slopinti.
Pakilusi kūno temperatūra turi daugialypį poveikį centrinei nervų sistemai, o drauge ir mūsų pojūčiams. Pvz., ji slopina apetitą – tam, kad organizmas neeikvotų energijos virškinimui, todėl nerekomenduojama karščiuojančio versti valgyti. Be to, jaučiamas nuovargis, sumažėja gebėjimas susikaupti – taigi tokiu metu organizmą būtina tausoti.
Kylant temperatūrai, greitėja fagocitozė (tai tam tikrų organizmo ląstelių sugebėjimas naikinti į ją patekusius svetimkūnius), stiprėja baktericidinis (bakterijas naikinantis) leukocitų poveikis. Tačiau dėl per aukštos temperatūros dažnai susidaro nepalankios organizmui sąlygos, trikdomos įvairių organų ir sistemų funkcijos. Siaurėja odos ir vidaus organų kraujagyslės, organizmas netenka vandens, padidėja deguonies poreikis, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Karščiuojant didelis krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai, pradeda daug stipriau plakti širdis, gali sutrikti širdies ritmas, vystytis širdies nepakankamumas. Vaikams gana dažnai išsivysto febriliniai traukuliai, net galimos haliucinacijos. Be to, esant aukštai temperatūrai gali suirti ir ląstelės sudedamosios dalys bei gyvybiškai svarbūs baltymai.
Esant ūmiam ligos periodui, kai karščiuojate, maudytis vonioje nei po dušu nerekomenduojama, nes esant aukštai temperatūrai, kaip jau minėjome, susidaro nepalankios organizmui sąlygos, siaurėja kraujagyslės, padidėja deguonies poreikis, veikiama širdies ir kraujagyslių sistema ir kita. Todėl gydytojai rekomenduoja gulėti lovoje, gerti daug šiltų skysčių ir prakaituoti, o suprakaitavus greitai persirengti. Jeigu esant karščiavimui maudysitės, rizikuojate, kad gali paūmėti liga ar atsirasti kitų ligos komplikacijų. Tik praėjus ūmiam periodui, kai temperatūra nukrenta, galima išsimaudyti po dušu ar vonioje su jūros druska ar eteriniais aliejais, bet, žinoma, reikia nesušalti.
Nesikaitinkite saunoje. Kartais manoma, jog išprakaitavus saunoje temperatūra sumažės. Tai pavojingas prietaras. Tai organizmui gali būti nepakeliamas krūvis. To pasekmės – kraujotakos sutrikimai bei širdies ligos. Sauna – puiki profilaktinė priemonė nuo karščiavimo lydimų ligų, tačiau, kai liga ūminė, gydymasis sauna gali padaryti organizmui didelę žalą.
Daug gerkite. Karščiuojant labai padidėja skysčių poreikis. Gerkite daug ir nuolatos – geriausia arbatą ar negazuoto mineralinio vandens bei sulčių mišinį (santykis 4:1). Gėrimai turėtų būti kambario temperatūros.
Ramybė. Nuovargis – būdingas pakilusios kūno temperatūros požymis, jo nereikėtų ignoruoti. Taigi miegokite iki soties.
Šalti kompresai blauzdoms. Tai klasikinė priemonė aukštai temperatūrai įveikti. Didelį rankšluostį sudrėkinkite šaltu vandeniu, išgręžkite, gerai prispausdami apsukite blauzdas (kelių uždengti negalima), o ant viršaus dar užvyniokite sausą rankšluostį – nesušlaps patalynė. Laikykite ne ilgiau kaip 10 minučių, paskui galite kompresą uždėti dar kartą.
Atsargiai vartokite karščiavimą mažinančius vaistus. Didelėmis dozėmis geriant temperatūrą mažinančius vaistus, pakenkiama kraujotakai, be to, slopinamas natūralus organizmo gynybinis mechanizmas. Temperatūrą mažinti reikėtų tik tada, kai ji kelia nerimą ir viršija +39 – +40ºC.
Vandens procedūros. Karščiuojant galima per 2 valandas pastatyti 3 klizmas (vandens temperatūra tokia, kad nedirgintų žarnyno). Taip pat galima aptrinti visą kūną šaltu vandeniu sudrėkinta kempine, greitai nusišluostyti, iškart gultis lovon ir išprakaituoti.
Išmėginkite gydomąsias vonias, kurios saugo nuo peršalimo ligų. Siaučiant peršalimo ligoms, labai naudingos ramunėlių, eukalipto, šalavijo, kadagio, liepžiedžių, kraujažolių, mėtų vonios. Pasirodo, kad žmogus nuo seno vartoja vandenį ne tik higieniniais tikslais, bet ir gydymui. Senovės gydytojai Hipokratas ir Avicena šalia gimnastikos, masažo ir gydomojo badavimo vonias laikė svarbiausia gydomąja priemone ir plačiai jas rekomendavo savo pacientams, XVIII amžiuje gydymas vandeniu plačiai paplito Vakarų Europoje, jo gynėjai buvo vokiečių mokslininkas Prisnicas ir Kneipas, įrodę vandens procedūrų svarbą tiek ligotam, tiek ir sveikam organizmui.
Vanduo ir įvairių augalų eteriniai aliejai, žolelės stimuliuoja kraujotaką, mažina nuovargį, stiprina organizmą. O svarbiausia – reguliarios vonios gali apsaugoti nuo peršalimo ligų. Vis dėlto žiemos rytą prieš einant į lauką geriau tokios procedūros atsisakyti, nes galima peršalti. Kartais vonios gali ir pakenkti, pvz., smarkiai karščiuojant, sergant širdies bei kraujagyslių ligomis. Lentelėje pateikta trumpa informacija apie vonias ir jų poveikį organizmui.
Šaltos vonios vandens temperatūra – 16–20ºC.
Tokiame vandenyje galima būti tik 2 minutes, bet geriau – dar trumpiau. Išlipus būtina kūną stipriai patrinti rankšluosčiu. Šalta vonia suteikia žvalumo, stiprina nervus, grūdina organizmą.
Vėsios vonios vandens temperatūra – ne daugiau 33–36ºC.
Tokia vonia tinka visiems žmonėms. Vėsiame vandenyje galima mirkti kiek panorėjus. Atgaivina organizmą, suteikia energijos, žvalumo, taip pat ramina.
Karštos vonios temperatūra – 37–42ºC.
Ji tinka žmonėms, turintiems ypač stiprią sveikatą. Tokioje vonioje galima gulėti 10–15 minučių. Ji ramina, atpalaiduoja raumenis, padeda kovoti su peršalimo ligomis. Po karštos vonios reikia maždaug 40 minučių pagulėti lovoje.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę