Peršalus gerklės skausmą dažniausiai sukelia virusai ir bakterijos, nes, veikiant šalčiui, sumažėja vaikų kvėpavimo takų gleivinių apsauginė funkcija. Tokiomis sąlygomis virusai lengviau prasiskverbia į organizmą. Taigi dažniausi gerklės skausmo sukėlėjai yra:
▪ 70–80 proc. atvejų – virusai: rinovirusai, koronavirusai, gripo, adeno, herpeso, Eipštein-Baro ir kiti;
▪ bakterijos – dažniausiai A grupės beta hemolizinis streptokokas, retais atvejais sukelia stafilokokai, gonokokai;
▪ gali sukelti grybeliai ir kiti parazitai.
Jam gali:
• sumažėti apetitas;
• iš burnos ima tekėti, bėgti seilės;
• jis gali būti neramus;
• gali pakilti aukšta temperatūra.
• jis sunkiai ryja;
• valgydamas jaučia draskymą.
Tačiau dažniausia skaudančiai gerklei būdingi šie simptomai: labai aukšta temperatūra ir silpnumas.
Gerklės skausmas ir karščiavimas gali rodyti pavojingą ligą – anginą, kuri gydoma antibiotikais, kurių paskiria gydytojas. Kartu su jais vaikui rekomenduojama duoti preparato, efektyviai malšinančio gerklės skausmą, tokio kaip, pavyzdžiui, Sebidin. Šis vaistas tinka ne tik anginos sukeltam, bet ir bet kokios kitos kilmės gerklės skausmui malšinti. Kas lemia jo veiksmingumą? Sebidin sudėtyje yra 5 mg chlorheksidino ir 50 mg vitamino C. Chlorheksidinas veikia bakterijas, kai kuriuos virusus, grybelius ir slopina uždegimo proceso vystymąsi. O vitaminas C sustiprina chlorheksidino poveikį, taip pat stiprina vietinį imunitetą, nes turi rekomenduojamą vitamino dienos normą (50 mg).
Pirma, šis preparatas pasižymi tuo, kad tinka mažiems vaikams (nuo 3 metų), nes neturi kitose pastilėse esančių medžiagų (benzokaino darinių), sukeliančių vietinę nejautrą. Vietinė nejautra gali būti vaikų burnos, liežuvio ar skruostų netyčinių sužalojimų priežastis – gali susikandžioti.
Ir antra, kadangi vaikų imunitetas silpnesnis, chlorheksidinas yra geras tuo, kad turi platų antimikrobinį spektrą, o vitaminas C padeda stimuliuoti natūralų imunitetą.
Šį vaistą rekomenduojama čiulpti po vieną pastilę 4–5 kartus per parą.
• Skysčiai – rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių. Ramunėlių ir šaltmėčių arbata drėkina bei gydo gerklę. Arbatos padeda, kai gerklės skausmas ir uždegimas yra nedidelis. Jeigu vaikas mėgsta pieną, tai galima duoti išgerti šilto pieno ir suvalgyti šaukštelį medaus. Arba šaukštas susmulkintų bruknių lapų ir šakelių užpilamas stikline verdančio vandens, 30 minučių palaukiama, perkošiama ir duodama po 2 šaukštus 4–5 kartus per dieną.
• Gerklės skalavimas – medetkų nuoviru, druskos ar sodos tirpalu. Šilto vandens stiklinėje ištirpinkite arbatinį šaukštelį druskos. Toks tirpalas sušildo ir išvalo gerklę. Gerklę skalauti reikėtų 4–5 kartus per dieną. Šis būdas yra tinkamas vyresniems vaikams, nes patys mažiausiai gerklės skalauti nemokės.
• Gerklės kompresas – galima dėti medaus kompresą ir šiltai aprišti kaklą, tai turėtų padėti sumažinti skausmą.
• Kojų kaitinimas – rekomenduojama kas vakarą prieš miegą, po 15 minučių „pakaitinti“ kojas vonelėje, palaipsniui didinant vis karštesnio vandens kiekį. Galima į vonelę įberti saują druskos. Kojų pamirkymas karštame vandenyje naudingas tuo, kad tonizuoja visą organizmą ir pagerina nosies bei gerklės kraujotaką. Po kaitinimo būtina užmauti šiltas kojines ir vaiką paguldyti į lovą, šiltai užkloti.
• Drėgnas oras – gerklę raminamai veikia drėgmė.
• Pastilės, ledinukai, aerozolis – drėkina gerklę, mažina skausmą.
• Vitaminai – peršalus tinka vitaminai su ežiuole ir vitaminas C, nes jie padeda stiprinti imunitetą. Žiemą vaikams daugiau rekomenduojama skirti vitaminų kompleksą.
• Organizmo stiprinimas, grūdinimas – rekomenduojama vaikams daugiau laiko būti gryname ore. Atostogų metu ar laisvomis dienomis su visa šeima išvažiuokite į gamtą.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę